Na,ką..matau,kad ne mano vienos toks vaikas

.Bet paskuitiniu metu tiesiog noriu nusišauti .Vaikas tapo nebevaldomas (tiksliau mes negalim susitvarkyt) .Klykia visur ir visada...isterijos priepuoliai siaubingi.Pvz.šiandien paėmiau iš darželio (lanko 6 savaites),oras geras,galvoju,pasivaikščiosim.Na,ir ką..vaikinas užsimanė,kad jį neščiau ant rankų..neėmiau ir pašlo pakatilas

.Staugia,klykia,kojom trypia,lupa nuo savęs drabužius ir pan.Didelę dalį nekreipiu dėmesio,bet vis tik ne plynas laukas-žmonės eina..na ir prasideda dar komentarai visų

.Tas pats kai reik eit miegot

.Į savo lovą eit nenori,lenda į mūsų,neleidi-staugia,leidi-išsidirbinėja arba dar geriau kariasi ant kaklo.Ir taip "opera" gali užtrukti valandą ar ilgiau

.
SOS ,gal kas kokių patarimų turi?? Senka kantrybė,nervai nelaiko,o apie darnią šeimą tai net kalbos nėra

.Beje teroristui greit du metukai.
You fuckin' with me, you fuckin' with the best