Įveikiau nevaisingumą

Didziausios sekmes, nes tas laukimas toks pazistamas

Šitos laimingos istorijos šildė mane, kai buvo sunku... Dabar prisėdau parašyti savo istoriją, laimingąją istoriją
Su vyru gyvenome kartu 9 metus, pradžioje saugojomės, bet neypatingai, nes vaikelio jau ir tada norėjome. Tiesiog norėjome sulaukti stabilesnio laikotarpio, bet vaikelis, netyčiukas, vistiek būtų pradžiuginęs mus. Vėliau, nuprendėme, kad jau laikas ir pradėjome aktyviai planuoti. Pirmą bandymo mėnesį pastojau, be galo apsidžiaugiau, bet laimė truko tik dvi dienas- persiledimas. Suskaudo širdį, bet tikėjome, kad greitai leliukas ateis pas mus, juk šitaip greitai pavyko pastoti. Tada dar nežinojau, kad lauks ilgi metai... Praėjo pusė metų aktyvaus planavimo, temperatūrų matavimo, vaisingų dienų gaudymo, deja... Vėliau metai, deja.. Tada apsilankėme pas gydytojus, darėmės daygybę tyrimų. Vėliau sekė kelios stimuliacijos be IUI, kelios stimuliacijos su IUI, kurių viena su hiperstimuliacija, dabar esu net skaičių pametusi, kiek viso procedūrų padarėme.. Bet nieko, visiskai nieko. Po paskutinės stimuliacijos nusprendėme keisti gydytoja, nes metai nebelaukė, o vaikelio sulaukti norėjosi. Pas naują gydytoją aptarėme mūsų rezultatus ir nuspręndėme darytis IVF. IVF buvo su hiperstimuliacija. Bet šį kartą pavyko, bet deja, vėl laimė truko vos kelias dienas, persileidimas. Po mėnesinių jaučiausi keistokai, teko kartoti HCG, kuris parodė, kad nėštumas nebuvo nutrukęs, bet nesivystė normaliai. Mėnuo laukimo, ar išsivalys pats, ar ne kiaušintakyje. Tada pirmą kartą norėjau, kad greičiau baigtųsi nėštumas. Baigėsi viskas gerai, kiaušintakiai liko sveiki, bet pati buvau be galo išvargusi, bijojau eiti toliau... Kadangi turėjome ledinukų, tai teko eiti pas gydytoją, nes prarasti jų negalėjome. Aptarėme visus rezultatus su gydytoja, sekė dar keletas tyrimų, pradėjau gerti vaistus. Abu su vyru jau nusprendėme, kad va šį kartą pasidarom procedūrą ir sustojam. Norėjome pagalvoti ar tikrai verta toliau eiti, gal verta isivaikinti vaikelį. Įsodinimas vyko per mano gimtadienį. Su gydytoja pajuokavom, kad galbūt ji padarys man dovaną. Bet vistiek, kaip visada, perspėjo, kad gali ir nepavykti. Vėl eilinės dvi savaitės tragiškai ilgo laukimo, tik tos kurios tai praėjo, žino, kokios tai ilgos savaitės. Neiškenčiau, 11 DPĮ pasidariau kraujo testą. Skambinu, klausiu kokie rezultatai, jau esu įpratus gauti neigiamus rezultatus, bet vistiek širdyje kirbena viltis... Sako man rezultatus, padedu ragelį, sėdžiu ir mąstau apie atsakymą, tada suprantu, teigiamas!!! Stipriai teigiamas, tokio neturėjau nei su vienu, prieš tai buvusiu nėštumu. Netikiu, perskambinu pasitikrinti ar tikrai gerai išgirdau. Pasirodo tikrai. Skambinu gydytojai, ji džiaugiasi, bet ramina džiaugsmą, sako džiaugsimės 16 savaitę, dabar kiekviena apžiūra bus laimėjimas, arba nebus... Sekė be galo ilgos savaitės, daugybė nerimo dienų. Nepapasakojamas tikėjimas ir nerimas. Bet praėjome tai, paskutinę metų dieną gimė mūsų snaigutė, rašau, ir net dabar, iš džiaugsmo byra ašaros . O ji dabar saldžiai miega, rytais prabudusi apdovanoja mus šypsena, esu be galo dėkinga dievui ir gydytojai, kad ja turiu
Visa istorija popieriuje atrodo trumpa ir lengva, bet praėjusios tuos kelius žino, kad tai buvo ilgas kelias, kuris dabar pasidarė visiškai trumpas, nes nublanko prieš mažą stebūkliuką. Linkiu neprarasti vilties, stiprybės ir vieną dieną sulaukti savojo stebūklo.

Tiesa, dar noriu padekoti Supermamos forumui ir ypac sitam skyreliui, tiksliau visoms sio skyrelio mergytems. Sitiek pastiprinimo, paguodos, patarimu gavau, be jusu kazin ar butume sulauke lelytes.

dovi, apsiverkiau.. ir aciu zu nuostabia istorija! :***

is visos sirdes dziaugiosi uz jusu seima, zinau ka reiskia ilgai laukti. iki siol skaitau vis
as istorijas ir su visom vel pragevenu ta laukima, dziugu kad tek daug geru, istoriju su gera ir laiminga pabaiga.
tikekit butinai visom paviks

Kažkada labai svajojau, kad ir aš parašysiu šiame skyrelyje. Ir štai aš čia – svajonės pildosi. Tiesa, jos reikėjo palaukti 4 metus. Bet tikrai buvo verta.
4 metus gaudėme gandro už uodegos, sunkiai sekėsi išgyventi kiekvieną nesėkmę.... Problemos prasidėjo labai nekaltai... Nuėjusi pas gydytoją su klausimu „Kaip pradėti planuoti vaiką? Kokių vitaminų reikia? Gal kokių tyrimų atlikti?“ išgirdau – nieko nereikia, tik noro. Viena bertus, ji buvo teisi. Tačiau noro buvo daug, o štai rezultato jokio 2 metus. Vis eidavau pas ją ir vyliausi. Man prirašydavo vitaminų, po to matavausi bazalinę temperatūrą – nieko. O vis skundžiuosi, kad man skauda. O ji vis apžiūri ir sako „viskas gerai“. Po vieno tokio skausmo pagaliau pasakiau „ieškokite kas man ten skauda“. Surado. Cista. Siunčiau pas V. Klimą (Tilto g.) konsultuotis ir echoskopuotis. Taip cista yra – 3 – 4 cm. Daktarė skiria gydymą. Rezultato jokio, vėl skauda. Tada jau pas ją nebeeinu, o keliauja pas V. Klimą. Pataria operuotis, nes jau dvi cistos – 5 ir 3 cm. Paskiria tyrimus. Deja, nespėjau visų atlikti, po kelių dienų vyras mane beveik be sąmonės veža į Greitosios pagalbos ligoninę. Išoperuoja, suranda dar ir 3 stadijos endometriozę. Pastoti bus sunku. Po to tyrimai, procedūros, lankymasis pas gydytoją kelis kartus per savaitę, atliktos kelio ovuliacijos stimuliacijos. Taip praėjo 1,5 metų. Antra laparoskopija. Vėl 4 cm cista ir 1 stadijos endometriozė. Išvada – pastoti reikia per 6 mėn, nes po to šansai ryškiai sumažės. Vėl ovuliacijos stimuliacija – nieko. Išvada – neaiškios kilmės nevaisingumas. Galima ir toliau stimuliuoti, o galima bandyti IUI ar IVF. Ryžomės IUI. Pirmajam ryžomės labai gerai nusiteikę. Bet neigiamas rezultatas mane palaužė. Ačiū vyrui, kuris neleido man nuskęsti ašarų liūne. Antrajam IUI ruošėmės ramiau, tačiau gydytojo žodžiai mane paskatino vėl įtikėti. Pasakęs ‚Jūsų nėštumas vaikšto aplinkui“ man suteikė drąsos ir tikėjimo. Tik vėl nieko. Tada nusprendėme – paskutinis IUI, ir viskas, lauksime nieko neveikdami. Nuvažiuoju pas daktarą – sako, IUI šiandien arba kitą mėnesį. „Šiandien“ negalėjome – teko atidėti. O kitą mėnesį jau atėjau pas daktarą ne viena. Po širdimi jau buvo mūsų sūnus.
Tad – moterys, tikėkime ir laukime savo vaikų. Jie būtinai pas mus ateis.

Šiandien sūpuodama savo sūnelį ir glausdama jį prie širdies beveik pamiršau, ką su vyru išgyvenome. Prisimenu tik faktą, o visus išgyventus jausmus ir išlietas ašaras pamiršau.

Be galo esu dėkinga daktarui V. Klimui už jo pagalbą ir suteiktą laimę.

Džiugu už visas laimingas mamytes

Sveikos mielosios moterys,
Noreciau su Jumis pasidalinti savo laiminga istorija.
Ilgai negalejau pastoti,bet numodavau i tai ranka,viskas priesaky kartodavau sau.Bet .....viena is nuostabiausiu mano gyvenimo vakaru sutikau dabartini vyra ir supratau jog butent su juo noriu auginti vaikus,kurie bus emociskai sveiki ir laimingi,o fiziskai,kaip bus lemta.
Pradejome kartu gyventi,nesisaugojom,abu labai norejome vaiko.
Mano drauge parekomendavo man ginekologe,kurios privati klinika yra savanoriu prospekte,pradejom pas ja privaciai lankytis,reziume-paskyre man neteisinga gydyma,apie 2 metus vartojau hormoninius prieparatus,kurie pasak jos subalansuos hormonu veikla ,ir tuomet as pastosiu.
Praejo metai,vel nukeliavau pas ta pacia ginekologe,liepe testi "gydyma"ir toliau gerti vaistus.
Melsdavau Jezaus,Sv.Mergeles Marijos pagalbos siuo klausimu.Karta po gailestingumo vainikelio maldos,kuri transliuojama per Marijos radijo stoti 15h,netycia uzkabinau zurnala gulinti ant stalo ,kuris nukrito ant zemes,perzvelgiau atsivertusi puslapi,o ten Gerb,Gydytojos Audrones Usonienes Vaisingumo klinikos tel.,iskart paskambinau ir sutariau apie susitikima.,kuris musu gyvenime buvo lemtingas:)))))...
Ziuriu i sveika,grazia,mylima dukrele ir nepaliaujamai dekoju Dievo veikimui musu gyvenime,kuris parode kelia pas nuostabu savo darbo zinova,pas zmogu be kaukiu ir uzuolanku,pas Gydytoja Audrone Usoniene,kurios deka mes turim dukra.
Mano problema buvo uzakeje kiausintakiai,vaistus,kuriuos paskyre ginekologe geriau bereikalingai.
Mielosios moterys,visa sirdimi rekomenduoju kreiptis pas Gydytoja Usoniene,kuri galbut ne taip daznai sypsosi isoreje,bet viduje spindi tiek gerumu,tiek profesionalumu,patikekite manim ir jus susilauksite atzalu,jei jums bus lemta.Tepadeda Jums Dievas irt Sv.Mergele Marija

nuosirdziai dziaugiuosi del jusu ir kad pagaliau galite dziaugtis motinystes dziaugsmais.taip susigraudinau kad negaliu nustot zliumbus is laimes.o taippat visoms mamytems stiprybes,kad visoms parasyt po laiminga istorija.zinau koks tai jausmas,mes taippat ilgai laukem mazylio,o dabar jau ir antro laukiuos.matot buna stebuklu.visoms po

As tokia laiminga,jog musu zvirbliukai ateje per musu Tikejima ,asaras,gali mums sypsotis,kartais mus erzinti na buti visokie,bet visdelto isskirtiniai,labai subrandinti,issvajoti ....
Gimete antra karta su savo mazyliu,nerandu zodziu apibudinti dziaugsmui netelpanciam krutineje.
Bukit sveiki,laimingi Tesaugo mus visus Dievas.

[quote=Natali,2010 03 23, 01:33]
Sveikos!

Musu laiminga istorija yra cia http://www.vaisingum...inu-patirtis/72
[/quot

Sveikos mergaites! net netikiu , kad ir pagaliau galiu cia parasyti, gal but kaip ir man kazkada , mano istorija suteiks jegu....

Apie vaikeli pradejome galvoti pries 4 metus...pirmus metus, stengiemes ir ruosiemes. Antrus metus nuejaome pas daktara, viena kita... rase vitaminukus, rase garmoninius, daremes tyrimus.... tapo aisku, jog turiu nepraeinama kaire puse....bet gydytojas paaiskino, jog tai nera ta priezastys. Kitas gydytojas padare suderinimo tarp sutuoktiniu testa ir gavome atsakyma , jog esame nesuderinami, mano vidus nepriima spermos... buvo be galo liudna... o svarbiausia kad tai ne gydoma.... yra tik IUI arba dibtinis. Nuejome i vaisingumo centra, man israse vaistus ruostis IUI.paziurejau supermamoje, jog per IUI is pirmo karto nepavyks, pajutau, jog tikrai neistversiu jeigu nepasiseks, gal ir kvailai skamba, bet nesulaukiancios psichika nesuprantama, galejau verkti pamaciusi kudiki , negalejau nueiti i svecius pas drauge kuri turi vaikeli...
Tada ir supratau, jog man skubiai reikia nukreipti demesi i kazka kita... tai buvo darbas. Su visa galva nuoliau dirbti, viskas pavykdavo, manim buvo patenkinti, pradejau kilti aukstin, kai viena diena supratau , jog skauda pilva , o as nezinojau ar tai menesines, ar siai kas.... Paziurejau i kalendoriuka o ten nera uzrasu apie paskutines menesine...nieko sau pagalvojua, taip isijauciau i gyvenima , jog pamirsau paie savo tiksla, pradejau skaiciuoti .... tapo aisku jog menes. veluoja. Padariua testuka, - II, nepatikejau padariau dar 3 is ryto nuvariua padaryti tyrimus, po piet pasake , jog turiu 3 savaite! NEgaliu aprasyti mano jausmus.....skrajojau visa savaite iki gydytojo vizito. O ten jau viskas tikrai tapo aisku. Sako nu va matai- as gi sakiau! O as pagalvojau - stebuklas ! Mergaite tikiu , jog kiekviena gales parasyti savo istorija i sia tema! Linkiu Jums kuo skubiau tapti