QUOTE(Aivita @ 2008 11 19, 17:15)
Jūs čia kažkaip sureikšminat tą žodį "priklauso", tai, jei sakau:-Mano vaikai, tai pats pasakymas parodo priklausomybę, nes tada kažkaip gaunasi, kad jūsų vaikai yra niekieno, t.y. niekam nepriklausantys, tai gal ir aš galiu į juos pretenduoti?Net vaikų namų auklėtiniai kažkam priklauso, sakykim, valstybei. Be to pats M.Rinau yra pasakęs, negaliu pavogti to, kas man priklauso, ir manau, kad už tai jis tikrai negaus nei piniginės baudos, nei jokios kitos.Taip, kaip ir Inga nebus nubausta, kad išsivežė mergaitę.Teisės tai lygios, klausimas tik, kaip Ingai pavyks ar ne susitvarkyti globą, ar taip ir liks vienas globėjas - tėvas?Ir svarbiausia, kada ji pamatys mergaitę ir galės ją lankyti?
Tai gal tada paklausti, kam pvz. tu priklausai?
Man kai kalbama apie žmogų nepatinka, kai vartojamas žodis priklauso. Kaip gali gyvas žmogus kažkam priklausyti? Jis gi ne daiktas, kad nuosavybės teise kažkam priklausytų. Aišku vaikas yra mano, nes aš jį pagimdžiau, bet tai nereiškia, kad jis man priklauso. O kai žmogus galvoja, kad vaikas jam, o ne mamai PRIKLAUSO, spjauna ant vaiko jausmų, norų ir daro taip, kaip jam norisi. Man toks požiūris asocijuojasi, kad į vaiką yra žiūrima , kaip į daiktą. O jeigu žmogus galvotų apie vaiką, kaip apie asmenybę su jausmais ir negalvotų, kad jeigu jam priteista globa, jis su vaiku gali elgtis kaip nori, pirmiausia pagalvotų, ką vaikas jaus, kai jis vienaip ar kitaip pasielgs.
Aišku už tokius žodžius nenumatyta jokia atsakomybė, tai yra tik moraliniai dalykai.