Vaikas prie kompiuterio

O Jūs pati kompiuterio paskirties vaikui paaiškinti negalite? (Gal ir "iš kur atsiranda vaikai" sužinos tada, kai mokykloje bus anatomijos pamokos, ne anksčiau?) Ir parodyti kitų dalykų be menkaverčių žaidimų, youtube muzikėlių? Pvz.: piešti?

Dar nesupratau, atsakyti nebūtina, tik retoriškai nusistebėsiu. Pakraupote, kaip tokio amžiaus grupėje kažkas drįsta duoti vaikui naudotis kompiuteriu, bet kompiuteris nėra uždraustas vaisius.

Tai vaisius gal ir neuždraustas, bet kita yra rodyti žaidimėlius. Mano vaikas ir neprašo to kompiuterio, nes jam atrodo, kad ne vaikui tas daiktas skirtas. Tiesiog jam neįdomu jis, nes aš ir nesudominau.

Taip, mano vaikas irgi kompiuteriu nesidomi, nes žino, kad su tuo daiktu mama dirba ir tiek.

O SM forumas? Darbas irgi?

Bet koks keistas dalykas, kai GiedrėM į kiekvieną žinutę būtinai nori atrašyti ir toliau bandyti įrodinėti savo tiesą. Ne tik atrašo, bet kiekviename savo pasisakyme neva pasitelkdama humorą ironizuoja ir užgaulioja kitas dalyves.

O Jūs galvojate, kad jei Jūsų vaikas žaidžia žaidimą ir jame susipažysta su mitinėmis butybėmis reiškia, kad kitas vaikas, kuris nesėdi jau nebegali žinoti tiek pat daug? Asmeniškai aš labai džiaugiuosi, kad mano vaikystėje tokio dalyko nebuvo, nes tiek visko nuveikta, padaryta, prigalvota, kad oi, net gera prisiminti. Faktas, kad komiuteris bukina, interneras vaikui žalingas ir tikrai atima fantaziją. Aišku paklausite, kodėl pati sedžiu, juk SM nieko gero nepamatysi. Teisingai, ir blogai, kad sėdžiu! Kol parašiau šią žinutę, būčiau galėjusi puslapį knygos perskaityti. Bet kaip aš mėgstu sakyti... blogas pavyzdys niekada nėra pavyzdys.

Labai džiaugiuosi ir palaikau mamytes, kurios neleidžia savo vaikų prie kompiuterio. Ir nėra čia kuo girtis ir didžiuotis, kad mano vaikas nuo 3 metų jau prie kompiuterio sėdi. Po to, kai vaikui prasideda paauglystė, tokios mamos ir verkia, kad o ne, vaikui stuburas krypsta, mokslai kenčia, akys išvarvėjusios, susidomėjimas bet kokia kita veikla apart kompiuterio dingusi.

Aš už aktyvią, produktyvią, sveiką ir turtingą vaikystę!

Oi, negirkite manęs, tikrai ne į kiekvieną žinutę atsakau. Bet Jus pagerbsiu Ypač dėl paskutinio šūkio, kuriam 100proc pritariu.

Palikit ramybėj tas mitines būtybes, kodėl niekam neukliūna, kad mano sūnus kompe dėlioja skaičiukus, vabaliukus ir pan.? Kalbant apskritai apie informacijos "baisumą", tarkim, mes nuo jo neslepiam žurnalo "Iliustruotas mokslas", kuriame ir realios mumijos, ir dinozaurai visokiais pavidalais, ir daug kitų realių dalykų. Mes vartom kartu, komentuojam, paskaitom šį tą. Niekada sūnus nebijojo tamsos, miegot, naktimis nešaukė per miegus.

Mes neišskiriam kompiuterio kaip fatališkai blogo reiškinio. Leidžiame juo trumpai retai pažaisti, pažiūrėti trumpą filmuką, papiešti, kartu ieškome internete atsakymų į iškilusius klausimus, o šiandien žiūrėjom filmuotą medžiagą iš sūnaus darželio rengiamos šeimos šventės.

O aš nemanau, kad mano vaikystė buvo geresnė. Ji buvo tokia, kokia buvo: neatsimenu ir nenoriu atsimint, kiek kapeikų ledai kainavo ar dar kas. Mūsų vaikai gyvena šiandien: su kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, skaitmeniniais fotoaparatais ir n kitų dalykų. Ir mes gyvename kartu. Tai reiškia, dalinamės savo patirtimi ir žiniomis.

Po 8-10 metų pamatysiu ir aš, ir mano oponentės, kieno vaikai fanatiškai "įsitrauks" į kompiuterį ar patirs kitų Jūsų išvardintų sveikatos sutrikimų. Aš prie kompo prisėdau gal 8oje klasėje, savo pirmąjį įsigijau 2ame kurse, bet stuburas iškrypęs, nuo 1os klasės lankiau spec. mankštas.

Tokie vaikai paauge bega pas draugus kurie turi kompus ir sedi prie ju iki blogumo Turiu n pavyzdziu

Jei kuri čia labiau pramoginiais tikslais lankosi, tai gal SM jai žaidimas, jei kažkokios informacijos ieško, patirtim dalinasi, tai skaitau, kad darbas.
Papildyta:

O aš taipogi nemažai pavyzdžių mačiau, kad tose šeimose, kuriose buvo kompiuteris ir vaikams buvo duotas žaidimams, tai ir paaugę jie tuo kompiuteriu gyvendavo, o tose šeimose, kur iš vis nebuvo kompiuterio arba nebuvo vaikams duotas jis žaidimams, vaikai domėjosi kitais dalykais ir paaugę. Jei jūs taip baisiai kalbate apie tai, kad jei neduosi, tai labai norės, tikriausiai jūsų sūnui jau ir yra labai didelis potraukis tam kompiuteriui. Tas negerai. Vieniems vaikams jis kažkaip yra, o kitiems jo nėra, gal čia nuo charakterio priklauso.

Deje, bet mano vaikas turi kompiuteri nuo 4 m , niekada jam nieks nedraude, kada norejo tada naudojosi, taciau kai jam tai buvo leidziama ir nesedejo prie jo. Gal cia nuo vaiko priklauso, bet ir dabar budamas jau nemazas nesedi , o draugai is klases is kiemo, kurie neturi kompiuteriu arba kuriems labai ribojama tiesiog verziasi ir prasosi i svecius pasedeti prie kompo

Priklausomai, matyt, kaip riboji, ką riboji. Iš mano aplinkos pavyzdžiai būtų tokie: kaimynės vaikas kompo išvis neturi. Kai ateina į svečius, mūsų vaikai tiesiog žaidžia ir kompas jiems neegzistuoja. Tačiau mano vaikas moka įjungti/išjungti kompiuterį ir pasižiūrėti filmuką, kurį jai tėtis parsiuntė. Suvokia, kad filmukus galima parsisiųst, tik nežino iš kur. Dėl žaidimų ramiai pasikalbėjom, kad kenkia akims. Nėra tas kompas uždraustas vaisius, kompu vaikas tiesiog nebuvo sudomintas, o, ir atsižvelgiant į vaiko amžių, manau, jam daugiau apie kompiuterį žinot ir nereikia. Taipogi, turiu nemažai pavyzdžių ir savo šeimynoj, ir iš kaimynų, kaip vaikai - kur jau vaikai, 20mečiai vaikinai - negali atsiplėšti nuo komp. žaidimų. Tiesiog stengiuosi savo vaikui įskiepyti kažkokias vertybes ir prioritetus, o ne "numesti" vaiką į kompą, kai turiu buities darbų. O ir pati nete būnu tik kai vaikas yra daržely, žaidžia kieme arba šiaip kažkuo užsiėmęs. Juolabiau, skaičiau nemažai literatūros apie tai, kaip kompas ir internetas tampa priklausomybės liga. Viename straipsnyje patys tėvai linkėjo, kad niekam netektų tai patirti - gydyti vaiką nuo kompo priklausomybės...

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.