Mano 4-metis kas liecia tvarka, tai

bet manau, jog po truputi pradedam but tvarkingesniais. nes jau savaite, kaip kambarys ciki piki. nieko nepalieka, bet asiku vis reikia primint. paskutini kart tai specialiai dvi savaites nelindau ir nieko nelieciau jo kambari. tai patikekit, buvo ten visko - jam ir pasakiau, jog greit gyvates prades raitytis jei nesitvarkysi

o jam nieko, nereaguoja. o kambarys atrode va kaip - ant grindu primetyta drabuziu kruvos, zaislu pilna, kad net kojos ner kur padet nuo smulkaus konstruktoriu, delioniu iki didziausiu zaislu, komoda vidury kambario nustumta (kazi ko ten ieskota po ja

). tai buvau kantri dvi savaites. savo kambarius apsikuopdavau, o jo net nelieciau

tai viena sauleta siastadienio ryta bandziau tartis, derybos vyko beveik puse dienos ir visa ta laika mazius prasedejo savo kambari vis pradedamas tvarkytis. ir vis man primindavo, kad geriausia buvo gyventi senam name, nes zaislai buvo visad sutvarkyti. kur gi ne, nes as man visa laika tekdavo rinkt, kadangi turejom mazai vietos ir norejosi paciam nelaipiot pro ismetytus zaislus. bet po ilgu derybu su juo ta puse dienos, pagaliau priejo eile plaut vaikio kambario grindis, tai pasiemiau diiiiiideli maisa ir pasakiau ramiai, kad as tuoj sutvarkysiu zaislus taip kad tau niekada nebereikes tavrkyt, nes ju paprasciausiai nebebus tavo kambari ir siuose namuose. tai zinokit, padejo taip, kad net komoda is kambario vidurio atsidure savo vietoje ir net smulkus zaisliukai buvo surinkti ir sudeti atskirai i jiems skirta dezute

kaip toliau bus, pagyvensim, pamatysim