Sveikos, nesulaukiancios gandro,mamytes, noriu parasyti savo istorija, nes nesitikejau, kad visdelto turesiu leliuka.
Menesines visada buvo labai nereguliarios, galedavau laukti istisus tris menesius ir nieko, galiausiai pirkdavau dupastona. Visiskai nesisaugojau ir nieko. Buvau pastojus 18 metu, bet, deja, teko nutraukti nestuma. Taciau po kokiu 4 metu, kreipiausi i vaisingumo klinika ir suzinojau, kad nestumo nutraukimas itakos neturejo, diagnoze - policistines. Tiesa, reikia pamineti, kad per kelis metus priaugau 20 kg, geriau kontraceptikus, neaisku, ar tai del ju, bet atrodziau nekaip. Taigi pradejom stimuliuotiovuliacija, kaip numanot, proceduros ne is pigiausiu... Taigi kelis kartus bandyti uzauginti folikulai taip ir nesubrendo iki mano laukiamo stebuklo. Seip, gydytoja minejo, kad didele itaka konkreciu mano atveju turi priaugtas svoris, todel rekomendavo jo numesti, bet baigesi pinigeliai, tuometinis gyvenimo draugas irgi numojo ranka, taigi baigesi vizitai pas gydytoja, vel nereguliarios menesines, su viltimi ieskota tu keliu juosteliu testuose ir vis dazniau apimdavo baime, kad gali tekti nugyventi gyvenima vienai...
Laikui begant, mano gyvenimo budas labai pasikeite, maziau rukiau, vartojau alkoholiniu gerimu, dabartinis vyras verte sportuoti, kas man atrode kancia, bet visis aplinkiniai pamazu pradejo neatpazinti manes, tam vyrui jauciau ir jauciu didele aistra ir visi su juo isgyventi jausmai be galo stiprus, as sakau apie tai, nes tikiu, kad seip sau gyvenime niekas neduodama...
Pora menesiu intensyviai sportavau sporto klube, plaukiojau, vaiksciojau i pirtis,zodziu , manau sujudinau konkreciai savo organizma tiek emociskai, tiek fiziskai. Ir stai po 2 metu susilaukiau su vyru sunelio, labai netiketai...
Apie policistines gydytoja visada sakydavo, kad mano kiausides lyg rami jura, nieko nevyksta, nesujudinsi - taip niekad gali ir nepastoti, tokia jau slyksti diagnoze. Bet , kaip pastebejot, kartais gal is tiesu reikia kazkok kitokio, nei iprastos medicinos.
Dabar as laimingiausia mamyte,mano Deividukui siandien 2 menesiai. Linkiu jums visoms, netenkancioms vilties, gyventi tik tikrais jausmais ir neprarasti vilties!!!
QUOTE(rasisiska @ 2010 03 11, 12:28)
Sveikos, nesulaukiancios gandro,mamytes, noriu parasyti savo istorija, nes nesitikejau, kad visdelto turesiu leliuka.
Menesines visada buvo labai nereguliarios, galedavau laukti istisus tris menesius ir nieko, galiausiai pirkdavau dupastona. Visiskai nesisaugojau ir nieko. Buvau pastojus 18 metu, bet, deja, teko nutraukti nestuma. Taciau po kokiu 4 metu, kreipiausi i vaisingumo klinika ir suzinojau, kad nestumo nutraukimas itakos neturejo, diagnoze - policistines. Tiesa, reikia pamineti, kad per kelis metus priaugau 20 kg, geriau kontraceptikus, neaisku, ar tai del ju, bet atrodziau nekaip. Taigi pradejom stimuliuotiovuliacija, kaip numanot, proceduros ne is pigiausiu... Taigi kelis kartus bandyti uzauginti folikulai taip ir nesubrendo iki mano laukiamo stebuklo. Seip, gydytoja minejo, kad didele itaka konkreciu mano atveju turi priaugtas svoris, todel rekomendavo jo numesti, bet baigesi pinigeliai, tuometinis gyvenimo draugas irgi numojo ranka, taigi baigesi vizitai pas gydytoja, vel nereguliarios menesines, su viltimi ieskota tu keliu juosteliu testuose ir vis dazniau apimdavo baime, kad gali tekti nugyventi gyvenima vienai...
Laikui begant, mano gyvenimo budas labai pasikeite, maziau rukiau, vartojau alkoholiniu gerimu, dabartinis vyras verte sportuoti, kas man atrode kancia, bet visis aplinkiniai pamazu pradejo neatpazinti manes, tam vyrui jauciau ir jauciu didele aistra ir visi su juo isgyventi jausmai be galo stiprus, as sakau apie tai, nes tikiu, kad seip sau gyvenime niekas neduodama...
Pora menesiu intensyviai sportavau sporto klube, plaukiojau, vaiksciojau i pirtis,zodziu , manau sujudinau konkreciai savo organizma tiek emociskai, tiek fiziskai. Ir stai po 2 metu susilaukiau su vyru sunelio, labai netiketai...
Apie policistines gydytoja visada sakydavo, kad mano kiausides lyg rami jura, nieko nevyksta, nesujudinsi - taip niekad gali ir nepastoti, tokia jau slyksti diagnoze. Bet , kaip pastebejot, kartais gal is tiesu reikia kazkok kitokio, nei iprastos medicinos.
Dabar as laimingiausia mamyte,mano Deividukui siandien 2 menesiai. Linkiu jums visoms, netenkancioms vilties, gyventi tik tikrais jausmais ir neprarasti vilties!!!
Menesines visada buvo labai nereguliarios, galedavau laukti istisus tris menesius ir nieko, galiausiai pirkdavau dupastona. Visiskai nesisaugojau ir nieko. Buvau pastojus 18 metu, bet, deja, teko nutraukti nestuma. Taciau po kokiu 4 metu, kreipiausi i vaisingumo klinika ir suzinojau, kad nestumo nutraukimas itakos neturejo, diagnoze - policistines. Tiesa, reikia pamineti, kad per kelis metus priaugau 20 kg, geriau kontraceptikus, neaisku, ar tai del ju, bet atrodziau nekaip. Taigi pradejom stimuliuotiovuliacija, kaip numanot, proceduros ne is pigiausiu... Taigi kelis kartus bandyti uzauginti folikulai taip ir nesubrendo iki mano laukiamo stebuklo. Seip, gydytoja minejo, kad didele itaka konkreciu mano atveju turi priaugtas svoris, todel rekomendavo jo numesti, bet baigesi pinigeliai, tuometinis gyvenimo draugas irgi numojo ranka, taigi baigesi vizitai pas gydytoja, vel nereguliarios menesines, su viltimi ieskota tu keliu juosteliu testuose ir vis dazniau apimdavo baime, kad gali tekti nugyventi gyvenima vienai...
Laikui begant, mano gyvenimo budas labai pasikeite, maziau rukiau, vartojau alkoholiniu gerimu, dabartinis vyras verte sportuoti, kas man atrode kancia, bet visis aplinkiniai pamazu pradejo neatpazinti manes, tam vyrui jauciau ir jauciu didele aistra ir visi su juo isgyventi jausmai be galo stiprus, as sakau apie tai, nes tikiu, kad seip sau gyvenime niekas neduodama...
Pora menesiu intensyviai sportavau sporto klube, plaukiojau, vaiksciojau i pirtis,zodziu , manau sujudinau konkreciai savo organizma tiek emociskai, tiek fiziskai. Ir stai po 2 metu susilaukiau su vyru sunelio, labai netiketai...
Apie policistines gydytoja visada sakydavo, kad mano kiausides lyg rami jura, nieko nevyksta, nesujudinsi - taip niekad gali ir nepastoti, tokia jau slyksti diagnoze. Bet , kaip pastebejot, kartais gal is tiesu reikia kazkok kitokio, nei iprastos medicinos.
Dabar as laimingiausia mamyte,mano Deividukui siandien 2 menesiai. Linkiu jums visoms, netenkancioms vilties, gyventi tik tikrais jausmais ir neprarasti vilties!!!
Nematau ,kad mes gyvenam be tikrų jausmų,bet dauk yra mergaičių,kurios turi problemų ir nėra tam tikrų organų, o gali turėti ir dieviškus jausmus o kūdikėlio pažastyje neišnešiosi,džiaugiuos kad tau pasisekė, sveikinu ir linkiu toliau džiaugtis gyvenimu,čia tau balionėlių
už patirta motinystės džiaugsma,gal kuriai ir priduos pasitikėjimo tavo aprašyta istorija ,kuri turi panašių problemų 
QUOTE(<Mamytė> @ 2010 03 10, 00:02)
...Susipazinome dar mokykloje, meile is pirmo zvilgsnio, toliau studijos kartu, vedybos, pirmo sunaus gimimas..tai buvo pries 18 metu..Veliau karjeros, darbai, laikas bego, meile seimoje liepsnojo lyg tik ka susituokus.....kai suneliui suejo seseri, vis pagalvodavome apie sesute, taciau ji vis utrukdavo....bego metai...jos vis nebuvo...nei jos,nei broliuko...Atrode viskas lyg ir gerai, nepaisant to, kad praeitos kelerios operacijos (trukusi kiausides cista, daugybe saaugu, endemetrioze ir t.t),laparoskopijos, nuotraukos, galu gale IUI...
....Jos vis nebuvo....
..Viltis ruseno sapnuose.. matydavau grazu suneli, sviesiais,kaip angelo plaukais,zydromis besisypsanciomis akutemis...Tikejau, sapnai juk turi kazkada issipildyti.....Taciau metai ejo, artejo 40, viltys bleso....Nesulaukianciuju skyrelis isskaitytas vos ne mintinai, kiekviena laiminga istorija palydedavo dziaugsmo asaros uz kiekviena laiminga stebukliuka, kuris ateidavo i laukianciuju sirdis....
Kiekviena vakara malda baigdavosi vienu troskimu - suteik mums stebukla....Kiekviena karta Dievo namuose, prie Marijos,mes, visi trys kartu degdavome 4 zvakutes...uz Ja....
...Kai didysis troskimas uzvalde musu mintis taip stipriai, kaip niekada, ryzomes padeti..Padeti sau...Padeti pabandyti Tau atkeliauti i musu seima...zinojome, kad sansu nedaug, retai kada pirmi bandymai pasiseka...taciau mes ejome kupini vilties, tikejimo, ryzto...Meiles Tau....kurios dar nebuvo....
...Pasiruosimas vyko prastai, tecio rezultatai prastejo, folikulai augo silpnai, isodinimas pirma karta nepavyko...per siauras kaklelis, reikejo narkozes...Visi trys musu vaikuciai,musu daleles dalijosi letai....Visi trys grizo atgal i megintuveli iki sekancios dienos..meiles dienos, vasario 14.....Nerimo bemiege naktis...Rytoj vel isodinimas...sirdis dauzesi, akys zvilgo nuo asaru...
...Meiles diena praejo sklandziai, trys musu daleles jau vezemes namo ir mylejome jau nuo pirmos akimirkos...Mintyse vis prasiau Marijos, palik mums nors viena, palik mums Ja......
savaite slinko siaubingai ilgai - lyg tie 12 laukimo metu.....Sapnuoju - terasoje 3 didziules geles, dvi is ju nuluzusios, viduryje viena - be galo ryskiais raudonais ziedais...Viltis vis ruseno....bet stai 9-oji diena paskirta testui....kiekviena papildoma diena atrode kainuotu gyvybe....Naktis vel bemiege - ryte didysis isbandymas...ir.....viena juostele......duris i sirdi, asaros, skausmas, lyg pjaustytu sirdi perpus, mintys, kad jau praradome Ja....Gristu i lova, tetis musu dar miega, bandau sulaikyti kukciojima.....Prabudes bando guosti, raminti, jis mano gyvenimo ramybes uostas, palaikymo tvirtas petys....Bet...cia paguosti sunku...
...Slinko laikas,asaros vis riedejo, bereiksmis zvilgsnis slinko per praeitus metus, praeitus isbandymus....atrode sapnai niekada nevirs realybe....Ir tetis paeme testa dar karta i rankas, o ten.....vos iziurima antra juostele...O Dieve!!..nejaugi???..Asaros plove dar nenudziuvusi nuo asaru veida, nejaugi???....
...Laukimo dienos slinko lyg visas gyvenimas, saugojome Tave...mylejome ir meldeme Marijos kad liktum su mumis....
...Tu likai.....
...Atejai i si pasauli ismyleta, isliuliuota bei isbuciuota dar negimus...Siandien Tu - musu stiprybe, meile,dziaugsmas ir viltis, kad Marija saugos Tave visa gyvenima....
...Gal todel ir byra asaros kai Tu gimsti, kai Tu pirma karta sypsais, kai tiesi i mus savo rankytes, kai tarsi pirma zodi, zengsi pirma zingsni......kai degsi pirma zvakute prie Marijos altorelio.....Juk tai Tu - musu didysis stebuklukas, musu Marija....
....Jos vis nebuvo....
..Viltis ruseno sapnuose.. matydavau grazu suneli, sviesiais,kaip angelo plaukais,zydromis besisypsanciomis akutemis...Tikejau, sapnai juk turi kazkada issipildyti.....Taciau metai ejo, artejo 40, viltys bleso....Nesulaukianciuju skyrelis isskaitytas vos ne mintinai, kiekviena laiminga istorija palydedavo dziaugsmo asaros uz kiekviena laiminga stebukliuka, kuris ateidavo i laukianciuju sirdis....
Kiekviena vakara malda baigdavosi vienu troskimu - suteik mums stebukla....Kiekviena karta Dievo namuose, prie Marijos,mes, visi trys kartu degdavome 4 zvakutes...uz Ja....
...Kai didysis troskimas uzvalde musu mintis taip stipriai, kaip niekada, ryzomes padeti..Padeti sau...Padeti pabandyti Tau atkeliauti i musu seima...zinojome, kad sansu nedaug, retai kada pirmi bandymai pasiseka...taciau mes ejome kupini vilties, tikejimo, ryzto...Meiles Tau....kurios dar nebuvo....
...Pasiruosimas vyko prastai, tecio rezultatai prastejo, folikulai augo silpnai, isodinimas pirma karta nepavyko...per siauras kaklelis, reikejo narkozes...Visi trys musu vaikuciai,musu daleles dalijosi letai....Visi trys grizo atgal i megintuveli iki sekancios dienos..meiles dienos, vasario 14.....Nerimo bemiege naktis...Rytoj vel isodinimas...sirdis dauzesi, akys zvilgo nuo asaru...
...Meiles diena praejo sklandziai, trys musu daleles jau vezemes namo ir mylejome jau nuo pirmos akimirkos...Mintyse vis prasiau Marijos, palik mums nors viena, palik mums Ja......
savaite slinko siaubingai ilgai - lyg tie 12 laukimo metu.....Sapnuoju - terasoje 3 didziules geles, dvi is ju nuluzusios, viduryje viena - be galo ryskiais raudonais ziedais...Viltis vis ruseno....bet stai 9-oji diena paskirta testui....kiekviena papildoma diena atrode kainuotu gyvybe....Naktis vel bemiege - ryte didysis isbandymas...ir.....viena juostele......duris i sirdi, asaros, skausmas, lyg pjaustytu sirdi perpus, mintys, kad jau praradome Ja....Gristu i lova, tetis musu dar miega, bandau sulaikyti kukciojima.....Prabudes bando guosti, raminti, jis mano gyvenimo ramybes uostas, palaikymo tvirtas petys....Bet...cia paguosti sunku...
...Slinko laikas,asaros vis riedejo, bereiksmis zvilgsnis slinko per praeitus metus, praeitus isbandymus....atrode sapnai niekada nevirs realybe....Ir tetis paeme testa dar karta i rankas, o ten.....vos iziurima antra juostele...O Dieve!!..nejaugi???..Asaros plove dar nenudziuvusi nuo asaru veida, nejaugi???....
...Laukimo dienos slinko lyg visas gyvenimas, saugojome Tave...mylejome ir meldeme Marijos kad liktum su mumis....
...Tu likai.....
...Atejai i si pasauli ismyleta, isliuliuota bei isbuciuota dar negimus...Siandien Tu - musu stiprybe, meile,dziaugsmas ir viltis, kad Marija saugos Tave visa gyvenima....
...Gal todel ir byra asaros kai Tu gimsti, kai Tu pirma karta sypsais, kai tiesi i mus savo rankytes, kai tarsi pirma zodi, zengsi pirma zingsni......kai degsi pirma zvakute prie Marijos altorelio.....Juk tai Tu - musu didysis stebuklukas, musu Marija....
Aciu uz nuostabia istorija, dziaugiuosi uz jusu seima.
Ji ikvepia eiti i prieki ir tiketi.....Sveikatos ir laimes jums visiems!
Nenoriu perrašyti visko to paties, tiesiog įmetu nuorodą, kaip mes sulaukėm klecko po 6 metų dabelio :6 metai laukimo...
Noreciau ir as suteikti kitoms moterims vilties ir tikejimo.
Mano istorija gana ilga, bet nesiplesiu su visomis smulkmenomis. Labiau noreciau atkreipti demesi, kad net po daugelio metu reikia neprarasti vilties.
Musu vaikelis pas mus atejo 11-aisiais pastangu metais. O per tuos metus buvo visko, ir tikejimo, ir netikejimo, kad pasiseks. Ir diagnoziu buvo visokiu, ir endometrioze, ir nepraeinamumas, ir cistos vis kankindavo. Gydziausi tik vaistais, po 3-ju nepastojimo metu siule daryti laporoskopija, bet pakalbejom abu su vyru, kad nenorim to kisimosi i organizma. Ir toliau laukem ir tikejom. Ir stai pernai sausio menesi suzinojau, kad laukiuosi. Buvo dziugu, bet kartu ir keista, po 10 laukimo metu, mums pavyko. Dabar auginame puiku suneli, kuriam uz keliu dienu bus puse metuku.
Dabar kai ziuriu i tuos laukimo metus, kyla vienintelis jausmas, kad kai kurie dalykai gali ivykti tik po tam tikro laiko, tarsi kokiam laikmaciui atskaiciavus valandas, dienas ir metus.
Dar vienas nuostabus dalykas, kad kai lankeme nesciuju kursus, ten lankesi kita pora, kuri irgi savo vaikelio lauke 10 metu ir idomiausia, kad ju mergyte gime ta pacia diena kaip ir musu berniukas. Turbut si porele kartu sedejo ant debesies ir lauke pas kuria cia seima ateiti.
Labai dziaugiuosi, kad pasirinko musu seima. Aciu Tau Suneli.
Tikekite ir lai viena diena ir pas jus atkeliauja nuostabi mergyte ar berniukas.
Mano istorija gana ilga, bet nesiplesiu su visomis smulkmenomis. Labiau noreciau atkreipti demesi, kad net po daugelio metu reikia neprarasti vilties.
Musu vaikelis pas mus atejo 11-aisiais pastangu metais. O per tuos metus buvo visko, ir tikejimo, ir netikejimo, kad pasiseks. Ir diagnoziu buvo visokiu, ir endometrioze, ir nepraeinamumas, ir cistos vis kankindavo. Gydziausi tik vaistais, po 3-ju nepastojimo metu siule daryti laporoskopija, bet pakalbejom abu su vyru, kad nenorim to kisimosi i organizma. Ir toliau laukem ir tikejom. Ir stai pernai sausio menesi suzinojau, kad laukiuosi. Buvo dziugu, bet kartu ir keista, po 10 laukimo metu, mums pavyko. Dabar auginame puiku suneli, kuriam uz keliu dienu bus puse metuku.
Dabar kai ziuriu i tuos laukimo metus, kyla vienintelis jausmas, kad kai kurie dalykai gali ivykti tik po tam tikro laiko, tarsi kokiam laikmaciui atskaiciavus valandas, dienas ir metus.
Dar vienas nuostabus dalykas, kad kai lankeme nesciuju kursus, ten lankesi kita pora, kuri irgi savo vaikelio lauke 10 metu ir idomiausia, kad ju mergyte gime ta pacia diena kaip ir musu berniukas. Turbut si porele kartu sedejo ant debesies ir lauke pas kuria cia seima ateiti.
Labai dziaugiuosi, kad pasirinko musu seima. Aciu Tau Suneli.
Tikekite ir lai viena diena ir pas jus atkeliauja nuostabi mergyte ar berniukas.
QUOTE(Sanapaulija @ 2008 10 01, 11:53)
nuosirdziausi sveikinimai... is tiesu neblogas patarimas del darbo - sio metodo dar neisbandziau 
Lengvo ir nuostabaus nesiojimo Šiaip
yra sunku, bet mano istorija irgi išnestebuklingu.Su vyrų pirmą vaiką planavom kai susituokėm iškarto po vestuviu.Taip ir buvo
Ėjau pas Ginekologę ir tyrimai buvo teikiami
Antras vaikas atsirado vos per stebuklą
tik aišku trečias tyrimas buvo sėkmingas Dar norėtusi būti
♥
QUOTE(Natali @ 2010 03 22, 23:33)
nuostabi istorija
Ačiū už suteiktą viltį
QUOTE(Natali @ 2010 03 23, 00:33)
Skaiciau ir asaras braukiau, toks artimas man kiekvienas Jusu parasytas zodis...
Kaip uzburtas ratas sis skyrelis, is kurio kasryt negaliu iseit-skaitau ir verkiu, skaitau ir verkiu... Taip gera, kai pasiseka kitiems, ir tikiesi sau tos pacios laimes Su pirmuoju vaikeliu pastojau su dr.pagalba, taip nesinori vel minti takus del antrojo nestumo, bet teks vel apsisarvuot kantrybe ir pirmyn!Sekmes mums visoms
Su pirmuoju vaikeliu pastojau su dr.pagalba, taip nesinori vel minti takus del antrojo nestumo, bet teks vel apsisarvuot kantrybe ir pirmyn!Sekmes mums visoms
Levanda81, aciu! Sekmes didziausios!!!
Sveikatos ir laimes!!!
Daiva St., viskas bus kaip planuoji!!!
Sekmes didziausios!!! QUOTE(Orbit @ 2010 03 24, 09:53)
Skaiciau ir asaras braukiau, toks artimas man kiekvienas Jusu parasytas zodis...
Sveikatos ir laimes!!!
Daiva St., viskas bus kaip planuoji!!!
QUOTE(Natali @ 2010 03 23, 00:33)
Ačiū
už istoriją ir už viltį. Labai-labai tikiuosi, kad ir mums pasiseks.
