galbut padejo Norvegijos oras, kita aplinka, i Lietuva grizom gruodzio menesi, o pastojau sausi 
skyrelis nesulaukiancioms gandro budavo kasdienine kelione prisedus prie kompiuterio.Skaitynedavau ir apie iui ir apie ivf ir sy iveikiau nevaisinguma skyrely...atvirai pasakius kai skaitydavau istorijas niekaip neisivazduodavau,kad viena diena galeciau pati parasyti savo istorija kuri ikveptu kitas,svajoti,nenuleisti ranku,tiketis...ir eiti pirmyn.pakildavau nuo kompiuterio su varvanciu nuo asaru veidu,nes kiekviena istorija atrode neitiketina ir sujaudindavo iki sirdies gelmiu.taigi uz lango ruskana diena tamsu,taigi nusprendziau jog pats tas tokia diena kazkam suteikti vilty,kibirkstele tikejimo.Susituokeme jauni,bet is meiles,ne is reikalo kaip mane tuo metu visi.taigi atejo laikas kai namuose pradejo kazko trukti kaip ir daugeliui poru.pabande metus,pradejom savo kelia paprastoje miesto poliklinikoje,kuris nuvede iki nevaisingumo specialistu,kuriu tikrai nemazai pakeiteme kol suradome tuo metu atrode toky zmogu kuriuo tikejome ir dareme viska kas buvo patarta,nurodyta.tuo metu Lietuva isgyveno sunkmety,kai viena diena porai dienu vieluojant m.pasidariau nestumo testa kuriu buvau simtus darius ir matydavau viena ir ta pati viena juostele...o ta kart ju buvo dvi...nepatikejom nuvaziavau darytis kraujo specialiste patvirtino kad as laukiuosi 
as nebereikalo paminejau kad tada Lietuvoje buvo sunkmetis nes vos sukrapsteme sampano buteliui atsvesti tai ipatingai progai...pinigai tada buvo nesvarbu nes per asaras sakydami tosta viens kitam linkejome,kad viskas butu gerai...ir buvo gime sveikas ir grazus musu pirmagimis 
po kurio laiko visa seima isvaziavome i usieny,norejome usidirbti bustui,ir tt.net nepastebejome kaip praleke keleri metai ir vel kazko eme trukti...nusprendeme,kad jau laikas dar vienam seimos nariui,beto sunus labai norejo ir klausinejo kada gi as turesiu broliuka ar sesute laikas ejo ir paprastas septinmecio klausimas virsdavo skausmingu pokalbiu kodel mes neturim leliuko...as visada sakydavau,kad matyt reikia daugiau pasimelsti,labiau prasyti Dievo,kad leliukas ateitu i musu seima.taigi ranku nesedejome sudeje dareme kas ka liepdavo laparoskopija,ir visus kitus reikalingus tyrimus metai ejo ne vieni ne du ne 3 ir net ne 4 ir ne 5...ligonines durys buvo varstomos be perstojo ir tie kas eina siuo keliu nereikiaaiskinti koks tai buvo skausmas savijauta ir gyvenimas,kai diena nakty vis apie ta paty galvoji darai viska o niekas nesikeicia.dareme pora iui viena lt.kita usieny,kai jos nepavyko nusprendeme padaryti pertrauka pakeitem gyvenama vieta,ir po metu visvien jokio rezultato tada pradejome taupyti ivf nes ir laikas ejo ir metai buvau jau nebe 20mete taigi ir vel laparskopija ir po jos visi kiti tyrimai nes tai kas buvo daryta paseno 
jaigu kas nors atsimenate rasiau pradzioje,kai pilvelyje atsirado givybe Lietuvoje buvo sunkmetis...taigi praejus 10 metu nuo tada ir vel sunkmetis...tik sykart netik lt.bet ir visame pasaulyje...praejus porai menesiu gal net pusantro nebeskaiciuoju nuo laparoskopijos veluojant porai dienu m.as ir vel pasidariau NT suprasit nepatikejau sumaistis po tiek metu gavosi kad vos kvapa gavau tiek aplaksciau ta diena kol gydytoja sako taip jus laukiates...as vaikstinejau parduotuveje ta diena mastydama kaip pranesti vyrui sita zinia gal tiesiog paskambinti isrekti kas ant sirdies,gal pasikviesti is darbo tegu gryzta pasakysiu sitaip,bet as nusipirkau dar kruva NT sampano pora rausva ir zydra zinduku kudikiams,gryzus surisau juos kaspinu idejau i dovanu maisely kartu su NT,pasirupinau,kad sunus uztruktu,ir kai jau buvome pavakarieniave kai linkstanciom kojom kieme priejau prie vyro paemiau jo nagrinetus popierius sakau problemos palauks as turiu dovanele tau ...jis atidare maisiuka pirmiausia viska apziurejo ir vartydamas testo dezute skaite informaciny lapely sako nieko nesuprantu ...ar jau laikas (nes mes daug metu pirkom ovuliacinius testus tai jis matyt pagalvojo,kad diena kai nereiketu gerti alaus... sakau ne tai ne tai isiziurek geriau,tada jis ilgokai viska varte kilnojo skaitinejo ta info lapely kol pakilusios jo akys susitiko su mano jau pilnom asaru akimis,mes ilgokai nuleide galvas sedejom kol nebeislaike puolem i gleby viens kitam ir balsu verkem taip stiprei apsikabine,ir is tokios dideles laimes,kad pasimirso pries tai padaryti vonioje isrykiuoti kiti NT 
kurie visi buvo su aiskiom dviem juostelem.kai gryzo sunus ir kai jam pasakem kokia naujiena turim jis taip nuosirdziai sypsojosi,kad dar visa valanda pries einat miegoti svajojome koks bus musu leliukas kur miegos kas keis pampersus...va toks buvo musu antras krizinis stebuklas,gal tai laparoskopija nors nei viena nei kita kart nieko nerado gal tai lemia kiti dalykai,jau susiradus buvau klinika kurioje butumem dare savo pirma ivf,bereikejo atsigauti po laparoskopijos...matyt ir ta patarle teisinga kai UZDAROMOS DURYS ATSIDARO LANGAS...arba kitaip tariant maziau pinigu,bet be galo laimingi....dabar mums jau 34 savaites dar siek tiek liko laiko,ir susitiksime savo stebuklely kuris taip duodasi,kad esame tikri,kad bus berniukas nes nusprendeme nesidometi kai paklause ar norite suzinoti lyti mes pasilikom siurpriza....as kaip sakiau niekada negalvojau jau negalvojau,kad galesiu cia savo istorija parasyti,bet matot kaip klydau,linkiu ir jum visom is visos sirdies,pasigauti savo stebuklely,nenusiminti jai is kart nepavyksta as manau,kad tam yra priezastis nieko niekada nevyksta be reikalo,tik reikia reikia tiketis...zinau visi sitaip sako,bet tai tiesa.as labai prietaringa,kai viena kart vaziavau pirkti pleistru padedanciu mesti rukyti,pastaciau masina ir islipus is jos po kojom vos neuzmyniau kudikiam skirto pienukui ar arbatytei gerti buteliuko...ir tada pamaniau gal privalau susikaupti,ir atsisakyti sito zalingo iprocio gal tada ne pleistru o va buteliuko savo leliukui vaziuosiu pirkti...zodziu svajokite tikekite ir uzrasykite,butinai uzrasykite savo istorijas cia nes kazka velu vakara kai visi jau miega,ta istorija ikveps kilti i kova...... ... Skačiau pilnomis akimis ašarų 
, žinoma, iš džiaugsmo, nors ir svetimo... Visi sako, kad reikia tikėti, nenuleisti rankų, nepasiduoti, bet kartais taip norisi į viską tiesiog nusispjauti, nes gyventi vien laukimu ir viltimi neretai pritrūksta jėgų, ir rankos savaime ima svirti. Nors aš kol kas negaliu pasigirti tokia gražia istorija, tiksliau, jos pabaiga, tačiau nuoširdžiai tikiu, jog tokia diena tikrai išauš, kai štai čia, šiame skyrelyje, parašysiu tokį ilgą, įkvepiantį naujų jėgų laiškutį.
, tačiau rezultatų kaip nėra, taip nėr. O jų nėra jau daugiau nei 2 metai. Tikiu, kad kai kam toks laiko tarpas gali pasirodyti it lašas jūroje, palyginus su porų, kurios laukia dešimtmečius ir nesiliauja tikėti, jog pavyks, laukimu. Esmė ta, kad kiti bent jau žino kažkokią konkrečią diagnozę, gydosi, o aš, galima sakyti, esu "išnagrinėta" skersai išilgai, ir visi tie tyrimai byloja viena - esu sveika kaip ridikas, visi tyrimai normos ribose. Tik vyro sperma nėra pati idealiausia, bet, pasak daktarų, nėra priežastis nepastojimui. Kartais aš pagalvoju, kad gal mane Dievulis baudžia. Prieš 6 metus buvau pastojusi. Kai testas parodė 2 juosteles, vos šokas neištiko, nes vaikelis nebuvo planuotas, be to, saugojomės. Abu nusprendėme, kad dar ne laikas, ir vos 5 svaičių vaisius buvo pašalintas. Gydytoja, dariusi išvalymą, patikino, kad pastojimui tai tikrai neturės jokios įtakos, juolab, kad nei kokių komplikacijų kilo, nei kas išsiderino. Po vestuvių nusprendėme nesisaugoti ir laukti stebuklo, deja... Kaip jau sakiau, praėjo kiek daugiau nei 2 metai, kai tas stebuklas neįvyksta 
Net mano gydytojas sako, kad nevažinėčiau taip dažnai, neišlaidaučiau ir nestresuočiau, nes pas mane šiai dienai viskas puiku ir turėtų natūraliai pavykti pastoti. Bet kažkodėl manęs tai visiškai neguodžia 
. Kartais pagalvoju, kad visai norėčiau, jog kažką negero rastų. Tada bent jau žinočiau apčiuopiamą priežastį, kurią pašalinus, stebuklas įvyks - tapsiu mama, o dabar...
, nesu naujoke siame forume,jau 5 kaip skaitineju,tik niekad nerasydavau,noreciau ir savo istorija papasakoti ,su vyru gyvenam jau 15metu ,bet viskas nuo pradziu,istekejau 18,niekada nesisaugojom,po poros metu jau sunerimavau,babio nera :cry, na ir prasidejo ginekologines poliklinikos lankymas,tai gimda kreiva reikia masazu,po masazu,tikrino gimdos praeinamuma,viskas gerai sake problemu nera,vel pora metu laukimo-nera,atsirado privacios ginekologines,ir ten atrado kad nevyksta ovuliacija,suskatino, vaisingos dienos,sueitis-nieko,taip pora kartu,tada sperma svirkste sperma tiesiai man i vidu,nieko,pinigai baigesi,rankos nusviro,taip praejo septyni metai,isvaziavom uzdarbiauti i anglija,darbas nebe tas buvo galvoje,kol viena diena kazkoks keistas jausmas nuvede mane i parduotuve nusipirkti nestumo testa ,ir ka dvi juosteles ,pries kaledas nuostabi zinia,taciau tuoj pradejau teplioti,is poliklinikos issiunte i ligonine,kraujas rodo kad vaisius auga,taciau gimdoj nemato,nevietoj pastojimas ,nauju metu isvakarese pasalino tuba ir pasake kad kita irgi nekokia, irase mane IVFui,pirmas bandymas ir nesekmingas, mire mama grizau ilgesniam laikui i lietuva,padare laporoskopija dar karta , kazka pakrapste,grizau pas vyra ir nestumas ,tik neilgai dziaugemes,persileidimas,asaru kibirai,vel nubegau daryti IVF- vel nestumas ir persileidimas,zeme slydo is po koju,tada padare tyrimus del persileidimo, per tirstas kraujas,tada trecias apvaisinimas su saldytais kiausineliais,(po antro apvaisinimo turejom du uzsisalde),kai suleido embrionus turejau leistis vaistus skystinancius krauja,po dvieju savaiciu nestumo testas ir as laukiuosi 
,si karta mano mazylis augo mano pilveli,nors as ji ir badziau,nes krauja skystinau visus devynis men,o dabar mano kleckiukui jau 10men,noriu pasakyti jei musu pilveliai patys nenori apnesteti,nebijokim medicinines pagalbos ir netemkit laiko,nes jis bega labai greitai
Busim laimingi ir mes..
Tiesiog, nebeismaniau ko griebtis.. Santuoka eme klibeti.. Barniai, asaros.. Zodziu... liudna.. Visi sie zmones kartu ir padare mudu laimingus!! O arbata - skani. Daug pas ja zmonu is visos LT vaziuoja, daug kam ji padeda, isgydo. pabijojau nebepamenu. Liuks zmogus! Jis taip pat mato tavo ligas, ir maza to, geba jas gydyti. ALGIMANTAS patvirtino REGINOS teorija, kad man endomitrioze. Ir emesi jos gydyti, ir kas smagiausia pagyde. Vienas seansas man atsiejo 40 lt. Gydymas vyksta paprastai, be kontakto. Jis neliecia jusu rankomis! Galima sakyti, kad gydo akimis. Apie Algimanta suzinojau is kitu, pas ji besilankiusiu zmoniu. Sake, kad jiems padejo, tad pabandziau ir as. Ir apie vyra pasakojo, jis sake, kad viskas - tiesa. 
Man kazkuris is tu zmoniu tikrai padejo!!! Bet kuris????? Net pati siandien nezinau... Gerbiu juos visus. O jis tikrai yra!!!! O kur jis??? Zinote tik jus pacios, jusu intuicija Nenuleiskit ranku. Nesidrovekite!!! 
tikimes... kad tai tik laikina... 
