QUOTE(cicyte @ 2009 03 29, 18:16)
pasiskaiciau cia truputuka, bet taip ir neuzmaciau, o kaip reaguoti, jei tas pykcio priepuolis kyla parduotuveje? vakar su saviske nuejom i maxima ir ji uzsimane zirafos, pasakiau, kad nepirksiu, nes neturiu pinigeliu, o ji krito ant zemes, pradejo spardytis, rekt o staugt.. nekeipti demesio viesoj vietoj, tai kazkaip neiseina
visaip as ten bandziau ir graziai kalbint ir grieztesniu tonu niekas nepadejo.. po to visa besikratancia isnesiau is parduotuves, pastaciau lauke ir leidau rekt kiek sirdis geidzia.. bet kiek priekaistu susilaukiau is bobulyciu, kad kas as per motina, jei pas mane sitaip vaikas verkia, o as nieko nedarau.. o tai ka as turejau daryt, jei niekas nepadeda? nueit ir nupirkt ta zirafa, kad butu ramu ar kaip?
po to tam lauke reke reke, ir as atsisveikinau su ja ir pasakiau, kad jei ji cia man isterijas rodo, as iseinu ir pradejau eit.. tada dar truputi pakukciojo ir kaip ir aprimo..
tik nesakykit, kad nesivest jos i parduotuve, nes neturiu kam jos palikt, o aplenkt zaislu irgi nepavyksta, nes jie isdelioti matomiusioj vietoj.. ka daryt tokiu atveju?
namuose sutinku, uzdarai i kita kambari ir nurimsta, o ka daryt ne namuose?
As jusu vietoje arba pasitraukciau kartu su dukra parduotuveje i ramesni saugu kampeli, jei ten, kur ji nukrito, daug zmoniu ar lentynose duzios, astrios prekes, arba is karto nesciau i lauka, kur saugi vieta ir paprasciau stoveciau ar sedeciau salia nerodydama jokiu emociju, nieko nesakydama. Musu patirtis tokia, kad kuo ilgiau kalbinsit ar pyksit, tuo ilgiau toks epizodas tesis. Jei nuejimas padeda, gal irgi neblogai, bet daznai vaikai susivokia, kad niekur be ju mes nenueisim, ypac gatveje, greit tokia taktika pasidaro neveiksminga.
O nuo bobulyciu ir kitu "patareju" niekur nedingsi, apsisarvuokit kantrybe.
Papildyta:
QUOTE(rasyte.b @ 2009 03 27, 14:38)
Ziuriu ne pas mane viena namuose kartais apsilanko oziukas
jau koki menesi laiko, jei tik kas nepatinka ir prasideda ceremonija: viska meto, spardo, musasis, rekia, klykia.. o jau asaru didumas... is pradziu buna gaila, bandai nuramti graziai paaiskinti, kad taip negalima ar pan., bet dazniausiai tai nebepadeda...
nebezinau ka daryti... kiekviena diena pykciai namuose del vaiko, kodel vienas leidzia, o kitas ne; kodel vienas pabara, o kitas is kart eina guosti... siaubas kazkoks!!! Paskutiniu metu jau pradejau statyti i kampa, liepiu isvaryti ten visus oziukus, riksmus ir, kai nurims, ateiti pas mama ar teti. Klykimas kampe uztrunka net iki 5min, ir jei niekas nekreipia demesio, tai suveikia - gryzta visai kitas vaikas
o jei tik kuris is tevu eina guosti, kalbeti ar pan - viskas prasideda is pradziu...
kelis kartus galvojau gal reikia kokiu nuo nervu ar raminamuju maziukei duoti, nes nebeimanoma susitvarkyti!!! O ir mes su vyru pykstames...
Pirmiausia svarbu patiems tevams susitarti del vieningos startegijos ir jos laikytis, kitaip nieko nebus. Kitas budas yra pasirinkti vieta namie nuosalyje, ar ant laiptelio, ar ant kedutes (zodziu, toks "neklauzadu taskas") ir ten sodinti. Turi sedeti tiek minuciu, kiek yra metuku, po to jus ateinate, pasakote ramiai, kodel ten pasodinote ir ji turi atsiprasyti. Aisku, is pradziu nenores ten sestis, begs, sauks, todel reikes kantrybes vis nuvesti ir pasodinti be dideliu emociju, bet palaipsniui tai pradeda veikti. Musiskiui dabar vien priminus "neklauzadu laipteli" elgesys susitvarko. Nezinau tiksliai, nuo kokio amziaus jau galima si buda taikyti (mes bandem nuo mazdaug 2.5metu), vaikas turi suprasti, kas vyksta.
