As turbut neistverciau ir nemokeciau susitaikyt su tuo ,kad vaikai augtu ne su manimi 
sunku turbut nematyti vaiko As turbut neistverciau ir nemokeciau susitaikyt su tuo ,kad vaikai augtu ne su manimi
As turbut neistverciau ir nemokeciau susitaikyt su tuo ,kad vaikai augtu ne su manimi
QUOTE(Leilla @ 2008 10 28, 20:36)
sunku turbut nematyti vaiko As turbut neistverciau ir nemokeciau susitaikyt su tuo ,kad vaikai augtu ne su manimi
As turbut neistverciau ir nemokeciau susitaikyt su tuo ,kad vaikai augtu ne su manimi Sunku, bet įmanoma. Vardan vaiko galim daug ką ištverti. Situacija nėra pati blogiauisia ir be išeities. Pagalvokite apie tėvus, kurių vaikai serga nepagydomom ligom ir jie stovi ant absoliutaus išsiskyrimo su vaiku, slenksčio. Pabandykite galvoti apie vaikų laimes, o ne savo nelaimes...
na jeigu galvočiau apie save, tai niekada nebūčiau sutikus su tokiu sprendimu. dabar pati suprantu, kad jam ten bus geriau. pradedant materialinėmis sąlygomis, ir baigiant dėmesio kiekiu. vistik jis kitam mieste, o aš turiu galimybę jį matyt tik kartą į savaitę. ir verkimo periodas jau baigėsi. tiesiog namuose nepakeliamai tuščia. baisu į juos grįžti po darbo. neįsivaizduoju, ką veikt.
QUOTE(salve123 @ 2008 10 28, 20:41)
Pabandykite galvoti apie vaikų laimes, o ne savo nelaimes...
na as nekalbu apie tai ,kad likti su vaikais tik is savanaudiskumo, atseit svarbu,kad su manim ir blogesnemis salygomis, nei su tevu ir geresnemis. Zinoma ,kad ir kaip sunku butu turbut ziureciau to kas vaikams geriau. Bet buna atveju kai principo reikalu vaikai ne su mama lieka, vat jei man taip nutiktu tada tikrai isdurneciau.
Sorry temos autores, kad ne i tema .......
Papildyta:
QUOTE(rozmarinas @ 2008 10 28, 20:48)
baisu į juos grįžti po darbo. neįsivaizduoju, ką veikt.
gal tau reiktu kokia nauja veikla uzsiimt, su draugemis prie arbatos puodelio pasedeti karts nuo karto, arba siaip veikti tai kas praskaidrintu nuotaika
neįsivaizduoju kas galėtų būt nauja veikla.
QUOTE(rozmarinas @ 2008 10 28, 20:48)
neįsivaizduoju, ką veikt.
Kaip tai neįsivaizduojate? Vaikas tai ne knyga ar kompiuteris, prie kurio pulsite iš nuobodulio. Vaikas yra žmogus turintis savus norus ir pojūčius ir tuštumą galite, o ir privalote užpildyti idėjomis ir mintimis, kaip savo mažylį/ę padaryti laimingu ir linksmu. Nukreipkite save į mintis, kaip padaryti, kad vežtų ne motinystė, o vaikystė, kuri yra trumpa, bet patirtis iš to meto kramtoma ilgai ir skausmingai. Jūs tikrai turite ką veikti. Ir to veikimo yra kelis kart daugiau, nei mamoms, kurios yra greta vaikų kas dieną. Ne kiekybėje (kiek laiko būti su vaiku), o kokybėje (kaip išnaudosiu tą laiką) yra esmė.
o kodėl nenorit nueiti pas psichologę ir pabendrauti su ją , manau tikrai skausmas aišku nepraeis, bet jis sumažės, o galų gale gal būt atsiras ir noras kuo nors dar užsiimti be nuolatinio galvojimo apie tai kas nutiko
Niekas nevyksta be priežasties, jeigu vaikas liko su tėčiu, vadinasi tikrai ne be priežasties. Nekomentuokite to viešai, tiesiog pabandykite pati sau paanalizuoti. Gal ir sprendimas ateis. Nepraraskite vilties, gyvenimas tikrai viską sustatys į savas vietas, tik gal ne taip greitai, kaip norėtųsi. Linkiu Jums stiprybės ir kantrybės. Mamos dėl vaikų iškenčia viską. Raminkite save tuo, kad Jūsų vaikeliui viskas gerai.
QUOTE(liūtuke @ 2008 10 29, 18:47)
Niekas nevyksta be priežasties, jeigu vaikas liko su tėčiu, vadinasi tikrai ne be priežasties. Nekomentuokite to viešai, tiesiog pabandykite pati sau paanalizuoti.
Kuriems galams reikalinga ta jūsų siūloma savigrauža. Nieko baisaus ir nenormalaus nenutiko. Vaikas yra sveikas gyvas ir su artimu žmogumi. Tapačiai, kaip jis būtų su mama.
Autore, viskas yra gerai. Nesikapstykit savyje, o kreipkit energiją ir mintis į vaiką. Juk pati norite maksimaliai užpildyti savo gyvenimą vaiku. Tai pirmyn. Mąstykite, darykite, gyvenkite. Nematau priežasties nusiverkimams.
QUOTE(rozmarinas @ 2008 10 28, 20:53)
neįsivaizduoju kas galėtų būt nauja veikla.
Gal patarimas ir nelabai laiku, bet pabandykit susitvarkyti savo asmenini gyvenima (sunku cia kazka speliot)... cia is operos: rasti geriau apmokama darba, pagerinti savo gyvenimo salygal, gal but sukurti nauja seima. Ir pagerinus salygas bandyti ateityje atsiteisti sau vaika, bet jau motyvuojant tuo, kad JUSU salygos yra geresnes. Aisku, per ta laiko nenutraukit rysio su vaiku. Mama ir yra mama.
Gyvenimas parodys... Gal but jusu buves vyras susikurs savo nauja seima, bus dar vaiku ir jusu bendras vaikas jau nebus jam toks svarbus. O ir jo tevai (supratau is konteksto, kad yra) irgi pasens ir netures tiek sveikatos su anuku (e) terliotis. Supraskit, situacija nuolat keiciasi. Nepraraskit vilties.
Galu gale ir jus gal but ateityje sukursit nauja seima ir turesit dar vaiku.
Aisku, menka cia jums dabar paguoda, bet investuokit dabar i save (issilavinima, karjera) ir bet kokiu atveju tai bus visiems tik i nauda.
QUOTE(liūtuke @ 2008 10 29, 18:47)
Niekas nevyksta be priežasties, jeigu vaikas liko su tėčiu, vadinasi tikrai ne be priežasties. Nekomentuokite to viešai, tiesiog pabandykite pati sau paanalizuoti. Gal ir sprendimas ateis. Nepraraskite vilties, gyvenimas tikrai viską sustatys į savas vietas, tik gal ne taip greitai, kaip norėtųsi. Linkiu Jums stiprybės ir kantrybės. Mamos dėl vaikų iškenčia viską. Raminkite save tuo, kad Jūsų vaikeliui viskas gerai.
Puikūs žodžiai liūtuke, tikrai
tai, kad karjera kaip ir padaryta, sąlygos geros, geresnių man nereikia, vaikų turėt daugiau negaliu. o kad dar norėčiau būt su kažkokiu vyru, tai matyt turėtų atsirast koks dešimtasis pasaulio stebuklas.
