Įveikiau nevaisingumą

kokiais keleliais jusu stebuklelis atejo?pasidalinkite,prasau

Jau 7 metus dirbu su unikalia Rytu medicinos sveikatingumo produkcija, kuri padeda susilaukti vaiku. Paziurekite zmoniu istorijas ir paskaitykite:

1 filmukas

2 filmukas

3 filmukas

Informacija

Netikiu as tokiom nesamonem, jeigu turi rimtu problemu jokie papildai ar kitos ziauriai brangios ir stebuklingos priemones nepades, turint nevaisingumo problemu visu pirma reikia kreiptis pas rimtus nevaisingumo gydymo specialistus, kurie tikrai padarys viskas , kad seima galetu susilaukti vaikelio !!!

Žinoma, kad reikia kreiptis į specialistus, bet tai tik padėda. Neveltui yra net posakis "kordicepso vaikai". O apie šią produkciją ir jos poveikį, Lietuvoje vyko jau kelios medikų konferencijos, gegužės mėn. Kaune vyks dar viena.

Aš jau rašiau http://www.supermama...?...76219&st=12 tik dar rašydama pamiršau paminėti, kad iki pastojant sukūdau ~15 kg, gal tas irgi įtakos turėjo. Bent jau išnešioti buvo lengviau, nes per nėštumą priaugau tik 13 kg.

Pirmiausiai reikia issitirti nepastojimo priezasti, ir gydytis tik pasitarus su gydytoju, jusu siulomi papildai gal kazkiek ir daro poveiki organizmui, bet jeigu tas poveikis butu toks stebuklingas, manau ir nevaisinguma gydantys gydytojai rekomenduotu isbandyti jusu siuloma produkcija
o kas del konferenciju, tai manau dauguma kompaniju pristato savo medikamentus ir taip pat sukviecia dauguma mediku

na del svorio tai jei as numesciau tiek is manes nieko neliktu

tai nemeskit, aš tik parašiau kaip man buvo

Sveikos visos,
neskaičiau jūsų forumo, bet norėčiau papasakoti, kaip aš laukiau gandro. Gal kažkuriai tuo padėsiu. O aš laukiau laukiau ir niekaip nesulaukdavau. Du kartus buvo persileidimai. Po to visiškai negalėjau pastoti. Ėjau pas skirtingus gydytojus. Visi tikrino, nustatydavo skirtingas diagnozes ir skirdavo gydymą vaistais. Dažniausiai buvo nustatomas hormonų disbalansas. Išbandžiau ir netradicinę mediciną - dėles, akupunktūrą. Gėriau visokius moteriškus vitaminus. Matavau temperatūrą. Dariau ovuliacijos ir nėštumo testus. Lankiau jogą su pertraukomis. Kartais darydavau iškrovos dienas. Skaičiau knygas. Pėterio Kumerio, Anatolijaus Zelando. Iš jų galiausiai supratau, kad reikia mintyse turėti susikūrus vaizdą, kad kažką jau turi, tai, ką nori turėti ir įsivaizduoti, kad taip jau yra ir nuolatos, kiekvieną dieną tai sau mintyse kartoti. Kita išvada - nieko nesureikšminti. Supratau, kad per daug troškau, todėl ir blokavau natūralią veiksmų eigą. Todėl galų gale ėmiau ir susitaikiau su esama situacija, atsipalaidavau, nusprendžiau, kad bus taip, kaip bus - jei bus vaikas, bus gerai, jei ne, tai gyvensiu ir be vaikų. Tai yra, susitaikiau ir su tuo, kad tas vaikas gali niekada ir neatsirasti. Kai tik pradėdavau dėl to nervintis, vėl sau tai primindavau, kad bus gerai taip, kaip bus. Žinoma, rankų visiškai nenuleidau. Pradėjau nuosekliau veikti. Vieną dieną paanalizavau, kodėl mano sveikata neleidžia susilaukti vaiko ir ką dar galėčiau padaryti. Nusprendžiau, kad kūnui trūksta nuoseklaus fizinio aktyvumo. Todėl nusipirkau dviratį, pradėjau su juo važinėti į darbą, pas tėvus, draugus ir t.t. Nusipirkau ajerobikos abonementą ir po porą kartų per savaitę eidavau išlieti prakaito į sporto salę. Išanalizavau tai, ką valgau kiekvieną dieną. Padariau išvadą, kad valgau per daug. Valgau per daug saldumynų, geriu per daug kavos, naudoju per daug druskos, riebalų, geriu per mažai paprasto vandens (tiesiog iš krano). Perskaičiau knygą, Kodėl nestorėja prancūzės. Puiki knyga. Perskaičiau keletą knygų apie vandenį - Vanduo gydo, Vanduo. Pradėjau vietoje arbatų, sulčių ir kitų gėrimų, gerti tik paprastą vandenį iš krano. Sumažinau porcijas. Dariausi maistą pati. Visada valgiau šviežias daržoves ir keletą vaisių per dieną, bet tik keletą, o ne kilogramą mandarinų, braškių ir kitų vaisių, kaip darydavau anksčiau. Taigi, sureguliavau savo fizinį aktyvumą ir mitybą. Tada nusprendžiau, pagal savo kitokią patirtį (pvz., rašiau bakalauro ir magistro darbus pas prastos reputacijos asistentus), kad reikia susirasti geriausią specialistą nevaisingumo srityje. Taip ir padariau. Šiuo atveju nuėjau pas Juršėną. Jis pagal mano ankstesnių tyrimų rezultatus, padarė kitą išvadą ir paskyrė intensyvų gydymą (pati leidausi vaistus). Tuo metu su vyru važiavau pas draugus prie jūros ir pakeliui užvažiavome į Lopaičių piliakalnį, pas Dolmenus. Pasiėmėm gidę. Dar vaikštinėdama po tą miškelį mintyse bandžiau paklausti tenykštės sielos, ką daryti, kad susilaukčiau vaiko. Ir man atsakė - taigi pasėdėsi ant akmens! Pasėdėjau ant vaisingumo akmens. Praėjo trys Juršėno gydymo kursai (trys mėnesiai) ir trečią mėnesį (sutapimas, bet nuo pasėdėjimo ant akmens) pastojau. Ir po devynių mėnesių pagimdžiau žavią mergaitę. Galima sakyti, kad nuo pasėdėjimo ant akmens. Bet buvo ketinimas ir ėjimas link tikslo. Per keturis metus. Ir buvo mintyse susikurtas vaizdas ir sureikšminimo atsisakymas. Ir saiko atradimas visur kur. O nuo ramybės - geriausi sprendimų variantai. Ir dabar vis pasiskaitau tas pačias knygas. Nes tokie dalykai pasimiršta. Sėkmės visoms svajones paverčiant ketinimais ir juos įgyvendinant! (rašykite asmeniškai, jeigu norite dar ko nors paklausti)

Sveikos visos,
neskaičiau jūsų forumo, bet norėčiau papasakoti, kaip aš laukiau gandro. Gal kažkuriai tuo padėsiu. O aš laukiau laukiau ir niekaip nesulaukdavau. Du kartus buvo persileidimai. Po to visiškai negalėjau pastoti. Ėjau pas skirtingus gydytojus. Visi tikrino, nustatydavo skirtingas diagnozes ir skirdavo gydymą vaistais. Dažniausiai buvo nustatomas hormonų disbalansas. Išbandžiau ir netradicinę mediciną - dėles, akupunktūrą. Gėriau visokius moteriškus vitaminus. Matavau temperatūrą. Dariau ovuliacijos ir nėštumo testus. Lankiau jogą su pertraukomis. Kartais darydavau iškrovos dienas. Skaičiau knygas. Pėterio Kumerio, Anatolijaus Zelando. Iš jų galiausiai supratau, kad reikia mintyse turėti susikūrus vaizdą, kad kažką jau turi, tai, ką nori turėti ir įsivaizduoti, kad taip jau yra ir nuolatos, kiekvieną dieną tai sau mintyse kartoti. Kita išvada - nieko nesureikšminti. Supratau, kad per daug troškau, todėl ir blokavau natūralią veiksmų eigą. Todėl galų gale ėmiau ir susitaikiau su esama situacija, atsipalaidavau, nusprendžiau, kad bus taip, kaip bus - jei bus vaikas, bus gerai, jei ne, tai gyvensiu ir be vaikų. Tai yra, susitaikiau ir su tuo, kad tas vaikas gali niekada ir neatsirasti. Kai tik pradėdavau dėl to nervintis, vėl sau tai primindavau, kad bus gerai taip, kaip bus. Žinoma, rankų visiškai nenuleidau. Pradėjau nuosekliau veikti. Vieną dieną paanalizavau, kodėl mano sveikata neleidžia susilaukti vaiko ir ką dar galėčiau padaryti. Nusprendžiau, kad kūnui trūksta nuoseklaus fizinio aktyvumo. Todėl nusipirkau dviratį, pradėjau su juo važinėti į darbą, pas tėvus, draugus ir t.t. Nusipirkau ajerobikos abonementą ir po porą kartų per savaitę eidavau išlieti prakaito į sporto salę. Išanalizavau tai, ką valgau kiekvieną dieną. Padariau išvadą, kad valgau per daug. Valgau per daug saldumynų, geriu per daug kavos, naudoju per daug druskos, riebalų, geriu per mažai paprasto vandens (tiesiog iš krano). Perskaičiau knygą, Kodėl nestorėja prancūzės. Puiki knyga. Perskaičiau keletą knygų apie vandenį - Vanduo gydo, Vanduo. Pradėjau vietoje arbatų, sulčių ir kitų gėrimų, gerti tik paprastą vandenį iš krano. Sumažinau porcijas. Dariausi maistą pati. Visada valgiau šviežias daržoves ir keletą vaisių per dieną, bet tik keletą, o ne kilogramą mandarinų, braškių ir kitų vaisių, kaip darydavau anksčiau. Taigi, sureguliavau savo fizinį aktyvumą ir mitybą. Tada nusprendžiau, pagal savo kitokią patirtį (pvz., rašiau bakalauro ir magistro darbus pas prastos reputacijos asistentus), kad reikia susirasti geriausią specialistą nevaisingumo srityje. Taip ir padariau. Šiuo atveju nuėjau pas Juršėną. Jis pagal mano ankstesnių tyrimų rezultatus, padarė kitą išvadą ir paskyrė intensyvų gydymą (pati leidausi vaistus). Tuo metu su vyru važiavau pas draugus prie jūros ir pakeliui užvažiavome į Lopaičių piliakalnį, pas Dolmenus. Pasiėmėm gidę. Dar vaikštinėdama po tą miškelį mintyse bandžiau paklausti tenykštės sielos, ką daryti, kad susilaukčiau vaiko. Ir man atsakė - taigi pasėdėsi ant akmens! Pasėdėjau ant vaisingumo akmens. Praėjo trys Juršėno gydymo kursai (trys mėnesiai) ir trečią mėnesį (sutapimas, bet nuo pasėdėjimo ant akmens) pastojau. Ir po devynių mėnesių pagimdžiau žavią mergaitę. Galima sakyti, kad nuo pasėdėjimo ant akmens. Bet buvo ketinimas ir ėjimas link tikslo. Per keturis metus. Ir buvo mintyse susikurtas vaizdas ir sureikšminimo atsisakymas. Ir saiko atradimas visur kur. O nuo ramybės - geriausi sprendimų variantai. Ir dabar vis pasiskaitau tas pačias knygas. Nes tokie dalykai pasimiršta. Sėkmės visoms svajones paverčiant ketinimais ir juos įgyvendinant! (rašykite asmeniškai, jeigu norite dar ko nors paklausti)

aš susitaikiau su bet kuria situacija. bet mano tikslas tai nedingo. tiesiog nuo susitaikymo tapau ramesnė.

Tai tik reklama, netrukdykite džiaugtis stebuklu, keliaukite į kitą skyrelį