Kokios čia kai kurios "kietos"!Pačios tokiu būdu atstumiat nuo savęs,nuo savo problemų nuosavus vyrus ir puolat juos kaltinti,kai atstumtas vyras pradeda bendrų išgyvenimų ieškoti kitur.Manau šeimoje reikia ieškoti sąlyčio taškų,bendrų interesų,išgyvenimų,o ne pasiskirstyti veiklos zonas.
jei moteris vyrui sako ,kad gimdykloje jam ne vieta,garantuotai iš vyro sulauks teiginio ,kad pampersų keitimas ir vaikų auginimas aplamai-moteriškas reikalas.O paskui ir prasideda...
jei moteris vyrui sako ,kad gimdykloje jam ne vieta,garantuotai iš vyro sulauks teiginio ,kad pampersų keitimas ir vaikų auginimas aplamai-moteriškas reikalas.O paskui ir prasideda...
QUOTE(J01 @ 2010 01 31, 20:10)
Mano vyras irgi dalyvavo gimdyme ir uz tai jam esu negalo dekinga
labai padejo visom prasmem, ir po gimdymo labai palaike, ramino, nes buvo problemu, be jo buciau neistverussi visko 
Man vyras taip pat labai padejo per gimdyma ir po jo. Ir uz tai as jam esu be galo dekinka. Po gimdymo turejau labai dideliu problemu ir be vyro buciau neissivertusi
Sveiki visi
,
Kiekvienas žmogus turi savo išankstinę nuomonę apie tai, ar vyras turėtų dalyvauti gimdyme, ar ne. Asmeniškai aš, nenorėčiau, kad mano vyras dalyvautų gimdyme - kam to reikia? Tai nereiškia, kad aš juo nepasitikiu ar pan. Esmė kita - noriu vyro akyse atrodyti graži, paskaptinga, nes po gimdymo, o per ji nutinka visko, nukrenta paslaptingumas. Mano manymu moteris turi visą dėmesį skirti vaikelio atėjimui, o ne mintims - kur vyras stovi, ką mato, ką mąsto. Žinoma, daug kas gali ginčytis
, bet tokia mano nuomonė šiuo atžvilgiu.
Kiekvienas žmogus turi savo išankstinę nuomonę apie tai, ar vyras turėtų dalyvauti gimdyme, ar ne. Asmeniškai aš, nenorėčiau, kad mano vyras dalyvautų gimdyme - kam to reikia? Tai nereiškia, kad aš juo nepasitikiu ar pan. Esmė kita - noriu vyro akyse atrodyti graži, paskaptinga, nes po gimdymo, o per ji nutinka visko, nukrenta paslaptingumas. Mano manymu moteris turi visą dėmesį skirti vaikelio atėjimui, o ne mintims - kur vyras stovi, ką mato, ką mąsto. Žinoma, daug kas gali ginčytis
QUOTE(BlackHyacitnhus @ 2010 02 04, 14:33)
Sveiki visi
,
Kiekvienas žmogus turi savo išankstinę nuomonę apie tai, ar vyras turėtų dalyvauti gimdyme, ar ne. Asmeniškai aš, nenorėčiau, kad mano vyras dalyvautų gimdyme - kam to reikia? Tai nereiškia, kad aš juo nepasitikiu ar pan. Esmė kita - noriu vyro akyse atrodyti graži, paskaptinga, nes po gimdymo, o per ji nutinka visko, nukrenta paslaptingumas. Mano manymu moteris turi visą dėmesį skirti vaikelio atėjimui, o ne mintims - kur vyras stovi, ką mato, ką mąsto. Žinoma, daug kas gali ginčytis
, bet tokia mano nuomonė šiuo atžvilgiu.
Kiekvienas žmogus turi savo išankstinę nuomonę apie tai, ar vyras turėtų dalyvauti gimdyme, ar ne. Asmeniškai aš, nenorėčiau, kad mano vyras dalyvautų gimdyme - kam to reikia? Tai nereiškia, kad aš juo nepasitikiu ar pan. Esmė kita - noriu vyro akyse atrodyti graži, paskaptinga, nes po gimdymo, o per ji nutinka visko, nukrenta paslaptingumas. Mano manymu moteris turi visą dėmesį skirti vaikelio atėjimui, o ne mintims - kur vyras stovi, ką mato, ką mąsto. Žinoma, daug kas gali ginčytis
Aš jums pritariu
QUOTE(BlackHyacitnhus @ 2010 02 04, 13:33)
...noriu vyro akyse atrodyti graži, paslaptinga, nes po gimdymo, o per ji nutinka visko, nukrenta paslaptingumas.
Pasakykit, kaip Jūs suprantate tą moters paslaptingumą?
Ir kaip tas paslaptingumas "nukrenta" gimdant? Vyrui pamačius kaip išlenda vaikas?
Mano vyyras dalyvavo gimdyme, bet antra karta as jo nekviesiu
, kad jis man ten visiskai nereikalingas buvo!
Kai uzeidavo saremiai, dirbau viduje, susikoncentruodavau, jisai tik blaske demesi, kai bande pamasazuot, man tik blogiau pasidare, zodziu
Man net gaila jo pasidare, sedi salia, kalbet negali su manim (saremiai kas 2 min), prisiliest negali. Jokios pagalbos is jo puses, kaip ziurovas koks
Man vyras per gimdyma buvo nereikalingas!
Man net gaila jo pasidare, sedi salia, kalbet negali su manim (saremiai kas 2 min), prisiliest negali. Jokios pagalbos is jo puses, kaip ziurovas koks
Man vyras per gimdyma buvo nereikalingas!
QUOTE(Tmxs @ 2008 11 16, 17:38)
Aš dalyvavau gimdyme ir palaikiau savo brangiają , tai nera taip baisu kaip visi nupiešia. Paistalai jog pablogėja santykai ar vyrui tai atstumenčiai atrodo, jai žmogus brangus manau tai tik kaip tik pliusas,
vyrams kurie palaiko savo žmoneles gimdymo metu. Beto manau tai yra nepakartojamas momentas išvysti besiskleidžiančia mažą gėlelę 
man tai nesamone tikra, ar grazus kuriam nors kruvinas vaikas?net mamoms jis negrazus buna tai ka kalbet apie vyrus..........
QUOTE(Hedra:) @ 2010 02 04, 19:57)
man tai nesamone tikra, ar grazus kuriam nors kruvinas vaikas?net mamoms jis negrazus buna tai ka kalbet apie vyrus..........
bet kad bent jau pas mane nebuvo jis kruvinas
Sveikos,
pasisakysiu ir as sia tema. As visiskai nesuprantu tu moteru, kurios nenori kad vyras dalyvautu gimdime del tokiu priezasciu kaip: "pamatys mane negrazia", "pasibjaures", "prarasiu paslaptinguma", "ne vyro reikalas" ir t.t. O ka jus brangiosios darysite kai, neduok Dieve, papulsite i kokia keblesne situacija? Pvz. apsinuodisyt maistu ir apsivemsite prie vyro, jums bus atvyras luzis, atsibusite kraujo baluteje del kokiu nors priezasciu, gulesit lygoninej su maisiuku slapimo prie sono, galu gale jei jus reikes vesti i tualeta, parvesti is jo. O bus ir senatve, kai kris dantu protezai, drebes rankos ir taip toliau. Tai ka jus tada darysit? Kviesit mamas-drauges kad uz rankos palaikytu ir padetu ar tyliai verksite nuo skausmo, gedos, nevilties ir VIENATVES(nes jei sunkiu momentu nera salia tavo zmogaus - tai yra vienatve)? Manau jei nusprendei tureti vaiku su vyru, turi buti simtaprocentinis pasitikejimas ir jokie fiziologiniai procesai neturi kelti pasibjaurejimo. Juk tai yra TAVO zmogus, o tu esi JO. Vaiko gimimas - pagrindinis ivykis gyvenime ir jame turi dalyvauti ABU. IMHO
Vyro nedalyvavimas gimdyme gali buti tik del medicininiu rekomendaciju ir gal but del nestabilios psihologines moters ar vyro busenos, kai vyras nenoredamas gali pakenkti(isterija pvz. ar panasiai).
pasisakysiu ir as sia tema. As visiskai nesuprantu tu moteru, kurios nenori kad vyras dalyvautu gimdime del tokiu priezasciu kaip: "pamatys mane negrazia", "pasibjaures", "prarasiu paslaptinguma", "ne vyro reikalas" ir t.t. O ka jus brangiosios darysite kai, neduok Dieve, papulsite i kokia keblesne situacija? Pvz. apsinuodisyt maistu ir apsivemsite prie vyro, jums bus atvyras luzis, atsibusite kraujo baluteje del kokiu nors priezasciu, gulesit lygoninej su maisiuku slapimo prie sono, galu gale jei jus reikes vesti i tualeta, parvesti is jo. O bus ir senatve, kai kris dantu protezai, drebes rankos ir taip toliau. Tai ka jus tada darysit? Kviesit mamas-drauges kad uz rankos palaikytu ir padetu ar tyliai verksite nuo skausmo, gedos, nevilties ir VIENATVES(nes jei sunkiu momentu nera salia tavo zmogaus - tai yra vienatve)? Manau jei nusprendei tureti vaiku su vyru, turi buti simtaprocentinis pasitikejimas ir jokie fiziologiniai procesai neturi kelti pasibjaurejimo. Juk tai yra TAVO zmogus, o tu esi JO. Vaiko gimimas - pagrindinis ivykis gyvenime ir jame turi dalyvauti ABU. IMHO
Vyro nedalyvavimas gimdyme gali buti tik del medicininiu rekomendaciju ir gal but del nestabilios psihologines moters ar vyro busenos, kai vyras nenoredamas gali pakenkti(isterija pvz. ar panasiai).
jaigu su zmona santykai puikus,tai nieko ir nebaisu,as uz
QUOTE(Algencija @ 2010 02 05, 09:10)
O jeigu santykiai nėra puikūs?
Tai tegul ir galuojasi ten, niekur nesidės, vis tiek pagimdys, ane?








