Skaitau apie konkursu skaidrumus ar neskaidrumus. Na as nieko daug negaliu pasakyti, nes dalyvavau viename konkurse ir ji laimejau.
Va, bet dabar tuoj gausiu i skura, nes pasakysiu, kad buvau numatytas zmogus, "savas", kitaip sakant.

Bet ir vel "BET". Nezinau kaip is tikruju vyksta kitur, taciau as dalyvavau su kitais 4 pretendentais (cia dar pries keleta menesiu) lygiai tokiomis paciomis teisemis. T.y. visa informacija turejau lygiai tokia pacia, kaip ir jie - istatymu sarasa. Ir viskas. Ir kad man kas is anksto pasakytu klausimus ir atsakymus? Be sansu!
Buvo beprotiskai sunku: labai norejau butent tu pareigu, komisijoje - kolegos (dirbau pagal darbo sutarti). Isivaizduokit, kaip yra baisu, kai komisijoje - kolegos: nusisnekes - tai dirbi ir nieko nezinai? ne taip pasakysi - ka vel pagalvos? nezinosi - isvis psichologine trauma. Zodziu, cia psichologiskai buvo didziausia problema. Ir del to egzamino zodziu baisiausiai nervinausi ir pries konkursa, ir jo metu, ir netgi po jo dar nervinausi del to, jog per daug nervinausi.
Pasiruosimas konkursui vyko taip: del didelio noro laimeti, zinojimo, kad niekas nepades ir del tokios baimes, kuria jau aprasiau, ruosiausi tikrai nuosirdziai ir tikrai daug. Persiskaiciau visus istatymus, testus sprendziau maziausiai po 3 kartus visus, kol emiau daryti max 2 klaidas, specialiuosius istatymus skaiciau 2, 3 ir net 4 kartus. Neliko nei vieno neperskaityto istatymo. Aisku, iskalti niekada nemokejau, tai gal ir sunkiau del to buvo, taciau istatymus stengiausi ne iskalti, o suprasti, del ko man dabar yra lengviau.

Na dar man pasiseke, kad kaip tik tuo metu, kai teko ruostis konkursui, turejau atostogas. Tai tokios atostogos ir buvo.
Egzaminas rastu: visiskai jo nebijojau, nes zinojau, kad vrm paruosta testa tikrai islaikysiu.

Bijojau specialiuju. Taciau kai sitiek (ir idemiai) skaiciau specialiuosius istatymus, tai testas rastu pasirode pakankamai lengvas. Nors ne toks lengvas, kad gauciau 10.

Gavau 9.
Egzaminas zodziu: didziulis stresas. Visi kiti 4 zmogeliai mane matyt truputi nuplaukusia palaike.

Visi tokie atsipalaidave, tik as cia nervinuosi, plaukus nuo galvos raunuosi, nerimstu...
Tai va, per egzamina zodziu tiek nervinausi, kad regis viska pamirsau. O dar tikejausi, kad bus viskas paprasciau. O ten - klausimai is istatymu.

Ir tokie ne patys lengviausi... Zodziu, labai nervinausi ir zinau, kad visi ta mate. Bet aciu Dievui, i visus klausimus atsakinejau. Kai kur geriau, kai kur - prasciau.
Veliau, kai jau beveik visi buvome po egzamino zodziu, aptarinejome klausimus ir kokie atsakymai. Zinojau kuriame istatyme yra atsakymas ir kartais, netgi kurioje vietoje (pvz: kur kalbama apie tai ir tai...).
Ir ka as bendraudama su kitais zmogeliais supratau? Supratau, kad as nesuprantu, kodel jie cia atejo! Pvz zmones issiziojo, kai pasakiau, kiek skaiciau istatymus. Kai kas netgi paklause: "o tai cia ta istatyma reikejo skaityti?". Ir tas istatymas susijes ne su istaigos veikla, bet su konkreciomis pareigomis. Tai va, kai kurie skaite tik istatymus susijusius su istaigos veikla, visiskai neisigiline i pareigybes, kai kurie kai kuriu istatymu tik kai kurias dalis skaite. Dar bendraudama supratau, kad kai kurie atejo tik tam, kad gautu darba ir visiskai nesidomejo i kokias pareigybes pretenduoja. Pamate, kad atitinka issilavinima, kitus reikalavimus ir pirmyn.
Iki pat paskutines akimirkos labai jaudinausi ir nezinojau ar tikrai laimesiu, taciau man buvo baisu supratus, kad gali pradeti dirbti visiskai tam nepasiruoses zmogus. Tik tam, kad dirbtu... Ir buvo gaila. Ir paciu zmoniu, ir tos darbo vietos...
Zodziu sitiek daug prirasiau ir praktiskai nieko nepasakiau, tik patirtimi pasidalinau.
O ka as norejau pasakyti? Tiesiog nebukite tokios piktos.

Pazvelkite ir is kitu pusiu: is darbdavio ir is "savo" zmogaus.
Ir siaip, manau, kad jei tikrai zmogus labai nores to darbo, nu tiesiog tikrai labai labai, tai ir puikiai pasiruos. O komisija butinai ta pastebes ir ivertins.

Ir galimas daiktas, kad butinai prisimins ta zmogu ir pakvies dirbti pakaitiniu.
Taigi, jeigu tiesiog bandote, tai zinokite, kad tokiu bandanciu yra daug ir visi tikisi laimeti. Na o jeigu tikrai norite sito darbo ir tam labai ruostetes - blogiausiu atveju Jus bent jau pastebes ir atsimins.

Ta zinau pasiklausiusi, kaip praejusius konkursus kartais pakomentuoja kolegos, dalyvave komisijose.