Bet dabar jis ramus. Linksmai riečia kojytes. Visada galvoju kaip kūdikiai tai sugeba? Bandžiau kažkada atkartoti, tai, prisipažinsiu, graudesnio vaizdo mano katinas dar nebuvo matęs. Jis vienintelis tądien stebėjo šį rizikingą ekperimentą...
Na, bet grįžtu iš lankų prie savo... jau rimstančio mažylio. Cccc... tik nieko dabar nesakykit. Girdit? Ateina Dėdė miegas. Minutė..., kita... Viskas, mažylis jau ten sapnų karalystėje. O Dieve, miegodamas jis dar gražesnis! Žiūriu kaip tankiai kilnojasi jo pilvukas, kaip trukčioja pirščiukai, kaip neramiai jis miega. Ir kartu taip angeliškai
Žiūriu į jo miegą. Žiūrėčiau visą amžinybę...
Norom nenorom mintys vis labiau atsiplešia nuo buitinių neišspręstų reikalų, problemų ir pabėga ten, kur buvo gera, kur buvo šventa, kur buvo stebuklinga.
Į tylią ir karštą liepos 9-osios naktį...
Bet prieš tai...
***
6 savaitė
***
6 savaitė
***
O taip! Aš jas matau! Tai jos...
Hm, ne, o gal man čia jau vaidenasi? Pala, kiek šitų testų sugadinau per 8 planavimo mėnesius? Atsakymo nėra, čia gali būti panaudotas tik vienas vienintelis smailikas. Va šitas
Tai sprendžiant ir iš to, tikėtina kad ir šįkart jis meluoja. O gal visgi...?
Taip, taip, taip! Tai įvyko! Žmonės, meskite savo darbus, pamirškite rūpesčius, nustokit skubėję. Ateikit, ateikit ir džiaukitės kartu su manimi, šiandien šventė, šiandien Mano diena, tai Mano laimės akimirka. Nenoriu, kad kažkas šią akimirką liūdėtų, kentėtų ar vargtų. Būkime visi laimingi... Norėjau rėkti. Bet tik tyliai nubraukiau laimės ašarą su džiaugsmo ir nerimo priemaišom ir išsliūkinau toliau virti rytinės košės...
***
14 savaitė
***
14 savaitė
***
Faktas turim pilvuko gyventoją. Ir aš tą faktą jau pamilau. Su jo visom dovanojamom gėrybėm, tame tarpe ir pykinimu
***
24 savaitė
***
24 savaitė
***
O tas pilvinukas yra tikras slapukas. Vis dažniau save pagaunu žvalgantis po kaspinėlius ir kvarbatkėles. Nuo jų pirkimo mane laiko tik viena abejonė mano zuikis nebūtų mano, jeigu kokio siurprizo nepateiktų. Visgi, jeigu slepiam kažką tarp kojyčių, tai reiškia turim ką slėpti?
***
28 savaitė
***
28 savaitė
***
Dabar greitai išbraukiam iš sąrašo visus mergaitiškus vardus ir pradedam džiaugtis žydrom-mėlynom svajonėm.
Beje, išbraukus mergaitiškus vardus, vardų neliko. Problema, vienok...
***
34 savaitė
***
34 savaitė
***
Suglumino faktas, kad aš jau nebeeinu, o ridenuosi kaip kamuoliukas. Tokia ir esu. Kamuoliukas. Juoba, kad iš vidaus kai kas labai pritariamai man stuksena kojytėm.
Beje, tas kai kas labai myli mamytę ir deda visas pastangas, kad galėtų ateiti į šį pasaulį taip, kaip gamtos nustatyta natūraliu būdu. Todėl, pavyzdžiui, jau nuo pirmos dienos jis nesėdi pilvelyje, kaip kažkada jo vyresnysis broliukas, o sąžiningai tupi žemyn galvyte. Tuo leisdamas tikėti, kad mamytei pavyks antrą kartą pagimdyti natūraliai po cezario operacijos...
Painiai aš čia, aišku, sušnekėjau. Bet vėliau pamatysit, apie ką čia buvo kalba
***
39 savaitė
***
39 savaitė
***
Viskas būtų buvę gerai ir link sėkmingos pabaigos, jeigu ne vienas nelaimingas bum. Ir kur? Aišku ant pilvo
Na, kaip persigandau nepasakosiu. Kad kaimynai pro langus žiūrėjo į mane ir galvojo nieko sau, karvė ant ledo irgi žinau. Bet būtent šita savaitė ir buvo viso ko pradžia...Tas visas kas dabar man jau nedavė ramybės kasdien, periodiškais ir labai reguliariais susitraukimais. Ir imk tu man nekreipti dėmesio į tai... Na, ką ten nekreipti. Kreipiau, ir dar kaip! Tik į ligoninę važiuot bijojau. Tądien, kai nukritau, mane jau įrašė į duomenų bazę bei palinkėjo iki greito, žinojau, kad niekur nedingsiu (nors, prisipažinsiu, taip norėjosi), o Didžioji diena visgi ateis.
Ir atėjo. Po savaitės. Buvo lygiai 40 savaičių.
9 val. ryto. Esu viena. Gerai, kad vaiką iškomandiravau pas močiutę. Juk man reikia tvarkytis namus.
11 val. Jokie tvarkymosi darbai nevyksta, užtat vyksta reguliarūs skaudėjimai pilve ir dar savigrauža juk daktarė prigrumojo man griežtai suėjus terminui prisistatyti į ligoninę. Ir nejuokauti!
Koks dar juokas. Kelnės pilnos iš strioko apie kokį čia juoką eina kalba?
13 val. Kur beeičiau, apie ką begalvočiau, atsitrenkiu su kakta vis į tą pačią sieną, ant kurios chuliganai kažkokie parašė daryk ką nori, sukis kaip nori, neišsisuksi važiuosi šiandien į ligoninę. Ir dar tie skaudėjimai... reguliarūs, beje...
14 val. Važiuoju. Kas belieka...
15 val. Priimamasis, kaklelis 4 cm, sąrėmiai nedideli, ilgais intervalais, namo neleidžia pirmą kartą operuotų suėjus terminui neišleidžia. Še tau, boba, devintinės. Prasideda... pagalvojau
16 val. Sėdžiu palatoj. Kiba paverkt? O kodėl? Ne, geriau paskaitysiu, jeigu tik per dideles baimės akis sugebėsiu įžvelgti raides
Prasideda...
Ne, ne gimdymas
Koridoriuj stebiu įspūdingą moterį baltu chalatu. Labai įsimintina, neįprastos figūros, purių banguotų plaukų ir itin skardaus balso savininkė. Atsiminsiu ilgam. Bet... mačiau jau ją kažkur. Kur?
Prisiminiau! Nepaisant savo amžiaus, dar įtaikiau vėlyvoj paauglystėj perskaityti pirmuosius žurnalo panelė numerius. Tai ji! Ta ginekologė iš raudonojo puslapio. Vaiva Eringytė. Kikendavom su berniukais prie to puslapio palinkę
Vau, negalėčiau patikėti, kad po kažkeliolikos metų matysiu ją koridoriuj. Maža to, ji mane kviečia kažkur užeiti...
Prasideda...
Apžiūros.
Esu pasiruošusi automatiškai atsakinėti į automatiškai užduodamus klausimus: tas pats per tą patį, apie sąrėmius, apie minutes, apie skausmą, apie antrą gimdymą...
Gimdymą? Niekas man nieko nesako apie gimdymą. O aš ir gimdyti jau nebenoriu. Ką daryt...
18 val. Eilinė apžiūra. Įspūdingo temperamento ir išvaizdos gydytoja konstatuoja 6 cm atsidarymą. Manęs nežavi šita perspektyva, bet kartu imu suvokti, kad nieko nepakeisiu, vežimas pajudėjo ir jau įgauna vis didesnį pagreitį. O vežime aš su vis dar didelėm baimės akim. Va kokiom -
Šalin baimes! Gimdysim. Sako labai šmaikšti ir tikrai neeilinė gydytoja.
Bet vis tiek liepia grįžt į palatą.
18.30 val. Negimdysi. Atėjo sesutė ir leptelėjo kaip į tvorą. Kodėl, klausiu. Numojo ranka. Suprask, čia jos sprendžia gimdyt man ar nusiteikt operacijai...
19 val. Gydytoja, kuri jau man pradeda patikt vėl kviečiasi. Vėl tikrina. Ir vėl ji nežino leisti man gimdyti ar neleisti.
Aut.pastaba: toks įspūdis, kad manęs ten visai nebuvo
Ko ten tik nedarė ir galvojo, ir spėliojo, ir telefonu su kažkuo kalbėjo...
Eik į palatą, pailsėk.
Vis tiek naktį gimdysi... arba ne... arba operuosim... žodžiu, vis tiek šiąnakt...
Guliu ir jaučiu, kaip per galvą nuo pakaušio atkeliauja suvokimas, kad artėja mano ir mažylio susitikimas. Bėga šiurpuliukai. Labai bijau, labai laukiu.
20 val. Jau manęs nenustebino eilinis gimdysi-o gal negimdysi.
20.30 val. Paaiškėja mano likimas. Susitikimas įvyks. Ir įvyks jis penktoj gimdykloj, ne operacinėj
21 val. Ateinu. Į mane rūsčiai ir rūpestingai žvelgia gražios akys. Iš rimtos išvaizdos sprendžiu, kad tai mano gydytoja, žmogus, kuris padės įveikti šitą sunkų ir nežinomos pabaigos etapą.
Tai, apie ką kalbėjom, buvo trumpa, aišku ir konkretu:
- Nori gimdyti?
- Žinot... labai
- Nenuvilsi manęs?
- Pasistengsiu
- Negali stengtis, turi nenuvilti
22 val. Prasideda
Dabar jau gimdymas prasideda.
Nedetalizuosiu. Visos žinom, kaip tai vyksta: vandenys, skatinimas, sąrėmiai, kaklelis, dedesni sąrėmiai, kaklelis, dar didesni sąrėmiai, skausmas, be nuskausminimo, labai dideli sąrėmiai, labai didelis skausmas...
23 val. Esu tarp laimės ir noro išnykti nuo žemės paviršiaus
24 val. Žmogumi mane jau sunkiai bepavadinsi. Keista, vyras vis dar šalia...
01 val. Nieko nebejaučiu, tik veriantį skausmą. Jis toks stiprus, kad skverbiasi į atokiausias nervų ląsteles, jaučiu jų kiekvieną. Taip skauda, kad, rodos, tuoj atitrūks širdis nuo kūno ir išlėks kažkur, nežinia kur, bet kad tik tie visi žmonės jos nepasiektų...
Tik, kur gi ji lėks? Juk ji reikalinga čia! Nes čia...
... o čia prieš minutę (01.05 val.) gimė nuostabus berniukas. Jis pripildė širdį laimės ir šventumo. Ir niekur, nič niekur ji nuo jo nesitrauks...
Guliu ir jaučiu ant savęs tokį šiltą alsuojantį kūnelį. Štai koks tu, mažuti. Ačiū, kad atėjai. Ačiū, kad leidi save mylėti
***
Jis vis dar miega. Tiesa, vis dažnesnis raukymasis reiškia, kad tuoj tuoj atsibus ir ims reikalauti sau priklausančių mamytės rankų.Bet kol dar turiu minutę, užbaigsiu pasakojimą. Ir ne kuo kitu, o didžiausia padėka gydytojai, padėjusiai ateiti mano mažyliui. Viskuo skolinga ir labai dėkinga esu jai. Nors...
... stengiausi ir aš. Stengiausi ir nenuvyliau
***
Ačiū visiems, kas skaitėte mano sūnaus atėjimo istoriją!
