Ar gimdyme turi dalyvauti vyras?

Visų pirma, aš nesiekiau Jūsų įžeisti, priešingai nei Jūs.. Antra, jei gamta grožiu ir apdovanojo, jį vis tiek reikia puoselėti, o tai kaip jau minėjau, reikalauja laiko. Klausėt, ar man gražinimasis laiko užima daug, atsakymas - taip, jei noriu atrodyti neprikaištingai. Kirpykloje ar pas kosmetologę (ar jų lankymuisi namuose) ir pan. nepakanka 5 minučių, o jei dar ten lankaisi reguliariai (ko ir reikia, norint atrodyti nepriekaištingai), tai laiko "suvalgo" daug. Trečia, aš užduodama klausimą iškart pabrėžiau, kad jis "ne į temą". Ir ketvirta, jei kalbant apie "Gimdymo madas", tai "madinga" ne tik gimdyti su vyru, bet ir "pirkti" gydytoją, kuris priiminės gimdymą, "pirkti" mokamą palatą (kalbant apie neprivačias klinikas), lankyti ale Šemetos kursus, kuriuose yra ir absurdiškų kalbų, ir t.t.
Deja, Jūs akcentuojate, tik nepriimtiniausią Jums "madą", vyro dalyvavimą gimdyme.

Sveika, Emilka, perskaičiau ir susidarė du įspūdžiai:
1. Jūs ne nėščia, o paaugliukė, norinti sukelti šaršalą forume.
2. Jūs nėščia, ir žinote, kad jūsų vyras pasišlykštėtų jumis, jei pamatytų jūsų išsivertusį tarpukojį per gimdymą. Iš čia tas aršus puolimas tų, kuriomis vyrai nepasišlykštėjo... Paprasčiausias pavydas, ir tiek.

Emilka, gal jūs vis dėlto susiraskite tuos psichiatrus (tikiuosi, jie realūs, o ne įsivaizduojami, antraip tai dar didesnė bėda), apie kuriuos čia rašinėjote. Nes jeigu jau tokia psichavota, tai kas bus pagimdžius?

UOTE(brasta @ 2008 11 05, 18:09)
emilka, aš nelabai suprantu, kodėl vyras turėtų matyti tik padailintą gyvenimo pusę. Gal ir nukrypsiu nuo temos, bet kaip tu manai, ar ligos ir nelaimės atveju vyrai taip pat turėtų sprukti į krūmus, kad nepamatytų silpnos, vemiančios ar į basonus darančios žmonos?
*




zinai emilka, paskaiciau nedaug tavo pasisakymu,bet nuomone apie tave ne per geriausia susidare jei susirgsi veziu, skirsies su vyru ? o jei jusu vaikas susirgs ir tu diena nakti del jo raudosi- irgi skirsies su vyru ? Kazkokia tuscia tuscia skardine , kuri garsiai barshka ir tiek.
Nemegstu moteru su kiausiais verciau jau tada butu vyrais gimusios , butu didesnis pasirinkimas moteris tikrai neturi kelti gailescio vyrui, bet kad ja nuolatos zavetis, oi kokia grazi ir t.t. Nebrandumas neispasakytas jei is skausmo per saremius pagalves graushi? o jei tau per gimdyma kapiliarai ant veido issoks ir akys paraudonuos kaip nekurioms, irgi vyro savaite neisileisi i palata ? manau elementaraus rysio su vyru trukumas, nesaugumo jausmas vercia viska taip perdeti. Aciu uz demesi sorry, kad taip padrikai viska susakiau, laiko neturiu

Matau, nes sunku argumentuoti savo pacios isskridusius zodzius. Tai nelengva, zinau, man irgi sunku atsakyti i klausima, kam reikalingas vyras per stumima. Bandau cia visu paklausti, niekas neisdrista pasakyti normaliai.


prie ko cia stumimas ? pirmoj zinutej rasei, kad is vis absurdas pries vyra klaikiai atrodyt, klaikiai dejuoti ir buti silpna. Bet jei manai, kad blogiausia taves laukia per stumima, tu labai klysti    sudiniausiai tu atrodysi butent per saremius, jei gimdymas bus naturalus ir be nuskausminimo. Stumimas dazniausiai yra vos keliu minuciu darbas, bet stai saremiai, trunkantys valanda- dvi -para. Negi tikiesi per juos islikti kietuole ?
[/quote]
zodziu, kraupiai nusisnekejai ir tiek, tik noredama skandala sukelt. pasikartosiu- stumimas tai maziausia, kas moters laukia per gimdyma ir vyrai tikrai visai nebutini tuo metu

Kazkam prailgo dekretines Akivaizdu kad tema sukurta ne norint padiskutuoti arba kazka suzinoti, bet paniekinti bei pazeminti kitaip manancias ir iskelti save.







Cia tik keletas sitos diskusijos perliuku

O jei rimciau:

Pagal sia logika - kokia prasme mamai po gimdymo vaika imti? Negi nebus progu "atsiziureti" po triju dienu isvaziavus is ligonines?

Ir siaip susidaro toks ispudis kad jeigu brangusis nematys gimdymo tai ir nezinos is kur tas vaikutis islindo (gal per bamba?), bet vat jeigu pamatyt tai susitraumuos visam gyvenimui.

Ir dar tokia mintis atejo: nezinau kaip as pasijauciau vyro vietoj jeigu po ilgu valandu besirupinant salia saremiaujancia zmona per pati pavojingiausia etapa (cia taip akcentuojama stumima) mane isgrustu pro duris.. turbut nekaip.

Mano pozicija cia aiski. As uz tai kad to norintis vyras dalyvautu gimdyme, o jei nenori - lai nedalyvauja. Ir nera cia ko akiu draskyt

Perskaičiau diskusiją, ir man susidarė toks įspūdis:

Tiek Emilka, tiek jos oponentės vienodai tolerantiškai žiūri į viena kitos pasirinkimą gimdyti su vyru ar be. Tiek pati Emilka negaili išraiškingų epitetų, ironizuojančių gimdymą su vyru- tiek jos oponentės. Nematau čia situacijos, kad tolerancija iš vienos pusės būtų didesnė nei iš kitos- todėl čia lygiosios, ir tikrai nėra taip, kad Emilkos pasirinkimą visi puola ir ironizuoja- o pati Emilka neironizuoja, nekritikuoja kitų mamų pasirinkimo. Man atrodo, kad pasipiktinimas kyla ne dėl kitokios nuomonės ar pasirinkimo gimdyti kitaip nei dauguma, o dėl to kad merginos pateikdamos savo nuomonę, ją pateikia taip, lyg tai būtų ne nuomonė, o objektyvi ir vienintelė tiesa, o kitų tiesos- atseit jokios tiesos, o grynos nesąmonės. Ne pati pozicija (abiejų pusių atveju) kelia pasipiktinimą, o jos kategoriškas pateikimas, nes šiais laikais visi žino, kad objektyvios tiesos egzistavimas kelia rimtų ir pagrįstų abejonių- nes kas gera, gražu ir priimtina vienam žmogui- gali būti totali nesąmonė kitam. Todėl kategoriškas kalbėjimas, pasitelkiant vaizdingus epitetus kokios kvailos ar nevalyvos tos, kurioms vaiko gimimo momentas yra svarbus visos šeimos įvykis rodo, jog šios pozicijos atstovė įsivaizduoja, jog visi žmonės privalo matyti pasauly taip kaip ji- o jei jie mato kitaip, tai yra ne šiaip skirtingumas ar pasaulio margumas, o oponenčių kvailumas. Natūralu, kad toks elgesys ir laikysena, o ne kitokia nuomonė sukelia pasipiktinimą. Beje, tas pats galioja ir Emilkos oponentėms, kurios irgi ne rečiau naudoja tokį pasikėlusį į puikybę bendravimo būdą. Dėl to pridygo bereikalingų puslapių temoje, tai gal nusileiskime iš savo bokštelių, ir kitokį pasirinkimą imkime vertinti ne kaip kažkokį baisų, kvailą, ar bjaurų- o tokį, kuris labiausiai tiko to pasirinkimo darytojai ir jos šeimai- ir ateikime su nuoširdžiu susidomėjimu, kodėl viena ar kita pora pasirinko taip ar ne kitaip- nes žmogus, kuriam nuoširdžiai įdomu, ateina domėtis, stengtis įsijausti į kito nuomonę, suprasti, kodėl jis pasirinko kitką, o ne teisti ir svaidytis įvariais epitetais- merginos, juk tikroji tiesa paaiškės tik kai mirsime , tai gal neturėkime tiesų, o turėkime visos savo kuklias ir nuolankias nuomones, pripažįstančias, kad ir jos gali kada nors nepasiteisint

Čia buvo apie toleranciją, be kurios jokia diskusija neįmanoma (tas vienodai liečia abi puses). Nu dvidešimt puslapių apie nieką, o tik tuščios isterijos, ir santykių aiškinimasis Kol nebus pasisakymuose nuleistas tonas iš abiejų pusių, tol vėl bus tiek pat psl. apie nieką

Aš siūlau priimti oponentą ne kaip nesąmonę, tokį ar anokį , o kaip nuoširdaus ir geranoriško susidomėjimo vertą įdomų reiškinį- tada nereiks tiek emocijų tuščių

O šiaip, ši diskusija yra beveisė dar ir dėl to, kad diskutuojančių pusių yra skirtingos vertybės. Kai skiriasi tik nuomonės, bet vertybės tos pačios- tada diskusijų dalyviai atranda kažkokį bendrą susitarimą, ir gali padaryti kažkokias išvadas, kas yra geriau, bet kai vertybės skirtingos (pvz kai vienam vertybė kava, o kitam tik arbata)- tai jie gali iki nudusimo įrodinėti vienas kitam, kad jo oponentas neteisus, ir beje, vienodai gerai argumentuoti savo nuomonę- ir vis tiek jokių ivadų prieita nebus.

Temos pavadinime buvo paminėtos vertybės.

Taigi- aš matau, kad nuomonės išsiskiria taip radikaliai būtent dėl to, kad Emilkai estetika yra labai didelė vertybė- nes jos postuose matosi aiški baimė, kad ta vertybė nebūtų jai gimdymo metu pažeista. Jei estetika jai nebūtų tokia vertybė, tai Emilkos postuose matytųsi abejingumas vyro dalyvavimo faktui, bet iš emilkos išsigandusių emocionalių ar šmaikščių žinučių matyti, kad tas dayvavimas kelia baimę, ir kad pagrindinė emocija ar pagrindinis klausimas nėra nuosirdus susidomejimas kam reikalingas gimdyme vyras, jei viską gali padaryti personalas, o veikiau didelė baimė būti paliktai vyro, ar kad jis ja nepasibjaurėtų, ir kartu skausmas, kad toks reiškinys egzistuoja, bei skaudi aplinkinių patirtis, kai vyrai anskčiau ar vėliau (nebūtinai dėl dalyvavimo gimdyme) masiškai palieka šeimas- tarsi mėginimas desperatiškai daryti viską, kad tik liktų su juo, ir būtų jam vienintelė. Aš jokiu būdu savo samprotavimų nelaikau tiesa, o tik kalbu apie savo nuojautą, kuri galbūt neteisi, bet turi teisę egzistuoti. Ar nėra tai besąlygiškos meilės ir šilumos ilgesio, prisirišimo išraiška, kai atsisakoma visko (net elementaraus palaikymo, pabendravimo, pabuvimo drauge sunkesniu gyvenimo momentu, kuris šiaip jau poros ir šeimos ar draugų santykiuose yra kasdienybė, dėl kurios nekyla jokių skausmingų klausimų apie to prasmę, nes tai tiesiog yra natūralu, kaip kalbėtis ar pasibučiuoti prieš miegą), kad tik vyras manęs nepaliktų.
Šiandien yra labai daug nelaimingų šeimų, masė skyrybų neištikimybės- mano nuomonė yra tokia: jei vyras dėl su estetika susijusių priežasčių negali mylėti (ty vardan meilės peržengti estetikos barjero)- tai toks vyras paluks šeimą anksčiau ar vėliau- ir taip dažniausiai atsitinka- ne be reikalo sakoma, kad dažniausiai paliekamos yra labai gražios ir orios, save prižiūrinčios moterys- nes vyrai vesdami jas, žiūrėjo pagrinde į estetiką, ir ja grindė savo tariamą meilę- o estetika anksčiau ar vėliau sumažėja, nyksta, senstant kūnui, atsirandant šalia jaunesnių, labiau atitinkančių estetikos vertybę. Gimdymas nėra kasdienė situacija, kuri išgyvenama lengvai, be stresų, baimių- todėl natūralu, kad žmonėms, kuriems ne estetika, o dvasinė, emocinė šiluma yra vertybė, daug kartų didenė už estetiką- per gimdymą (kaip ir bet kuriuos sunkesniu momentu gyvenime) tikisi maksimalaus galimo emocinio palaikymo, ko medicinos personalas niekada neatstos, kaip vaikui mamos neatstos vaikų namų auklėtoja (juk pagal emilkos logiką, vaikas gi nenumirs be mamos- juk niekas nepaliks jo mirti badu, nepaliks be stogo virš galvos- tai savaime turėtų eiti išvados, kad vaikui ojektyviai nereikia mamos, nes viską, ką padaro mama, gali padaryti ir kompetetingas pedagoginis personalas vaikų namuose). Estetikos poreikis yra loginiu požiūriu nei kiek ne labiau pateisinamas nei poreikis emocinio palaikymo būtent iš tau svarbių artimųjų, kurie teikia drąsos ir jėgų. Emilka pasakytų, kad vyras gi nepagimdys už tave- lygtai žmogaus emocijos neturi jokios reikšmės. Bet tai emilkai gal jos neturi jokios reikšmės- tačiau emilkai estetika yra didelė vertybė, todėl emilka turėtų suprasti juos- nes emilka bijo, kad vyras nepamatytų jos negražios, neorios, nepatrauklios- todėl ji turėtų puikiai suprasti, kad tai, ką jai reiškia estetiškumas, kitai gimdyvei reiškia emocinis vyro palaikymas -tai ir būtų labai paprastas atsakymas į tai, kam joms reikia vyrų ir kuo jie padeda- ogi tuo, miela emilka, kuo tau padeda vyro nebuvimas gimdyme- t.y. atsipalaiduoti, nebijoti (tik tu bijai, kad tave pamatys neestetiška ir paliks/atšals- o kitos bijo, kad nebus nieko šalia, kad su jomis blogai elgsis, kad jas kamuos ilgesys ir vienatvėsjausmas ). Emilka sakys, kad tai tik stūmimas- juk nenumirs moteris negavusi valandą pabūti du vyru- tai aš emilkai atsakysiu- emilka irgi nenumirs, jei jos vyras valandą per stūmimą pabus šalia jos, bet emilka nenori- tai kodėl mamos, kurioms vertybė ir meilės ženklas yra sutuoktinio palaikymas tokiais (sutikim, nekasdieniais) momentais, neturėtų vertinti savo išgyveimų taip pat rimtai, kaip emilka vertina estetiką?

-ar supranti emilka, link kur suku?- ogi link to, kad kitos išgyvena tą patį kaip ir tu, tik skirtinguose dalykuose, nes jų ir tavo vertybės nesutampa.

Sakai, mylėti reikia mokėti per atstumą- tvarkoj, sutinku, bet gal aš, sakykime, būdama krikščione, remiuosi popiežiaus Jono PauliausII (ir visos krikščionybės) idėja, kad meilė visada yra konkreti- turinti konkrečią išraišką tarnavimu ir darbais, bei ištikimu buvimu šalia kai emociškai sunku- tai kodėl aš negaliu remtis tokios meilės, kaip vertybės suvokimu, ir dėl to gal vyro dalyvavimas gimdyme man yra būtent tokios meilės liudijimas, todėl emociškai svarbus, kaip tau- nedalyvavimas ir nematymas neestetiškų dalykų, nes tu (ir tavo vyras) meilę suvoki ne kaip pirmiausia dvasinę, bet kaip piemiausia estetinę vertybę, todėl pirmiausiai saugai estetiką?

Sakai, kad vyras per stūmimą begali nieko padėti, o tik medikai?- o aš tavęs paklausiu, ar mama, savo vėžiu sergančiam vaikui, kuriam taikoma chemoterapija, pastatyta lašelinė, ir jis vemia- irgi nieko negali padėti?- juk ji vaiko neišgydys, ji nekompetetinga?- bet ar nemanai, kad ji gali padėti jam lengviau atlaikyti procesą?- žinoma, jis ir vienas, be mamos galėtų pabūti, ką gi ta mama ten pakeis?-a? O ar tau niekas nesakė, kad nuo gimdyvės emocijų priklauso gimdymo veikla, nuo ligonio emocijų- jo pasveikimo greitis?- ir negirdėjai, kad ekstremaliomis sąlygoms, artimųjų, pažįstamos aplinkos buvimas padeda vykti procesui?- na taip, ta moteris turbūt pagimdytų ir be vyro- aš nueičiau pėsti iš Vilniaus į Kauną jei labai reiktų (kam čia remtis tokiomis kvailomis madomis kaip automobiliai, mamos apkabintų savo vaikus ir virtualiai (japonai kažkokį išradimą atrado)- kam realiai?, iš viso, kam bendrauti su vyru?- nunėra objektyvių argumentų kam?- nu reikia vaiko, ar niežti- nuėjai- pasidulkinai kaip katytė , ir toliau po vieną sau vaikštot- kam dar reikia vienas kitam rodyti visokią neestetiką- po nakties susivėlusius plaukus, nelakuotus nagus, veidą be makiažo.. Ir aplamai, gyventi kartu nelogiška- nu tikrai, nu pateik argumentus, kam to reikia (nes juk žmogiškų emocijų poreikis net sunkiais momentais tau ne argumentas)- tai ir bendravimas juk, apart emocijų ir bendrų išgyvenimų, nelabai ką daugiau logiško duoda..(nebent jei tau rūpi antros pusės materialinis turtas, ir už jį ją vertini). tai iš to turėtų sekti išvada, kad jei nemiršti dėl negyvenimo kartu su vyru, tai gyvenimas kartu ir santuoka tėra tik išpindėjusi mada, ir negebėjimas mylėti per atstumą? Dar, kam senus tėvus laikyti namuose- atiduodi iškart į senelių namus- juk ten jie nemirs turbūt, tai laikyti juos namuose, pagal tave, būtų nelogiška ir tu nerastum jokių argumentų, kad juos laikyti namuose? O vaiknamis vaikui gi kartais materialiniu (apčiuopiamu, logišku, pagrįstu, kaip tu nori) požiūriu gsli būt geriau nei neturtingi tėvai- bet kažkodėl kaip aš mokiausi apie tai universitete, mums sakė, kad vaikas paimamas į vaikų namus tik tada, kai jis ten yra nesaugus, ir tarp jo ar tėvų nėra to nelogiško, nepagrįsto, kaip tu sakai, EMOCINIO ryšio...

Sakysi mamos santykis su vaiku, ar senų tėvų su vaikais yra ne tas pats, kas sutuoktinių?- o aš atsakysiu , kad daugeliu aspektų tai yra visiškai tas pats- nes bet kokios žmogiškos meilės pagrindas yra emocinė šiluma (gyvulių- lytinis geismas, kuris yra nenugalimas , kadangi gyvulys neturi moralės nei pakankamai proto- o tik instinktus- bet ar tokiu laikyti savo vyrą...nu nebent esi vyrais nusivylusi)gimdymas, ne vieta koncentruotis į erotiką ar jos nebuvimą- nes tai vieta koncentruotis būtent į dvasinį meilės aspektą- tai vienas iš nedaugelio situacijų vyro ir moters gyvenime, kai erotiką reikia palikti už durų, nes tampama tėvu, o jei tas nesugebama- aš manau, kad tai yra ne gimdymo kartu ar gimdyvės problema- o berniukų moralės ir vertybių ugdymo šeimoje problema- nes ilgai buvo laikas ir santvarka, kai jie buvo ugdomi būti savanaudžiais, baltarankiais, kurie britkinasi savo vaikui pakeisti sauskelnes nes tai esą bobų darbas, ir jaučia pareigą palikti žmoną, kai jai sukanka keturiasdešimt, nes ji praranda prekinę (estetinę) išvaizdą, o jis, matai, estetas. Estetika irgi sąlyginė savoka, nes, sakykime afrikoje vyrai (ir nevyrai) valgo kirmėles tiesiai nuo medžio, ir jiems tai nėra neestetiška, o netgi skanu- todėl aš manau, kad tai, jog yra vyrų, perdėtai jautrių estetikai, ir negebančių persiorientuoti nuo erotinio partnerio vaidmens prie tėvo ir namų bei artimųjų pagalbininko , yra jų moralinės krizės išraiška, visuomenės, kuri juos tokius sukūrė, problema ir ligos požymis, o ne vyriška savastis. Kitaip sakant mamytukus užsiauginom pačios, o perėjimas nuo mamytuko prie brandaus, susirūpinusio savo šeima vyro ir tėvo- skausmingas procesas, bet laimei visuomenė juda link to, pamažu. Ir gimdymo kartu galimybė- vienas iš būdų tam perėjimui geriau įsisąmoninti, tai kodėl gi ne, jai tai turi pliusų, ir jei to minusai kai kam ne tokie skaudūs ir baisūs kaip emilkai?

Nu, atsiprašau už ilgį komentaro- tai tik mano nuomonė- jie nei kiek negeresnė už kitų

Aciu uz pagalba, pagaliau prabylome apie madas Lietuvos padangeje, kazkas jau bendro svieciasi su tema. Del mano dazno dalyvavimo forume, kad uzbaigti sia tema graziai. Statistskai 0,98 zinutes per diena Tai tikrai nedaug. Nueisiu, paziuresiu kiek zinuciu per diena parasote Ju. O su Jumis as visiskai sutinku paskutiniame sakinyje: as nelabai gaudausi Lietuvos gimdymo maduose, todel tikejausi daugiau is Jusu apie tai isgirsti. Kol kas nelabai iseina

isiterpsiu i pokalbi, nes tema juk viesa. gerbiamoji, taip, atveze tave i ligonine, taip pagulde i atskira, atejo, apziurejo ir jei tik saremiai dar, ir atsidarymas nedidelis, tai gulesi viena ir lauksi kas pusvalandi ateinancios akuseres. o kai gimdymas para uzsitesia...
o del to, kad pries 15-20 metu buvo atsakyt nesunku. juk moterys po kelias gulejo gimdykloje, tai ir suprantama, kad akusere beveik visada salia budavo.

man susidare toks ispudis, kad jus ne taip laukiat savo vaiko atejimo, kaip bijot suviduoriuot ir apsivemt. galiu patikint, kad daugumoj atveju nei vieno, nei kito dalyko nebuna. tiesiog nereikia valgyt, kai jau saremiai prasideda, o atvykus i ligonine paprasyt, kad visurius pavalytu. garantuoju, nei vieno, nei kito nepatogumo neteks patirt.

Pavydas kad kas? Kad Jusu vyras mate Jusu tarpukoji ir nepaslykstejo?
Visa kita praleisiu, savo biografija aprasiau cia ne viena karta. Nematau reikalo kartotis. Skaitykite, ne speliokite
Papildyta:

Aciu uz Jusu pozicija,. Mano pozicija jau zinote. Aciu taip pat, kad issakote ja gana civilizuotai. Nes kai kurios to daryti dar neismoko

Papildyta:
[Čia buvo apie toleranciją, be kurios jokia diskusija neįmanoma (tas vienodai liečia abi puses). Nu dvidešimt puslapių apie nieką, o tik tuščios isterijos, ir santykių aiškinimasis Kol nebus pasisakymuose nuleistas tonas iš abiejų pusių, tol vėl bus tiek pat psl. apie nieką

Aš siūlau priimti oponentą ne kaip nesąmonę, tokį ar anokį , o kaip nuoširdaus ir geranoriško susidomėjimo vertą įdomų reiškinį- tada nereiks tiek emocijų tuščių
[/quote]

Is mano puses toks prasymas buvo ne vienas. Taip pat buvo prasymas parasyti, kokiu budu vyras prisidejo prie gimdymo. Deja, pasikartosiu, i ta klausima realius argumentus pateike tik viena mama. Kitos mamos burnas ausina ir bando visaip ikasti toms, kas savo tarpukoji neiskabino visam svietui. Irodineti be irodymu, kad vyras "realiai padejo" tas pats, kaip spjaudyti i dangu.
Sutinku su Jumis pilnumoje, mes irgi nepasiduodame ir kartais elgiames per astriai su tomis, kurios mus kandzioja nuo pirmu postu. Nezinau kaip kitos "neteisingos" cia susirinkusios.. as asmeniskai i oponentes reaguoju kaip veidrodis.
Papildyta:
Ir gimdymo kartu galimybė- vienas iš būdų tam perėjimui geriau įsisąmoninti, tai kodėl gi ne, jai tai turi pliusų, ir jei to minusai kai kam ne tokie skaudūs ir baisūs kaip emilkai?

Nu, atsiprašau už ilgį komentaro- tai tik mano nuomonė- jie nei kiek negeresnė už kitų
[/quote]

Aciu uz nuomone, Jusu Nickas gana ilgas, tai komentaras toks panasus gavos.. ilgas. Bei tikrai smagu, kad is sirdies parasete, manau visos nuomones yra vertos demesio siame forume. Bet ar Jus pastebejote, kad vistik tema paliesta vos viename, kitame sakinyje. Visa kita apie Emilka ir jos baime prarasti vyra. Kone serialas gavosi, kaip Emilka gaudo savo vyra, vargselio, kurim neverta pamatyti savo kudikio lendancio is tarpvietes pirmam
Mano komentaras, arba klausimas bus trumpesnis:Miela krikscione, kreipiuosi ne su pasaipa, o su pagarba, nes pati tokia esu. vienas klausimas: kiek metu gyvenote su mano vyru, kad galite spresti paliks jis mane ar ne, jeigu pamatys is mano tarpvietes islendancia galvyte? Ir kiek metu buvote mano kailyje, kad galite suprasti kas su manimi tuo metu buna.. ir kokie jausmai mane uzlieja, kai pagalvoju apie tai, kad vyras stoves ir visa tai matys? Jums galbut tai naturalu, man tikrai ne. Ir kaip minejau, musu emociniai rysiai su vyru ne priklauso nuo to ar jis mate kudikio galvele tuo metu, ar ne. As nematau kol kas tam reikalu ir argumentu kodel visa tai turi matyti vyrai. Kaip ir nematau poreikio, kad vyras tuo metu butu salia. Man nuo to butu tik blogiau.
Papildyta:
stumimas tai maziausia, kas moters laukia per gimdyma ir vyrai tikrai visai nebutini tuo metu
[/quote]

Tai aciu dar karta, kad patvirtinote mano itarimus
Papildyta:


Ir vel nepatraiket Psichologo konsultaciju puslapio nuorodos nesiusiu, ja susirasite pati. Jeigu tokia siekiate buti. O jeigu cia esate, reiskia tema Jums idomi. Tai ir diskutuokite i tema

Papildyta:
[quote=Ajkilina,2008 11 06, 09:04]
isiterpsiu i pokalbi, nes tema juk viesa. gerbiamoji, taip, atveze tave i ligonine, taip pagulde i atskira, atejo, apziurejo ir jei tik saremiai dar, ir atsidarymas nedidelis, tai gulesi viena ir lauksi kas pusvalandi ateinancios akuseres. o kai gimdymas para uzsitesia...

Laba diena, atvaziavom. Kas Jums pasake, kad per saremius kad ir visa para prie manes nieko nebus? Aiskiai pasakiau, bus ilgai ir negraziai, bus mama, kuri pati tai isgyveno. Ir neausinkite burnos sakydama, kad traumuosiu mama, jau pasisakiau ir apie tai, anksciau. Jeigu bus puse velnio, bus vyras Jeigu bus taip blogai, kad mama nepades, tai nuo antakalnio ar VGN iki Bako netoli ten ir nuvaziuosiu. Sumokesiu pinigus ir ten mane vemiancia ir kitka darancia slaugys su muzika, kaip rase Soske, duok Dieve jai sveikatos ir kitoms mamoms jos proto O gal i ta Baka is karto vaziuosiu, nes jeigu ten mane uzpuls burys tokiu tetu, kokias sutikau cia Boze Boze..
Papildyta:
galiu patikint, kad daugumoj atveju nei vieno, nei kito dalyko nebuna. tiesiog nereikia valgyt, kai jau saremiai prasideda, o atvykus i ligonine paprasyt, kad visurius pavalytu. garantuoju, nei vieno, nei kito nepatogumo neteks patirt.
[/quote]

Jus akusere? Kiek gimdymu priemet?

Mielos mamos, ir nelabai man mielos, bet irgi mamos

Turejau linksma vakara vakar su Jumis, negaila buvo savo laisvadienio, negaila ir energijos, kuria atidaviau arsiai diskutuodama su Jumis.
Turbut daugeliui oponenciu pasirodziu per toksiska, pasakysiu atvirai to siekiau samoningai, kad dar labiau galeciau atskleisti Lietuvos moteru mentaliteta. Man pavyko, pamaciau tokia ivairove , kuri pranoko mano lukescius.
Nepranoko lukesciu tik vienas faktas, nera irodymu (beveik) tik 1 proc, kad vyras yra reikalingas moteriai per stumima, tuo atveju, jeigu ji yra normalios psichikos, be kazkokiu ypatingu patologiju, kurioms viso personalo neuztektu jai padeti, tik vyras galiunas sugebetu tai padaryti, pav. ja islaikyti tokioje pozoje, kokioje nores gimdyti. Visais kitais atvejai moterims reikia vyro, kad pabutu salia, paglostytu, nuramintu, kol stumia ir pan. Tada toks klausimas: ar visos moterys iki tokio lygio jautros, kad ko gero 80 proc. ju noretu, kad vyrai dalyvautu gimdyme iki galo? Kaip tai vadinasi? Masine gimdymo psichoze Lietuvoje? Ar vistik pripazinkite, kad galimybe vyrui pabuti iki galo ir pamatyti moteri visame kame yra mada?

Asmeniskai man po viso sito sirsalo tik pastaroji mintis uzsifiksavo galvoje.
Ir paskutinis pasiulymas: mamos, siulau nauja tema: Emilkos biografija SM forume. Toje temoje galite mane "apsneketi" kaip dera tikroms moterytems. Po viena kauliuka. O cia tema apie gimdymo madas ir tendencijas. Apie vertybes. Kadangi siandien ruosiuosi rimtai dirbti, cia uzsuksiu tik retkarciais. Tad neisizeiskite, jeigu atsakysiu tik i tema, visa kita SPMA filtruosiu, nes dar karta pabreziu tema ne apie Emilka ir jos laimes ir baimes.

Kalbame ramiai, atsipalaidave be emociju. Kazkas cia stengesi vakar tai padaryti... Berods "menulis dugne" ar "dugnas menulyje", atsiprasau, kazkur buvau ant lapuko uzsirasius Jusu nuostabu nicka, kuris manes vos is kedes neisverte, bet pameciau , bet jai tai ne visai pavyko, bet uz tai pavyko zaisminga mano biografija, kuria isegsiu i savo dienorasti Na dar draugams duosiu paskaityti, vyrui

Labai atsiprasau, radau lapuka su pavadinimu "Svytejimas ezero dugne".