Vyro dalyvavimas gimdyme

nors realios pagalbos is MB nebuvo, bet jei ne jis, tai nieko doro apie savo gimdyma ir nepapasakociau, nes 'juostele trukinejo' tarpais.

manau svarbu, kad vyras palaiko moteri bent jau saremiu metu. Juk kartasi gimdykloje praleidi beveik para. Na mes su vyru gimdykloje buvom beveik 16val. Pirmasias astuonias valandas be jo buciau numirus is nuobodulio Po to kaip prasidejo visa smaguma, vyro pagalbos reikejo tiek fizines, tiek moralines. Juk ne visada ir akusere salia stovi. O labai baisu, kai tave viena pelieka. Vis isvaizduoji, o jei pradesiu gimdyt staiga

Deja paciam gimdyme vyras nedalyvavo, nes mane isveze operuot. Taciau po operacijos ji ileido i reanimacija ir man buvo labai svaebu, kad jis patvirtintu, kad lialiukui viskas gerai (pati kudiki po operacijos pamaciau kaip pro migla), kad labai grazi mergyte, kuri pabus per nakti inkubatoriuje, o po to jau bus su mama Matyt gydytoja nebuciau patikejus

Esu dekinga vyrui uz parama

Na jūs ir palyginot. Koks ryšys tarp vyro dalyvavimo gimdyme ir pareigos išgelbėti kito žmogaus gyvybę? Kalbant apie pastarąjį atvejį, tai čia nelabai kur pasidėsi. Nori nenori privalai galėti, nes nuo negalėjimo priklauso gyvens kitas žmogus ar ne. O vyro buvimas gimdyme ar ne, neturi jokios reikšmės gimdymo baigčiai. Taip, kad tai absoliučiai nesulyginamos situacijos.

Kita vertus pati juk suprantate, kad kito žmogaus kančių matymas yra labai daug psichologinių pastangų reikalaujantis procesas. Jei neklystų, tai net medikai savo artimųjų neoperuoja. O kodėl? Juk jie nebijo kraujo. Na, kiekvienam savo, bet aš nelabai galėčiau stebėti, kaip 10 val. iš eilės mano mylimas žmogus rėkia nuo nepakeliamų skausmų. Beje aš ir esu išėjusi iš operacinės, kur mano vaikui atlikinėjo specialias procedūras. Jai skaudėjo, ji šaukė. Verkėm abi, o galiausiai aš išėjau. Beje medikai mane buvo perspėje, kad neatlaikysiu. Jie buvo teisūs.

Nors nežinau. Gal vyrai atsparesni tokiems dalykams? Gal jiems visai smagu ir smalsu matyti ir girdėti savo mylimos moters šauksmus. Gal.

atsiprasau, o nuskausminamuju nera, kad iskarto sudarot vaizda 10 val istiso rekimo? o jei gimdziau greit-pora valandu be klyksmu ir kraujo taskymosi, kaip bandoma cia parodyt???
beje, ar nors vienas vyras nuvarytas buvo prievarta? o moteris turi pasirinkima pastojus nebegimdyt? tai kodel leista vyrui uztaisius ta vaikuti nusimuilinti nui galutines dalies...mat jiems sunku tai matyt, o mamai nesunku pagimdyt...
siaubas, ir kodel taip traumuojami vargseliai vyriskiai

Matote, jei būtų galima prognozuoti gimdymo eigą ir tam iš anksto pasiruošti, tuomet gal, bet toli gražu ne visos taip lengvai, kaip jūs išsisuka.

Vyrų prievarta nevaro. Tuo tikiu. Bet esama situacija rodo, jog tai jau patampa mada, ilgai nesvarstant kaip jausis žmogus matydamas mylimojo kančias ir dargi negalėdamas jų sumažinti.

Ir nelabai man suprantamas vyrų kaltinimas dėl to, jog moteriai reikia gimdyti. Na, kodėl jis turi jausti kaltę dėl to, dėl ko nėra atsakingas. Pasak visų dėsnių - vaiko pradėjimui reikia abiejų, tai du ir dalyvauja. Tie patys dėsniai patvarkė taip, kad gimdimui pakanka tik moters. Viskas labai paprasta ir teisinga.

Vyro dalyvavimas gimdyme man buvo svarbus- tai buvo didžiulė parama man svarbiu momentu. Manau, kad mylimo žmogaus buvimas šalia suteikia ramybę, pasitikėjimą savimi ...Gimdymas susideda iš 3 etapų: kaklelio atsidarymo, kuris trunka iki 24 val, išvarymo kai gimsta kūdikis ir placentos užgimimo. Vyro buvimas su savo moterimi yra labai svarbus būtent pirmuoju etapu( čia reikės ir pajuokaut, ir masažuot, ir apkabint ir nuramint, ir suteikti jėgų t.t.), o paskui jei jau yra jautresnis - tai kaip ir gali už durų plaukti...Beje vaiko užgimo momentu jei jis bus prie žmonos galvos , o ne prie kojų -tai jokių baisybių nepatirs.

Manau kad jei pora artima- tai bus nesunku susiderinti buvimą kartu jiems abiems svarbiu laikotarpiu O moteris esant vyrui ar kitam artimam žmogui šalia visada yra ramesnė, labiau susikaupusi ir mažiau blaškosi.

Salve123, mano pavyzdys toks koks yra-ir pasakykite man, kokia vaikui gali būti pareiga išgelbėti kitam vaikui gyvybę ...tai buvo mano spontaniškas pasirinkimas ir tiek...mano vyras taip pat pasirinko pats, neverčiamas, neįkalbinėjamas-tik paklaustas ar nori dalyvauti. O jei patikslinti-pats paklausė ar galės dalyvauti...Šiandiena dar perklausiau po tiek laiko kokie jam išlikę įspūdžiai aplamai: kažkaip užstrigo tik viena-pasakė, jog jam buvo sunku stebėti kaip žmona kankinasi ir suprasti, kad nelabai gali kuo ir padėt. Tad pasiskaičius apie tuos, kurie pasakoja apie kraujais aptaškytas sienas, klykiančias moteris pagalvoju kur jie visą tai matė? Gal kino filmuose? Gimdžiau ilgai ir sunkiai ir kai atėjus lemiamam momentuo daktaras bandė MB išvaryti lauk iš gimdyklos- maniškis atsisakė išeit -argumentuodamas kad buvęs pradžioje( t.y. pradėjime), išbus ir iki galo. Aš jam dėkinga, kad mane palaikė tokiu sunkiu momentu...

Aš esu neišėjusi iš procedūrų, kuriose mano vaikas klykė, buvo daug kraujo(aš jo bijau) ir medikai mane varė lauk - nes vaikas manęs norėjo šalia. Vadinkite tai sadomazohizmu ...bet aš nuo sunkumų nebėgu, jei tik turiu galimybę bandau susidorot su jais.

Dar: manau remiantis vien mada žmogaus į gimdyklą nenuvarysi , va jei taptų mada gimdyt po 10/15 vaikų-ar jūs tai darytumėt

Manau paprasta ir teisinga kai pora tarpusavyje susitaria kas ir kaip vyks, nenori vyras būt gimdyme-tai ir nereikia; nenori moteris jo matyt gimdymo metu-taip pat nereikia; o jei norai abiejų sutampa-tada aplamai kam tokios temos reikalingos Tiesa, savo aplinkoje nežinau nė vieno prievarta į gimdymą nuvaryto vyro arba vyro, kuris alpėtų prisiminęs savo išgyvenimus gimdykloje.

Būtent apie tai ką pasakė jūsų vyras aš ir kalbu...

tai buvo pirmojo vaiko gimdymo metu....po to vistiek ėjo, nes papasakojau kuo ir kada man jo buvimas padėjo -o kad padėjo, tai tikrai ...beje, dabar užklausiau, ar vėl eitų-atsakė Taip
beje, net negalėdama padėti ir matydama vaiko kančias, motina būna su juo...
vaikas karšina tokiu momentu tėvus...ir dar daug pavyzdžių...
tik kaip minėjau tai priklauso nuo abiejų dalyvaujančių pusių vidinio nusistatymo, supratimo ir pan.

Sunu gimdziau viena,nenorejau kad vyras visa tai matytu,(O klydau) dukryte gimdziau kartu su vyru ir tuo labai dziaugiuosi,padejo jis man tikrai daug,tiek fiziskai tiek moraliskai

Is pradziu vyras buvo grieztai nusistates, kad jokiu budu nedalyvaus gimdyme, taciau viskas isejo siek tiek kitaip taip greit pagimdziau nuo rimtu saremiu pradzios, kad jis net nespejo iseit bet labai dziaugiuosi del to nieko nera nuostabiau, kai pamatai pilnas asaru vyro akis, isvydus musu vaikeli

Apsižliumbusio vyro vaizdelis nuostabesnis net už kūdikį, kurį išvydote?