Senas šuo

#373
QUOTE(Monmorensi @ 2013 12 19, 19:47)
paprastai vengiu moralizuot forume, bet jetus, kaip baisu...  verysad.gif tiek metų atitarnauji žmogui, kad senatvėj su tavim šitaip...
žinojau šunį, kuris iš baimės suėsdavo ir išlakdavo, ką pridarydavo...
ir kodėl tas dvikojis toks žiaurus padaras...

Na... pas mus dar daug kur gajus tas mitas, kad ai... senas, nieko nepadarysi... unsure.gif Ir ypač dėl šunų, nes jei tai liestų tėvą, motiną, tai gal tikiuois žmonės taip negalvoja? unsure.gif
Bet aišku, joks tikėjimas senatve nepateisina smurto...
Atrodė iš pradžių, kad Krisanta kažkuo nepatenkinta ir nesupratinga, o gavosi, kad visgi vyras ne koks žmogus...
Atsakyti
#374
QUOTE(Krisanta @ 2013 12 19, 22:34)
Aišku rūpintusi... Ji labai myli gyvūnus...
Yra mazas mini ūkelis. Trušiai, ir tie pas ją vardus turi...  4u.gif
Bet draugas "nepasirašo"...


O gyventų jis, kaip supratau, voljere? Tada aš irgi neduočiau. Ne dobermanui žiemą voljere gyventi.
Ir beje - negailėkite tų "vargšų" šunininkų vaikų - jie bent jau nesimoko nebereikalingų, pasenusių šeimos narių rogutėmis į mišką išvežti... Nu du suaugę žmonės esate - arba susitarkite, arba išsivaikščiokite. Nei šuo, nei vaikai dėl jūsų nesusikalbėjimo kentėti neturėtų.
Beje - Akelos idėja - liuks mirksiukas.gif ax.gif
Atsakyti
#375
QUOTE(Crazy Daisy @ 2013 12 20, 11:47)
Nu du suaugę žmonės esate - arba susitarkite, arba išsivaikščiokite. Nei šuo, nei vaikai dėl jūsų nesusikalbėjimo kentėti neturėtų.

drinks_cheers.gif
Yra senas šuo, turintis problemų - nu, c'mon, juk jis nusipelno, tiek metų atgyvenęs sanatvės sulaukti. Ne visiems senatvė auksinė būna.
O kad Jums tas šuo ne "mūsų", o "vyro", tai nežinau... Aš įpratus kitaip žiūrėt į bendrą šeimos ūkį - dabar jau viskas "mūsų". Tiek džiaugsmai, tiek visi rūpesčiai.
Aš asmeniškai to šuns, vyro vietoj, neatiduočiau. Kambary tiek metų gyvenęs, senstantis šuo voljere kažin ar įprastų. Juo labiau, dabar, žiemą, kai nė poplaukio storesnio nebeužsiaugintų, nė lašinuko papildomo nuo šalčio atsigint.
Kitas dalykas - atvirai pamąstykit, ar išvežimas kažkur šuniui tikrai padėtų, ar tiesiog tik Jums taptų paprasčiau? Šuo juk gydomas vis tiek nebūtų, ar ne? Tik išmetamas iš šiltų namų, kur pragyveno tiek metų.
Atsakyti
#376
QUOTE(Vicious Vici @ 2013 12 19, 14:16)
P.S. kaip neturint pinigų galima leisti sau trečią vaiką? Nepykit, bet... Kaip Agnnyte ir sakė, šuo čia ne prie ko, žmogus prie to ir turi prisiimti visą atsakomybę.

p.p.s taip pat kaip turint mazai pinigu nukarsinti sena suni.t.y is meiles ir bendros atsakomybes,nenueinant lengviausiu keliu,nepaliekant sau dusioj akmenu.


Prasau necituokit mano posto,nedarykim temoj betvarkes,as tiesiog neisturejau 4u.gif
Atsakyti
#377
praskaičiau apie voljerą kažkaip doh.gif na taip, tokiam bėdžiukui voljeras nelabai gerai g.gif
Atsakyti
#378
Kai įsigyji šuniuką, žinai, kad bet kuriuo atveju jis pasens kažkada verysad.gif Tenka tik susitaikyti, ir padaryti jo dienas kuo geresnes.
Atsakyti
#379
Sveikos, pries kelias dienas uzmigdem savo suni, jam buvo 19 metu... Neprimate, nelabai jau girdejo, sunkiai vaiksciojo, sunkiai galejo laiptais pakilti, gulejo visa diena ir tiek... Kiekviena diena verkiu ir kaltinu save, kad gal dar nereikejo, gal dar pagyventu..
Atsakyti
#380
QUOTE(bubenka @ 2014 08 10, 22:15)
Sveikos, pries kelias dienas uzmigdem savo suni, jam buvo 19 metu... Neprimate, nelabai jau girdejo, sunkiai vaiksciojo, sunkiai galejo laiptais pakilti, gulejo visa diena ir tiek... Kiekviena diena verkiu ir kaltinu save, kad gal dar nereikejo, gal dar pagyventu..

labai jus suprantu verysad.gif mano suniuko nebera nuo lapkricio menesio bet ner dienos kad nepamineciau jo vardo, kad neprisiminciau kazkokiu akimirku... jetus kaip sunku kai netenki ... o kai tenka paciam nuspresti likima tai sazine grauzia ir grauzia... ir net sapnuose jo nematau, neaplanko...
Atsakyti
#381
QUOTE(Liusii @ 2014 08 16, 00:17)
labai jus suprantu verysad.gif mano suniuko nebera nuo lapkricio menesio bet ner dienos kad nepamineciau jo vardo, kad neprisiminciau kazkokiu akimirku...  jetus kaip sunku kai netenki ...  o kai tenka paciam nuspresti likima tai sazine grauzia ir grauzia... ir net sapnuose jo nematau, neaplanko...

mūsų šuniukui 17 metų. Bijau ir pagalvoti, kad galime netekti. Laiptais tenka jau užnešti, nors kieme dar guviai bėgioja. Nebeprimato, nebeprigirdi. Bet šiaip dar gana sveikas šuniukas.
Atsakyti
#382
Pakeliu man aktualia tema, nes skaiciau ja, kai siuo metu man labai aktualu ir isties negalejau neatsakyti.
Siais laikais gyvunai, kaip ir zmones, zinoma kartais, mums tapo tokie patogus.. Kol jauni, sveiki, dziaugiames, mylime, atejus senatvej, prasidejus ligoms, sunkumams renkames toki patogu kelia - neleisti suniui kenteti ir uzmigdyti. O isties daznai juk, tai ar mes suniu rupinames? Ar savimi? nes sena suni reikia slaugyti, priziureti, skirti jam savo brangu laika. Juk malonu su suniu zaisti, vesti pasivaikscioti, o kam jis tampa reikalingas senas kurcias ir ligotas?
Tokia nuomone man susidare paskaicius forumus ir masinis sunu migdymu atvejus.. Zinoma, argumenta tokie, kad seimininkas leidziantis savo suniui numirti tada, kada jam lemta gamtos, yra kankinimas. Idomu paklausti, ko kankinimas? Juk sergant mamai, teciui, mociutei nevezam i ligonine migdyti. O gydome, slaugome, veliau ir karsiname. Tokia musu pareiga. O suo, kuris mums tarnavo 12 ar daugiau metu tapus nebepatogiu, sunku ziureti ir pan. uzmigdomas ir tai laikoma oria mirtimi. Mirtimi patogia zmogui, nes nereikia matyti kancios, nereikia slaugyti ir gaisti savo brangaus laiko.
Tai tik pamastymai. Apie mirti, naturalia, kokia turetu buti, be prievartos. Mirti pagal uzsakyma gal ir patogu, bet tai yra prievarta ir to nenusipelne nei viena gyva butybe. Aisku, tai nuolat vyksta. Bet klausimas kaip mes po to jauciames?
Kiekvienas randa sau teisingus atsakymus, bet nebutinai mases atsakymas yra tikras.
Atsakyti
#383
QUOTE(ajuka @ 2016 12 02, 14:10)
Pakeliu man aktualia tema
Juk sergant mamai, teciui, mociutei nevezam i ligonine migdyti. O gydome, slaugome, veliau ir karsiname.

Žmonėms nuo visų ligų yra gydymas. Šunims - NE. Turėjau karštai mylimą šuniuką. diagnozė - smegenų auglys. Žmonėms jis išoperuojamas ir ligonis gyvena toliau. Šuo gi - pasmerktas lėtai ir kankinančiai mirčiai. Tai gi, rašot pievas. Kuom? Norėtumėt matyti tokią agoniją pas mamą, tetę ar močiutę?
Atsakyti
#384
QUOTE(ajuka @ 2016 12 02, 15:10)
Juk sergant mamai, teciui, mociutei nevezam i ligonine migdyti. O gydome, slaugome, veliau ir karsiname. Tokia musu pareiga. O suo, kuris mums tarnavo 12 ar daugiau metu tapus nebepatogiu, sunku ziureti ir pan. uzmigdomas ir tai laikoma oria mirtimi. Mirtimi patogia zmogui, nes nereikia matyti kancios, nereikia slaugyti ir gaisti savo brangaus laiko.
Tai tik pamastymai. Apie mirti, naturalia, kokia turetu buti, be prievartos. Mirti pagal uzsakyma gal ir patogu, bet tai yra prievarta ir to nenusipelne nei viena gyva butybe. Aisku, tai nuolat vyksta. Bet klausimas kaip mes po to jauciames?
Kiekvienas randa sau teisingus atsakymus, bet nebutinai mases atsakymas yra tikras.

Ne nu bet jūs ir palyginot doh.gif O kas dėl artimųjų, ar jums teko matyti artimo žmogaus kančią? Man teko, ir žinokit, mano močiutė būtų pasirinkusi eutanaziją, (kuri yra legali kai kuriose šalyse), negu kankinusis. O gyvūnas nepasakys. Ir leisti jam kankintis yra nenormalu ir nežmoniška, šiknon tokią "meilę"
Atsakyti