tai va. liudna kazkaip... norečiau gauti patarimų ,kaip elgtis ,kai kieme skriaudžia vaiką? esmė tame, kad maniškiui dar tik šeši su puse ir šiaip toks jautrus vaikas, o kartais grįžta iš lauko visas apsiverkęs, išsigandęs... tokio pat amžiaus draugų virtinė laukia prie durų, anų irgi akys išsprogusios (mat anie saviems tėvams nesiskundžia , ateina pas mus )... pasirodo jau ne pirmą kartą tas pats berniukas (14m, visai nepažįstamas, iš gretimo kiemo), grasina maniškiui ,kad susidoros su juo : " aš tave taip pridaužysiu, kad mama nepažins, ir išvešiu i laukus", " na ir panašiai, yra įstūmes i liftą , uždaręs ir neišleidęs... o apie visokius smulkius užgauliojimus net nekalbu...
nesu iš tų mamų ,kurios nekreipia dėmesio ir sako, kad patys vaikai lai išsiaiškina. ne ta čia situacija... todėl nuėjau pas jo mamą ir mandagiai viską paaiškinau. mama visai nenustebo, sako-taip jis taip elgiasi, toks dabar jam amžius, pamatysit jūsų tas pats laukia

sako, kalbuosi aš su juo , bet ne vaisių... žodžiu atrodo moteris mane suprato-užjautė, bet kai jei pasiūliau ,kad kažkas kitas (autoritetas ar net specialistas tokiu klausimų) dėl sūnaus elgesio pakalbėtų, supratau ,kad tas supratimas buvo tik tam,kad aš greičiau išeičiau... tada ji man pradėjo, kad ji pati sutvarkanti ,kiek jai reikia, kad vaikas nėra iš pačių piktybiškiausių, kad nesiūlyčiau aš jai tokių nesąmonių ir aplamai- pati pamatysianti ,kad manęs tas pats laukia ateityje, o gal dar ir baisiau...
nu žodžiu, kaip elgtumėtės jūs? juk negalima tokio elgesio nurašyti tiesiog "amžiui" ? kaip elgtis,kai tai kartojasi?
tikiuosi gausiu patarimų....