QUOTE(linabalt @ 2009 01 24, 17:42)
Tai kad dabar tokie orai, kad nelabai pribusi daug lauke - iseinam trumpam ir perslampa is karto, issipurvina - nu ir keliaujam namo. O namo eiti nenori, tempia kazkur, kur jai norisi, jei neleidziu - griuna ant zemes ir rekia, truputi paguli, paskui atsiseda ir bliauna visa apsisnarglejus (o as bijau, kad nepersaltu). Tai man nervu tampymas gaunasi tokie pasivaiksciojimai. Su vezimu geriau sekasi, bet kad ilgai neissedi vezime, uzsimano vaikscioti, ir vel riksmas - kad iskelciau... Todel i lauka siom dienom beveik nebeinam, laukiu geresniu oru, kad galetume ilgiau vaikscioti. O i sveciu irgi kazi kiek neprilakstysi - retkarciais iki mamos nueinam, kartais iki mociutes, ir viskas, daugiau nelabai turime kur eit, todel tupime namie. Dar kartais pas kaimyne pensininke palieku 2-3 val, jei reikia kur iseiti, arba pas kita kaimyna - vyro draugas salia musu nuomuojasi, tai mazajai patinka pas ji sveciuotis - ten daug vietos, turi kur begioti, o vyriskis vaikus megsta, uzsiima, piesia su ja, duksta, dar ir mano suo kartu su mergaite issipraso pas ta kaimyna, tai jie ten visa kompanija ir duodasi, leidzia man pailseti retkarciais

Bet ne kasdien tokiu svenciu buna, dazniausiai sedime kartu namie, o cia vietos mazai, siaip viskas atsibosta jai, ir tada jau uzsikaria pas mane, gulasi man ant keliu ir verkslena, kad pamaitinciau
Darysim mamų klubą Kaune, kad būtų kur mamytėms išbėgt

Lyg ir yra vienas, bet kažkur Pažaisly, berods? Mes tai kai grįšim ant pavasario, tai iš vilniečių pasidarysim kauniečiai, o Vln man visai patiko mamų klubai
Papildyta:
QUOTE(linabalt @ 2009 01 24, 18:21)
As tai nepanesu savo brangenybes

O gaila. Kelios minutes - ir man ragas, pati vos paeinu, kur jau ten vaika nest...
Panasu, kad su stuburu kazkas darosi, tik kol maitinu, negaliu issitirti, nes reikia rentgeno, kai baigsiu maitinti, eisiu tikrintis kas tai darosi Todel ant ranku issinesti negaliu - tik vesti uz rankos, arba vezime. Nu bet jau tuoj pavasaris. 2-3 men,ir galesime keliauti is namu ilgam

Beje, cia ne i tema, bet ar eidamos apsipirkti, nors viena savo nepilnai 2 metu vaika vedates pesciomis uz rankos? As tai tik su vezimu vaziuoju. O pries kelias dienas pro sali ejo kazkokia bobule, ir kad uzburbejo "nu cia dabar, vezime vezti tokia didele karve, tegul pati eina"

nesupratau, gal kiti vaikai tikrai sugeba pesti vaikscioti 1,5-2val? ir ne tik vaikscioti, bet drausmingai eiti salia mamos ten, kur mama veda... nes mano tai pamato ka nors idomaus, ir zygiuoja ten, jai visai neidomu, kad as noriu eiti kitur
Tos babulkos tegu lenda į krūmus, savo vaikų gal neturėjo, ar ką? Maniškis 2 m. 2 mėn., tai kur nors toliau neičiau be vežimo. Na, buvom vieną kartą toli pasivaikščioti, bet buvo sunkoka. Jam tai eiti, tai panešti. O vežimą labai mėgsta. Tiesa, paskutiniu metu daugiau visa šeimyna keliaujam, tai su automobiliu ir neimam vežimo, bet jei viena eičiau, tai imčiau.
Papildyta:
QUOTE(Švelni @ 2009 01 26, 15:22)
Maniškiui 2.8, bet ir mes vis dar "pabaliavojam". Tik pastaruoju metu sutrumpėjo pats žindimo laikas. Pvz., anksčiau prieš naktį mano mažius nepaleisdavo papulio, kol neužmigdavo, o dabar vieną po kito ištuština abu "pienukus", pats pasako, kad "tucia" (vert. tuščia), sutvarko mano marškinėlius, susikimba su manim rankytėm ir prašo dainelių ar šiaip čiauška, kol užmiega. Naktimis dar porą - trejetą kartų paprašo pienuko, bet, man rodos, jau ne tiek dėl paties pieno, kiek dėl poreikio pažįsti, nes pačepsi pačepsi mažius, be jokių problemų leidžiasi "atkabinamas", nusisuka ir parpia patenkintas... Turbūt jau prasidėjo mūsų natūralus atjunkymo procesas...
Atrodo, lyg ir laiku ta pabaiga, vaikui nekyla jokių stresų ir traumų, bet man taip širdį suspaudžia, pagalvojus, kad greičiausiai tuoj baigsis mūsų pats stebuklingiausias laikotarpis
Maniškis irgi vakarais jau priprato daug trumpiau maitintis, bet ne pats pasako, o aš pasiūlau, kad pienukus gal jau galiu uždaryti

Gal dėl nėštumo yra padidėjęs jautrumas, tai apie sukinėjimą jau nė kalbos nėra, dabar net tai, kad jis nori švelniai uždėti rankytę, mane erzina, tai ir kovojam. O maitinimų liko apie penkis per parą, naktim anksčiau išmiegodavo, dabar vieną kitą kartą reikia, bet ilgai neduodu, kol neerzina, paskui sakau, kad pienukai eina miegoti, tai jis supyksta, bet užminga. Dar erzina, kad valgydamas makaluojasi su kojom ir visaip kitaip, bet reiktų turbūt ramiau nusiteikti prieš maitinant. O valgo prieš pietų miegą - kitaip neužmiega, ir tai nevisada užmiega, prieš naktį trumpiau, paskui pats užsimigdo, ir ryte, paryčias, kartais popietų miego. ar ir kitoms buvo tokio "erzulio" nėštumo metu? kaip ištvėrėt?