Mano patarimai, be tų, kuriuos jau rašiau, būtų tokie - pamatote, kad šuniukas daro namie, dar bedarantį čiupkit ir bėgom į lauką. Mano sesers šuo taip pusę laiptinės prisysiodavo, bet padėjo. Negalima šuniuko nosies mirkyti į sysiuką, ar jo mušti, nes tik įvarysite jam nereikalingas baimes. Pabarkite tik pagavusi nusikaltimo vietoje, rodydama į balutę. Ir didžiausias patarimas - kantrybės. Taip sakant - išlaukite ir būsite apdovanoti.


Aš pamenu vaikystėje kai gavom naują šuniuką, galvojau ką padaryti, kad jis išmoktų lauke daryti. Tai kažkur pasiskaičiau, kad reikia parnešti velėnos iš lauko ir palikti jam namuose, kad jaustų kvapą ir ten darytų. Tai ką, tėvas, grįžęs pietų, liko nesupratęs, iš kur kolidorius pilnas žemių ir žolės buvo. Paišdykavo šuniukas.....
O dėl narvų aš irgi esu prieš. Mano šuo, kol mes darbe, būna uždarytas virtuvėje, kuri nėra didelė. Ir man jo be proto gaila. Kai grįžtam namo, jis lekia lauk iš tos virtuvės kaip išprotėjęs. Todėl niekas nepriverstų manęs įkišti šunį į narvą. Mano šuo gyvena šalia manęs, kartu su manim, bet ne dėl manęs ir tuo labiau nėra man daiktas ar baldas, ar kažkas daug žemiau už mane.