Ir aš dar įkišiu savo trigrašį dekupažo madingumo-nemadingumo tema...

Tiesiog pagalvojau, kad gal ir LT atėjo toks metas, kada vėl grįžtama prie savęs - šiek tiek labiau gilinamasi į save , savo norus, poreikius... Tuomet gal kai kuriems atsiranda noras kažką pagaminti savo rankomis, kažką naujo išmokti, kažkaip save išreikšti... Ar, pagaliau, įnešti truputuką savęs - palikti savęs dalelę gaminamoje dovanoje ar tiesiog savo gyvenamuose namuose... Na, juk smagu, kad taip vyksta, kad kuo daugiau žmonių tuo domisi...
O kada tas "domėjimasis" įgyja tokias labiau apčiuopiamas išraiškas -> rinka reaguoja -> atsiranda įvairi pasiūla: parduotuvės, kursai ir pan. -> ne visas verslas sukasi apie "aukštas idėjas", pelnas dažniausiai (ir normalu) lieka svarbiausiu elementu tame procese.... Ir sakyčiau, tai irgi normalu... Norint parduoti, reikia "populiariai įpakuoti" ir "suprantamai pareklamuoti" (kas ir buvo daroma). Ir ką čia žinai, gal pradėjusios nuo skarbonkių tos moteriškės kurs ir ką nors rimčiau, o gal ir ne... Bet juk tai nėra blogai.
Nes tai yra pasirinkimo klausimas - ko kiekviena mes norim, siekiam, kaip viską matom - vienai tai yra nuolatinių ieškojimų, kūrybos ir pan. kelias, o kitai pakanka virtuvėje pastatytos pačios išdekoruotos skarbonkės. Bet jei abi yra laimingos ir patenkintos savo darbais, tai ir svarbiausia - kiekvienam sava laimė ir ... menas
Nu ir pavariau lyrinį nukrypimą