Vyresnio vaiko žindymas,

Maniškė irgi jau į trečius neseniai įkopė. Sakyčiau kaip "pirmam blynui", tai pakankamai neblogai Vat tik medikai vis ragina operuotis darinuką krūty Turbūt po operacijos nelabai realu maitinti tokią dičkę?

linabalt, galiu tik paguosti, pas mane du tokie aisku mums dar tik 7 men, bet nuo to ne lengviau miegam lovoj keturiese, as irgi vis saugau kad neiskristu, kad neuzspausiau ir tt ir pan....

Gal dar anksti oziukams As atsimenu, kad mazdaug tokiu metu, kai mums buvo puse metu, rugsejinuku temukeje vire diskusija del tu oziu, nes kaip tik tada prasidejo visi tie zyzimai ir rekimai. Tai po ilgu diskusiju ir visokiu straipsniu bei knygu citavimu, priejome isvados, kad cia dar ne oziai. Cia dantys Tie tikrieji oziukai pradejo ragiukus daigintis apie 10-11 men Gal Tavo pupuliams ka nors skauda, gal jiems reikia daugiau mamos demesio sunku Tau, imk O auklyte jums nepadeda?



Sveika prisijungus

auklyte padeda, bet vat butent kad vaikams reikia mamos.....na gal ji dar kantrybes tiek neturi kad pvz supuot vaika pusvalandi....o man tenka, as neturiu kur trauktis...uzsupuoju viena, tada einu kita supuot....sunku man..visi mane durnina kam maitinu naktim, aiskina kad per daug reaguoju i vaiku ozius ir pan....o as jau nebezinau...esu visiskai pasimetus...nebezianu ar cia as vaikus islepina ar esu tokia istizus ar kas cia yra...nes ne viena dvynuku mama jau man sake, kad puikiai susitvarko viena be aukliu ir nenuproteja, o as su aukle nesusitvarkau....

nu kad zinok vaikai vaikams nelygus - as kai sunu auginau - man vienai ir prie jo vieno darbo per daug budavo , o va tokiu kaip dukra - jauciu ir 4 galeciau augint
Nepergyvenk - uzaugs

sveikos

dėl ožiukų: aš kažkaip manau, kad net ir 10-11 mėn. vaikas dar ne visai tikri tie ožiukai , o visokie zyzimai daugiau dėl natūralių vaiko reikmių. Nes vaiko augimo etapas toks intensyvus (mūsiškei 10,5 mėn.): daug mokosi - stot, ropot, vaikščiot, daug ką pasiekia, daug ko dar negali, ne viską leidžiam, tai ir pyksta vaikas. Arba nervuojasi, kai kas nors nepavyksta (pvz. mūsiškė stovi prie lango iki žemės ir bando rankyte žoles lauke pasiekti. Su rankyte grybšt, su galva bumt bumt į langą, o kai nepavyksta - pikta ). Be to, ir dantys prisideda, ir šiaip imunitetas pasėdęs (bent jau mūsų - sergam ir sergam), apetito nėr, dienos tamsios ir t.t. ir pan.

Kažkaip jaučiu, kad visi, ir suaugę, ir vaikai labai pavargę, nervingi, reikia ramybės ir poilsio. Tai gal ir kūdikiukams panašiai, tiesiog išlaukt reikia, o mamoms - ypatingos kantrybės... Man prieš savaitę irgi beveik depresija buvo užpuolus, visai buvau emociškai nusivarius, o savaitgalį mažoji stipriai susirgo, teko susiimti. Tai supratau, kad kai rimtesnė bėda užklupo ir depresija dingo - nėr kada liūdėti... Pvz dabar be galo džiaugiuosi ir guodžiuosi, kad išvengėm su mažąja ligoninės ir galim gydytis namie. Kokia laimė!

O dėl naktinio maitinimo - kažkaip irgi bandau prisitaikyt. Jau galiu pasakyt, kad dabar lengviau nei prieš mėnesį buvo, nes tada ne tik kad naktimis maitindavau, bet kiekvieną rytą save grauždavau ir nervindavausi, ar teisingai darau, turbūt blogai kažką padariau, pati įpratinau ir pan. Paskui kažkaip paskaitinėjau forume, pasidomėjau daugiau ir apsiraminau, susitaikiau. Ir tikrai pasidarė lengviau. Be to, kažkaip ir tvarkingiau pradėjo mažoji valgyt, padaro jau 2 valandų tarpelius tarp maitinimų. Tai visai kentėt galima.

Prirašiau čia...
Taip kad sėkmės didžiausios visoms, kantrybės, laukiam švenčių

neverke vaikas? nesidraske?



AusraR as manau kad tu esi saunuole kad taip ilgai maitini du vaikucius iskart Kitos ir vieno nesugeba ismaitint puse metu Ir teisingai kazkas cia sake - vaikas vaikui nelygu, as su viena mergyte ciut susitvarkiau, nesiodavau po 5val, tyledavo tik ant ranku, nei i lova nei i vezima nepadesi

kokie ožiai 6 men kūdikiui

nu vat butent..o tai kada jau oziai ir jau auklet pradet?

nu nzn
jei vaikas nori but supamas ir nesiojamas - ne oziai, va kai nores saldainio parduotuveje - o tu nepirksi - tada oziai
Papildyta:
o auklet visada reik aiskinant kas ir kodel, net labai mazam

Aš tai manau, kad ožių niekada nebūna, čia tik tėvai, kad būt paprasčiau, viską nurašo ožiams, nes tokios požiūrio į vaiką tradicijos...

aciu, palengvejo, o tai as jau galvjau kad darau kazka nepataisomai blogo kad sokineju apie tuos savo vaikus....
nors blyn kaip noreciau kad nakti nereiktu maitinti...na dar jei tik maitinti tai nieko, po tris kartus kiekvienas, ebt kad dabar jie velniai zino kike kartu keliasi nu siaip, pazyst...