Apie šuniukų pratinimą eiti į lauką

Na bet taip ir ismoks juk prasytis - po biski juk po to didinsit ta ploteli, kuriame suniukas nedaro, ismoks kad namai ne vieta reikaliukam, girsit apdovanosit kai lauke padarys, po biskiuka taip ir ismoks prasytis. Svarbiausia stengtis kad kuo maziau namie nelaimiu butu, nes iproti namie daryt sunku isnaikint bus. Ismokit pazint kada jusiske jau nori - po kiek laiko pazaidus, pavalgius, pamiegojus nori ir bekit lauk

Mano šuo irgi buvo toks mižnius, tik tiek, kad gyvenam name ir aš turėjau motinystės atostogas su juo Žodžiu, visą laiką buvom kartu, bet prašytis nesiprašė nė velnio, tik eidavom kartu į kiemą kas kokią valandą, tai bėdų būdavo mažai. Bet iš esmės jam dzin buvo kur daryt... galėdavo ir eidamas į lauką ant slenksčio padaryt... Bet kai suėjo septyni mėnesiai, kažkas tik dzinkt galvelėj ir suveikė. Suviduriavo vargšas po parodos, tuo metu nebuvau namie, ir radau kelis kartus pridaryta. O neilgai trukus ir apsinuodijo - vėmė visą dieną. Bet nei bariau, nei nieko, tik kol valydavau išvesdavau į lauką vieną pabūt, kad netrukdytų. Ir nuo to laiko pats pradėjo prašytis į lauką, atsisėda prie lauko durų ir žiūri į mane arba jei esu kur nors kambary - tai ateina ir lot pradeda, bet tik nuo septynių mėn.! Dabar jau dešimt mėnesių, bet namie nuo to laiko (gruodžio mėn.) nėra padaręs... Taip kad kantrybės, kantrybės ir dar kartą kantrybės... Geriausiai narve laikyt gal...

Visi skundžiasi, kad mažiukai neiškenčia. O aš turiu atvirkštinį variantą. Šuniukui 3.5 mėnesio, bet kai nieko nėra namie arba naktį, jis iškenčia. Tiesiog sykį buvau užlaikyta darbe 9 valandas ir tikėjausi grįžusi rasti ne vieną balutę ir rimtesnį reikaliuką, bet nebuvo NIEKO Naktimis irgi nedaro, laukia ryto. Nors kai būname namie ir pražiopsau, pridaro vieną kitą kartą.... Ar nėra mažiukui blogai taip ilgai iškentėti?

tai yra normalu, tokio amžiaus šuniukui, didelis ar mažas, jie tai gali. Mano rusų žaisliukas laukan išmoko eit ir ilgiau iškęst nuo mažo gali taip pat kaip vokiečių aviganis. Tad man tas, kad mažiukai negali iškentėti, panašu į atkalbas tiesiog, pasiteisinimą kodėl nereikia auklėt šuns

labas vakaras, keliu temą į viršų nes tikrai reikia pagalbos. Situacija tokia,kad mūsų šuo ilgai nėjo į lauką,tai reikalus darė namie,ant palos. Pradėjom eit į lauką,pradžioj išėjus reikalų lauke nedarydavo o tiesiog kentėdavo kol pareis namo ir namie atlikdavo. Kantriai laukėm,vedžiojom,kai galiausiai lauke padarė reikalus, gyrėm ir visaip kitaip mylavom,kad tik suprastų kaip gerai pasielgė. Na ir vieną savaitgalį išvažiavom pas vyro tėvus,pasiėmėm "dėl visa ko" palą,kad jei koks netyčiukas pabėgtų,tai geriau,kad jis būtų ant palos. Prabuvom 4 dienas svetur,nė karto nepadarė svetimuose namuose reikalo,kentėdavo,prašydavosi į lauką,ir viską labai gražiai darė. Jau džiaugėmės,kad šuo išmoko.. Bet grįžom namo.. Vėl bardakas,daroma kur papuola,nesistengia pasiprašyt ar kentėt. Suprantu kodėl: su tom palom šuniui įteigėm,kad mūsų namai - tualetas. Bėda tame,kad puikiai matėm,kad šuo nori ir moka kentėt,bet namie to nebedaro. Buvom ir pas mano tevus,vel viskas tvarkoj. Dabar palas pašalinom,vedžiojam gan dažnai į lauką,kad tik namie nedarytų,bet ji ir vėl kenčia,namie daro. Patarkit prašau ką daryt? Dresuotojui ar narvui mes dbr finansiškai nepajėgūs. Ar tinkamas būdas ją auklėt barimais už balą namie? Žinau,kad namai jai WC,padarėm klaidų,bet norim išsiauklėt patys,kol dar nevėlu. Ką mes negerai padarėm? Ką turėtumėm pakeist? Ačiū.

sveiki,
norime jusu patarimu...auginu suniuka kuriam jau 4 menesiai, tik pradejus eiti i lauka nuo 3 menesiu viskas kaip ir buvo gerai: nauji potyriai, nauji kvapai, linksma, bet pastarasias kelias savaites suniukas i lauka eina be entuziazmo
Namie viskas gerai, zaidzia duksta, o lauke meme..nenoriai vaiksto , daznai atsiseda ir stebi aplinka, reikia pastoviai tempti, toks jausmas kad jai nuobodu ir neidomu, taciau kai pamato kita suni atsigauna, nori begti zaisti..
Pradejau su ja lauke zaisti, metyt pagaliuka, atsinesem megstama zaisliuka, bet zaidimai trunka neilgai, ir ji vel sedineja...
Kaip pakeisti jos lukescius lauke?
Kodel ji taip elgesi?

Kokios veislės?
Dantys dar nepradėjo keistis?

labradore kalyte, taip dantys keiciasi, jau keli dyksta..
taciau dantu dygymas paveike ja pries dvi savaites iki sio sestadienio...
dantys dyksta toliau, bet jos elgesys visiskai kitoks nei iki siol..
ji yra pasyvi i mane(seimininke) lauke demesio nekreipia( bandau prisisaukti ja belenkaip, skaniukais , zaisliukais, emocijomis), i kitus zmones, sunis ir kitus veiksnius ji kreipia beprotiksa demesi, nori su jais bendrauti, o sumanimi ne!!!
namuose ji lipa sienom, duodasi, laksto kaip pasiutus, visi zaislai naudojami. Bedu neturim..su manimi( seimininke ) rysys namuose nuostabus...bet lauke...

Jaunas šuo, nepergyvenkite taip Jam viskas labai įdomu, o jus jau žino. Pažadėti negaliu, bet gali būti, kad po metų, dviejų, būsite neišskiriamos ir ji bus labai prisirišusi. Manoji irgi buvo velniukas. Niekada gražiai neidavo, taip baisiai tempdavo, dūsindavosi Atrodė, kad tikrai manęs nereikia ir pabėgti nori. Labai norėdavo lyzintis svetimiems. Aišku, tuomet kažkaip negera, kaip mes žmonės sakom širdį skauda, kad tu augini, augini, puoselėji, o čia gatava prieš nepažįstamus keliais eiti. Todėl aš visuomet žavėdavausi piktais šunimis. Ta prasme piktais tuo, kad pas kitus nesiglosto ir pan. Bet... tai laikina, vėliau šuo vistiek užskaito tik vieną šeimininką ar jo šeimą Ir vėliau tas gerumas kitų atžvilgiu irgi atsiperka, nes šuo lieka tiesiog mielas ir draugiškas kitiems. Pagalvokite, jei norėsite kur nors važinėti, keliauti su ja. Ji bus draugiška, miela aplinkiniams, nekonfliktiška ir neturėsite bėdų. O jei būtų piktokas, tik vien tik į jus orientuotas šuo, tai jau būtų kitaip... Manau, kad su laiku atrasite viena kitos super savybių

oi su tom palom kai pirkom savo šuniuką veislyne sakė, kad ant palų daro savo reikalus, dar pasakė kokias palas pirkt. Kadangi pirmas šuniukas gyvenime, tai aklai klausiau ir vykdžiau instrukcijas. Pirmas dienas šuniukas siusiojo ir kakojo ant palutės, o paskui pradėjo varyt visur kur papuola nors pala buvo toj pačioj vietoj. Atsibodo krūvos ir balos ir mečiau tas palas lauk. pradėjau vedžiot šuniuką į lauką kas pusvalandį - lauke pasiusioja pagiriu, namuose pasiusioja pabaru. po kelių dienų ilginau tarpus tarp ėjimų į lauką. Po 2 savaičių mano atkaklaus darbo, šuniukas, kuriam dar nėra 4 mėnesių viską daro tik lauke. Buvo paliktas 10 valandų namuose ir iškentėjo nieko nepridaręs

oj palos... kai pasiemėm savo mažiuką- sakė kad daro ant laikraščio. Tai iš tikro darė bėlėkur tik kartais pataikydavo ant laikraščio. Todėl po dviejų dienų pradėjau laukan vest. Kas pusvalandį kažkur. Dabar beveik visada prašosi, nebent nepastebiu, nes tas jo prašymasis toks labai nežymus (ateina ir uosto duris). Taigi avarijų būna, bet pusanto! mėnesio šuniukas puikiai išmoko daryt lauke. Didelio reikalo namuose išvis nėra niekad padaręs, netgi naktį.

Sveiki,
Ilga laika laukiau savojo šuniuko, tad ir ši tema buvo perskaityta kokius 3 kartus, galvojau viskas bus super, mokinsimes, persiskaiciau daug ivariu budu kaip pratinti šuniuka i lauka. Bet kai viskas vyksta realybeje viskas kitaip. Papasakosiu savo situacija gal kas žinotu kokiu nors dar budu kaip parodyti kad lauke yra daryti gerai ar šiaip gal pastebesite kokiu daromu mano kaip šeimininkes klaidu :>

Taigi. Mažoji atkeliavo į namus budama 8 savaiciu, veisejos buvo išmokinta daryti ant laikrašciu, ka sekmingai daro iki šiol. Pirmos dvi savaites buvo tikrai labai pagirtinos, tik išeinam į lauka [dažniausiai po miego arba po valgio praejus kažkur 30-40 min] mažoji iškart padaro maža reikaliuka, kartais padarydavo ir dideli vienu kartu lauke. Aš iš karto duodavau skanuka, girdavau be galo, bet ji matesi kad nesuprasdavo ir atgal nesidžiaugdavo. Į diena ji kokius 3-5 kartus padarydavo maža reikala ir nors kas 2 diena ir dideli. Taciau ištirpo sniegas ir kažkas galvon dzing ir viskas. Kieme kencia ir viskas, pareinam namo ir tiesiu taikymu ant laikracio... Išvažiavom dviem dienom i kaima, vel viskas gerai, išeinam i lauka - padarom. Per dvi dienas tik 2 mažas nelaimes padare namuose. Tad mano teorija kad kažka galvoj susuko ištipres sniegas nepasitvirtino. Grįžom į namo istorija kartojasi, padarem viena ryta viska lauke, bet matyt jau labai norejo tada ir viskas.
Bandžiau daryti taip. Po miego išejom i lauka, vaikšciojom 1 valanda, matau kad nori bet kencia, tempia jau namo, prie laiptines, bet aš atsistojau vienoj vietoj ir stoviu laukiu sakau daryk, mažoji tada ir gi atsisedo šalia, žiuri i akis, dairosi aplink link namu bando eiti. Ka gi nepristovesiu dar 1 valandos, einam namo po 20 min stovejimo vienoj vietoj. Vos įžengem namo ji padare ežero didumo bala. Kitas variantas, išejom į lauka ir pasivaikšcioti neinam, stoviu vienoj vietoj laikau ja už gal 30 cm ilgio pavadelio ir laukiu kol jos susidomejimas kvapais ir aplinkiniais nuslobs ir ji gal padarys kažka, bet kai jai tampa nuobodu ji atsiseda ir žiuri tiesiog tada i mane. Nežaidem tada, parejom iš kart namo, galvojau gal parodyti kad laukas nera vien žaidimai, bet bala iš karto vos pražengus slenksti. Kiekviena karta jai darant namie kartoju ta pati žodi kaip komanda reikaliukam atlikti, bet tai visai neveikia. Tada i lauka pasiemiau laikrasti su jos kvapu, ji laikrasti pauosto ir lekia uostineti šiaip aplinka arba stebeti kas dedasi aplinkui. Tik karta kai išnešiau laikraši i lauka ir laikiau ja už 30 cm ilgio pavadelio ji padare ant laikrašcio. Dabar laikant ant trumpo pavadžio ir neleidžiant uostineti ir rinkti visokiu šudniekiu nuo žemes rodau jai laikrašti ir sakau komanda, bet ji tiesiog atsiseda ant laikrascio ir žiuri i mane, tipo nu va atsisedau.. ;D
Parejus namo iš karto lekia ant laikrasciu. Pagalvojau gal jai tie laikrasciai nesusije su tualeto vieta, o ji tiesiog išsirinkus namie vietas kur daro, tad paemiau ir pakeiciau laikrasciu vietas, bet ji sekmingai ju ieško ir namie daro ant ju net ir pakeitus ju vieta, tad taip išeina kad laikrasciai jai asocijuojasi su tualetu. Ir nu pirmu dienu laikracio vieta vis keisdavau - slinkdavau artyn lauko duru, tad kartais matau kaip ji link ju eina. Kai ja pagauna jau va pritupusia ir pradejusia daryti, nutraukiu ir nešu į lauka su mintim kad gal ji pabaigs lauke, gi sunkiau tada kenteti, bet ne lauke ji atsiseda ir sedi arba uostineja ir ieško kažko valgomo. Parejom namo ji iš kart ant laikrascio, o kartais jau net iki jo nenueina ir pabaigia tai ka pradejo.
Labai prašau, gal dar kas kokiu minciu turi ka daryti? Nes norisi kad bent išejus lauke ji nekentetu o padarytu kaip kad puikiai dare pirmom savaitem. Pirmom savaitem ji nakti iškentedavo 8 valandas ir padarydavo lauke, dabar keliasi vidurnakty ir eina ant laikrastuko, tad jau puikiai iškencia ryte bunant lauke. Galvoju gal ja kažkaip barti kai namie daro? Bet kaip? Už ciuprynos papurtyti ir į lauka eiti? O gal eliminuoti laikracius? Bet jau matau kad ji vis tiek darys tose vietose kur jie buvo. Ir po kiekvieno jos padarymo ant laikracio as ta vieta praplaunu su balikliu kad kvapo jos nesijaustu. Žinau kad ji maža dar 2,5 men, bet susiformuos tokie negeri įprociai nuo mažumes ir kovosiu su tuo ilgai, tad norisi kažka keisti kol maža yra.
Nepykit, žinau kad ši beda daugeliui pasitaiko, bet pabandžiau beveik viska ka perskaiciau šioje temoje, na bent jau ka prisimenu. Gal kam kils kokiu pastebejimu ar patarimu?