Įkraunama...
Įkraunama...

Įveikiau nevaisingumą

[quote=giesmininke,2010 09 14, 01:39]
Aciu uz labai grazia istorija, ir uz vilti aciu, ir uz priminima, kad sunkumai zmones suartina ir sustiprina, o ne isskiria.. 4u.gif norisi verkti kaip po filmo su laiminga pabaiga, sekmes jums ir visoms kitoms, ir man paciai belaukiant savo laimingos istorijos mirksiukas.gif
Atsakyti
[
Visoms didziausios sekmes 4u.gif tapti mamomis. Ir atsiprasau uz toki ilguteli post'a. biggrin.gif
[/quote]


4u.gif labai labai sveikinu, ir linkiu uzauginti asvo stebukleli thumbup.gif
kaip smagu sakityti sekmingas istorijas biggrin.gif

Papildyta:
[quote=Glamour,2010 08 31, 20:46]
[quote=jurcik-spurcik,2010 08 24, 13:24]
(...)
Gydytoja pasake, kad darant cezari rado labai isvesejusia endometrioze, ir, kad esant tokiai stadijai, paprastai yra nepastojama, ir, kad as pastojau yra stebuklas (nors mano ginekologe sake, kad cia neva nesamone, nes darant cezari, neimanoma nustatyti tos endometriozes blink.gif ).
Noreciau paguosti visas, kenciancias del tos nelemtos endometriozes, - kad stebuklu buna, tik reikia jais tiketi 4u.gif (...)

Ačiū, kad pasidalinai savo istorija. Bet jei norėsi dar vaikiukų, gerai būtų žinoti tikrąją situaciją, kad būtų paremta tyrimais, medicininias išrašais. Ar kai gimdei daktarė, kokį išrašą apie endometriozę parašė, ar ne? Gal galima pakelti bylą?
[/quote]


kaip tik ruosiuosi darytis tyrimus
Atsakyti
Sveikos merginos

Pagaliau ir as noriu pasidalinti savo netrumpa patirtimi siekiant issvajoto stebuklo (4 metai bandymu) ir tuo paciu ikvepti visoms optimizmo, kad stebuklu kartais buna.
Kartais tyliai paskaitydavau ka rasote, bet paciai rasyti pritrukdavo jegu. Labai jau negailestingai skambejo pats skyrelio pavadinimas, tai stengdavausi ji aplenkti. mirksiukas.gif
O rasau todel, kad tikrai stebuklu buna. Kad ir ka sakytu gyd., jie tik gyd. ir kaip bus tikrai nezino, gali tik spelioti remdamiesi moksline literatura doh.gif Ir patikekit ne visi ir ne visada teisingai mirksiukas.gif
Pirmojo kudikio netekau, 11 sav. - diagnoze nesivystantis. Po valymo seke dideli skausmai visame pilve. Apsilankius pas polikliniku gyd. verdiktas dabar jau juokingas, bet tuo metu pro asaras nieko nemaciau - tu cia issigalvoji, tau cia viskas gerai, jei skauda sergi venerinem ligom ir t.t. (nedaug truko butu ir i kapus nuvare). Taigi neskaitant, kad fizine bukle buvo nepakeliama, tai ir fiziskai visi gyd. zalojo. Puse metu atsikankinau, daugiau nebegalejau, ir beieskodama info internete netycia radau tikrai gera gyd. (aciu jai). Pradejau lankytis, po apziuros paaiskejo, kad visas pilvas surakintas saaugu, kurios liko kaip dovanele po valymo (o poliklinikoje to nemate doh.gif doh.gif Ir skausmai nuo ju buvo doh.gif ).
Taigi seke gydymas, tada daug bandymu naturaliai, bet rezultate vis - I, tada akupunktura - vel I, galiausiai bandeme IUI, bet rezultatas velgi I. Po keliu metu tokiu bandymu pati pasiprasiau laparoskopijos. Jos metu rasta 3 stad. endo. operavusi gyd. nieko gero nezadejo. Dave 2 men. naturaliai, o paskui leistis difhereline.
Skambejo ziauriai.
Iskart po operacijos dariausi IUI - (sansai juk didesni nei pries, viskas sutvarkyta, grazu). Bet ir vel asaru upeliai - rezultatas I. Difhereline nei vienas tuo metu mano lankytas gyd. neleido leistis. Sake, tu ko nori vaiku ar klimakso. Zinoma sakiau vaiku, tai va taip ir slinko laikas, nei gydymo, nei vaiku (bet dabar nesigailiu nei vieno tuo metu atlikto veiksmo wub.gif ). Paskui dar pasidareme kelias IUI (tiesa, vyro reikaliukai neidealus, bet tikrai geri), taciau rezultatas vis tas pats I.
Kartu su vyru nusprendeme daugiau nebezaisti ir bandyti IVF - juk sansai tikrai geresni. IVF atlikinejome Rygoj, daug pigiau ir tikimybe didesne, nei Lietuvoje, bet mums ir tai nepadejo. Ir vel atejo mmm... - HCG maziau vieno.
Tuo metu buvo labai sunku, (juk tiek daug laiko - nuo bandymu pradzios iki pirmo IVF praejo 3 metai darbo, pinigu, vilties), bet mes moterys sugebame issilaizyti zaizdas ir keliauti toliau link savo siekiamo stebuklo. wub.gif
Per pusmeti susitvarkiau su savimi ir vel pradejau planuoti 2 IVF, nes pasak gyd. tik tokiu budu galejau pastoti, (po operacijos jau praejo beveik 2 metai, ten viskas atsinaujine ir naturaliai nesigaus) taigi nuvaziavau i Ryga, atlikau visus reikalingus tyrimus, pasiemiau vaistus ir laukiau mmm. Vilciu naturaliai nebuvo jokiu. Galvojau tik apie IVF.
O mano labai lauktos mmm sugalvojo neateiti - del vienos labai dziugios zinios - AS nestuke.gif. Taigi ir su 3 stadija, ir be gydymo, ir su ilga pertrauka po operacijos - tikrai imanoma pastoti naturaliai. Siuo metu auginu 6 men. suneli wub.gif
Merginos - tikekite savimi ir tuo, kad viskas bus gerai. Anksciau ar veliau visos busime nestuke.gif
P.S. Labai dziaugiuosi, kad galejau cia prasyti. Visoms to linkiu. wub.gif
Sekmes
Atsakyti
QUOTE(nicy @ 2010 09 15, 23:45)
Sveikos merginos

P.S. Labai dziaugiuosi, kad galejau cia prasyti. Visoms to linkiu.  wub.gif
Sekmes

dekui uz istorija 4u.gif
ji tikrai ikvepia, kad stebuklu buna wub.gif
Atsakyti
Sveikutes merginos. Pagaliau ir as nusprendziau pasipasakoti........ Su vyru 2 metus niekaip negalejom susilaukti mazylio, tai buvo sunkus pilni kanciu ir nusivylimo metai. Dabar kai pagalvoju,- tikriausiai nebuvo tokios dienos, kad apie tai negalvociau verysad.gif Zodziu po 1 nepastojimo metu nusprendem abu issitirti. As lankiausi pas dr.Klima, jis pradejo pirmiausiai tirti mane, padarem visus galimus tyr. bet nieko nerado, tada vyras pasidare spermograma ir viskas paaiskejo verysad.gif nevaisingumas verysad.gif spermos tyr. atrode prastai ir gyd. ta patvirtino, be to pasake, kad naturaliai neimanoma pastoti su tokiais rodikliais. Jus issivaizduojate, ka mums teko isgyventi..... Taciau as nepraradau vilciu ir visokiais budais ieskojau iseities. kKazkur internete radau graziai parasyta paie vyr. vitaminus profertil. Maniskis juos gere puse metu kasdien ir po to pakartojom spermograma. Nepatikesit, bet tas tyrimas buvo kaip kito zmogaus, dabartiniai skaiciai net neprimine tu pirmuju rodikliu, ir ka jus galvojat, dar po puses metu profertil vartojimo as pastojau nestuke.gif thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif Dabar laukiuosi jau 8 men, ir noriu jums visoms sito paties palinketi is visos sirdies!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Atsakyti
visos istorijos kaip kad pasakos - su laiminga pabaiga smile.gif skaiciau ir verkiau is dziaugsmo, kad viskas taip graziai baigiasi. noretusi ir man tureti savo pasaka, taciau vis dar gyvenu realybe, kurioje esu jau paskendusi 2.5 metu - leliuko vis dar nesimato verysad.gif , o taip norisi kartais tyketi stebuklais...ir tikiu is tikruju... praradau mama labai neseniai verysad.gif , ir ji zinojo mano troskima, kaip labai siekiame sio tikslo ir zinote tikrai tikiu kad ji ziuri is virsaus, mato mano skausma ir viena diena atsius ta stebukliuka i musu namus...juk kartais reikia tyketi ar ne? o kas belieka verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(jovitukas27 @ 2010 09 17, 16:00)
visos istorijos kaip kad pasakos - su laiminga pabaiga smile.gif skaiciau ir verkiau is dziaugsmo, kad viskas taip graziai baigiasi. noretusi ir man  tureti savo pasaka, taciau vis dar gyvenu realybe, kurioje esu jau paskendusi 2.5 metu - leliuko vis dar nesimato verysad.gif , o taip norisi kartais tyketi stebuklais...ir tikiu is tikruju... praradau mama labai neseniai verysad.gif , ir ji zinojo mano troskima, kaip labai siekiame sio tikslo ir zinote tikrai tikiu kad ji ziuri is virsaus, mato mano skausma ir viena diena atsius ta stebukliuka i musu namus...juk kartais reikia tyketi ar ne? o kas belieka verysad.gif


Taip tikėjimas daro stebuklus
Atsakyti
Sveikinu visas būsimas ir esamas mamytes smile.gif ,linkiu neprarasti tikėjimo ir jums viskas pasiseks.Smagu skaityti gerai besibaigiančias istorijas ir tikiuosi,skaitysiu dar daugiau 4u.gif
Atsakyti
Paskaitėm ir susigraudinom abu su vyru. Iš tikrųjų gerai yra paskaityti, kad įvyksta tikrų stebuklų tiems, kurie atrodo daktarų jua buvo "nurašyti".
Atsakyti
Pasidalinsiu ne savo, o savo mamos istorija ax.gif . Mano mama nuo paauglystes iki savo pirmojo pastojimo (24 metų) turėjo gal kokius 10 kartų mėnesines. Žodžiu pas ją ten tikrai kažkas negerai buvo, bet sugebėjo pastoti, tačiau gimdymas buvo nesėkmingas: daktarai traukė vaiką replėmis ir pažeidė kūdikio galvytę ir šiaip ją visą iš vidaus sudraskė. Po to daktarai patvirtino, kad mama niekada neturės vaikų. Žinoma jai tai buvo didelė nelaimė... 5 metus jinai buvo visiškai pasidavusi ir visiškai be vilties, kol vieną dieną sutiko kažkokią seną bobulytę, kuri pasiūlė mamai padaryti specialų masažą. Mama man pasakojo, kad ten ne masažas buvo, o organų perdėliojimas, nes jinai visą pilvą išmaigė. Mama po jo buvo taip blogai, kad negalėjo net pati namo grįžti. Praėjusi keletai savaičių, mama sužinojo, kad nėščia. Vos vos pagimdė mano seserį, labai sunkus ir problematiškas gimdymas buvo. Po penkių metų, pastojo vėl ( su manim), aš su cezariu gimiau, nes vėl kažkas blogai buvo.. Bet esmė tame, kad nesvarbu ką daktarai yra pasakę, geriau nepasiuoti, žmogaus organizmas sugeba daug daugiau, nei šiuolaikinė medicina. thumbup.gif
Atsakyti
Na man pasisekė beveik po 8 metų santuokos. Ištekėjau 1996. Po kelių metų kažkaip dingtelėjo mintis apie vaikelį, tačiau jo nebuvo. Darėmės kokius tik įmanoma tyrimus. Viskas buvo OK. Taigi diagnozuoto nevaisingumo ir nebuvo, nes visi tyrimai buvo geri. Bėgo metai, jau nuleisdavau rankas - tai vėl viltis atgydavo ir vėl ratas iš naujo... Su vyru niekada nesisaugojom. Dabar manau kad svarbiausia TIKĖTI. Ir pavadinsit mane kvailele, bet papasakosiu savo istoriją - 2004 m. pavasarį per tv rodė kažkokią laidelę apie ekstrasensą ar kažką tokio. Vakare žiūrėjau ir jis pasakė uždėkite ranką ant jūsų kūne esančios probleminės vietos ir aš uždėjau ranką ant gimdos. Jis kažką ten kalbėjo, po to pasakė ar jaučiate kaip ranka dilgčioja ir nuo jos sklinda šiluma (kaip dabar prisimenu), aš jums padėsiu.
Ir.... po mėn. pasirodė kad aš visgi pastojusi. 2004 m. gruodžio gale gimė mano pirmagimis. Gimus pirmajam nesisaugojom ir tik šiemet susilaukiau antrojo (14 santuokos metai).
Žinau, kad istorija skamba kaip didžiausia nesąmonė niekas per tv negydo, tačiau manau, kad mums padėjo būtent Tikėjimas ir Viltis.
Atsakyti
na mano istorija yra turbut viena is tokiu, kurios privercia tiketi stebuklais tuos, kurie jau yra prarade tikejima jais 4u.gif

musu leliukas pas mus ejo beveik tris metelius: as turejau daug problemu su kiausidziu cistom (buvau operuota tris kartus, visus tris kartus kaireje kiausideje), su vyru dar nebuvom susituoke kai po antrosios cistos operacijos gydytojai man primygtinai liepe pastoti. Na mes su vyru pradejom planuoti vaikeli dar nesusituoke, ir kiek laiko praejo, vaikelio nebuvo, spejom ir susituokti. po kiek laiko, nuo siauliu gydytojos vienos pabegau gydytis i kauna, pas gyd krumini, ten issioperavau polipa, kuris buvo isitaises ant gimdos kaklelio ir sukeldavo nemenkus skausmus, tada man gyd kruminis (aciu jam) pasake, kad pas mane nevyksta ovuliacija (pasake, kad ji gali ivykti po pusmecio, po metu ar visai neivykti, kad sito niekas negali nuspeti) ir patare kreiptis i vaisingumo klinika. vaisingumo klinikoje man israse vaistuku, kurie auguna folikula, kuri turejo sprogdinti dar vienu vaistuku pagalba, bet du kartus ta procedura mum nepavyko, nes buvo uzaugintas per didelis folikulas, o mano savijauta po tu hormonu buvo jau tragiska, ir as nusprendziau tas proceduras nutraukti. kreipiausi i kauno klinikas pas endokrinologa (nes visad endokrinologu buvau stebima, bet vaistu ne vienas niekada neskyre) mane ten istyre, israse tiroksin tableciu. turiu pasakyti kad mano savijauta buvo pradejusi taisytis jau po pusmecio, as pradejau matuoti temperatura, bet pastebejau, kad visgi ovuliacijos nera, bet praejusiu metu lapkriti pajutau nestumo pozymius, pagalvojau kad gal nepastebejau as tos ovuliacijos ar ka, bet nestumo testas buvo neigiamas, nulekiau pas gine su tokiu isitikinimu, kad laukiuosi, bet deja ji man turejo liudna zinia-vel cista ejau namo verkdama, nes negalejau patiketi, kad trecia karta cista ir dar toj pacioj kiausidej, isoperavo man ta cista po menesio. atsigavau po operacijos. tada su vyru nusprendem isvaziuoti is lt. mes dabar uk esame jau 7 menesiukai, mums cia sekasi tikrai neblogai, bet kas liecia vaikus, tai mes su vyru tikrai netikejom, kad turesim leliu, net kalbejom, kad kai ateis laikas, taupysim ir kreipsimes i spec pagalbos. pries kiek laiko pastebejau, kad mano krutine darosi vis didesne ir ziauriai skauda, bet nesureagavau, nes mano ciklas nereguliarus, neimanoma buvo apskaiciuoti kada ivyks ovuliacija ar prasides mm. ir ta lemtinga diena, pries tris savaites ryte atsikeliu-pykina, galvoju gal as laukiuosi, bet tokia mintis neee, negali buti, cia vel kazkokios nesamones vyksta, bet visgi nusiperku testa, grizusi nueinu gaminti valgyti net pamirstu apie ji, po kiek laiko prisiminusi ateinu, pasidarau as ta testa, praeina kokios 5 sek ir pamatau II. as atsisedu...nes negaliu patiketi savo akimis, ir man pikta, kad tiek laiko laukiau sito, o atejus tai akimirkai net neapsidziaugiau. AK, VIS TAS MANO PRARASTAS TIKEJIMAS... aisku galiu pasakyti, kad kai sokas praejo, apsizliumbliau kaip turi buti. o kai MV grizo as jam ir sakau-man atrodo tu busi tevelis ax.gif
isvada tokia-REIKIA TIKETI STEBUKLAIS!!!
as pradejau tiketi, nors mano tikejimo nebebuvo like ne kruopelytes
nenustokit tiketi, kad ir kaip sunku, nes kiekviena moteris yra skirtinga ir nepastojimo priezastys taip pat skirtingos, mano nepastojimo priezastis tikrai buvo nevykstanti ovuliacija, o kas salygojo, kad ji pagaliau ivyko as vis dar spelioju, ir atsakymo turbut niekad nerasiu. galvoju, kad galejo padeti mano sumazejes svoris (numeciau apie 10 kg) ta man rekomendavo gyd krūminis. beja, visada dekojau ir dekosiu gyd krūminiui uz profesionaluma ir zmogiskuma ir patarimus, kuriu jis man negailejo...aciu jam, kad jis DIRBA savo darba

P.S. tikiuosi mano istorija ikveps Jus jokiu budu neprarasti tikejimo, kad ir kas benutiktu smile.gif Sekmytes dideliausios Jums visoms mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ugnieshka1: 31 spalio 2010 - 12:31