QUOTE(jjurgitas @ 2008 11 17, 11:51)
STT, jau visi laikom kumstukus
Papildyta:
maziukas buvo tik 1m.4men. jam tai isvis striokas, kai mama dingo
o as jau susigyvenau su ta mintim, nieko nepadarysi gyvenimas tesiasi

bet mintyse visada yra mano maziukas angeliukas
per kiek laiko jus,mergaites, susitaiket su siuo jausmu?
susitaikymas manau musu atveju nelabai tinkamas terminas

, galima ismokti gyventi su vaiko netektimi, bet su ja susitaikyti...As sunkiai prisimenu kas vyko pries metus

, turiu omenyje emociniu atzvilgiu, tikrasisi skausmas pirma karta buvo Sofijos mirties diena, paskui po geru 4 menesiu ir po 8 men, tada stogas taip vaziavo, kad atrode jau niekada dienos sviesa nebeateis

. Paskui pastojau ir persileidau ir tada kazkas manyje apsiverte, kazkas uzmete ant manes storus sarvus, tokius storus, kad net per metines neverkiau

...Ar tai yra susitaikymas, ne...as tiesiog ismokau noreti gyventi, ne egzistuoti, gyventi, del Amuko, del MB, del saves...ar gyvenimo grozis, skonis ir spalvos kada nors vel bus tokos ryskios kaip iki nelaimes...nezinau, bet tikiuosi, kad bus, ar kada nors dziaugsmas bus be skausmo ir liudesio atspalvio...kas zino. Tikiuosi tik vieno, kad tokio skausmo daugiau neteks patirti-nezinau kaip tai isgyvenciau