QUOTE(rozmarinas @ 2008 10 28, 20:11)
būtent todėl ir noriu kalbėtis su moterimis, kurios pačios tai yra patyrę. nemanau, kad kitas su tuo nesusijęs žmogus, gali suvokti, ką jaučia moteris, praradusi vaiką.
sveikutė,kažką panašaus prieš metus teko išgyventi,nors vaikai buvo abu mano globai paskirti,bet kai pakeitėm miestą ir mokyklą ,sūnus ten sunkiai adaptavosi,pasiūliau jam vilniuje kitą mokyklą,bet pasakė,kad važiuoja gyventi pas tėtę...

mes išsituokę buvom seniai,pati du auginausi...išleidau,nors ten ir pamotė ir tėvas pageriantis ,bet užtat močiutė žinojau jį prižiūrės,likau su dukra,alimentus gražindavau,nes pasidalinom po vaiką,vaikas to norėjo...ėjo į mokyklą kitą...gyveno kaime be patogumų ir lįsti ligos pradėjo...kosuliai ,bronchitai...atvyko jis į vilnių atostogauti,akys jau žybsi,matau išvykti nenori...bet ten gi mokykla...išvyko ,tik į mokyklą nenuėjo,prasidėjo dusulys,su siuntimu į vilnių...bronchinė astma,alergija dulkių erkėm,va...

daugiau jo ten neleidau,nors tėvas labai pyko,jam gi alimentus gražindavau...ir sūnus jau į ten nenorėjo,sakė tėtė tik alų geria ir televizorių žiūri...tik norėjau pasakyti,kad ateina laikas,kai vaikas gali pasirinkti su kuo gyventi,berods 11 metų ,tai kuo daugiau pati stenkis jo siekti,tegul per atostogas atvyksta,pasistenk duoti motinišką rūpestį ,ko tėvas nesugebės,turėk viltį,kovok,keisk save,kelk pajamas,daryk viską ,ko reikia vaikui susigražinti...