Portugalija- šalis į kurią būtinai sugrįšiu

Sekantis uostas Figueira da Foz



Kiek kitoks vandens sportas, nors matėme ir banglentininkų.



Seno molo liekanos.



Vieninteliai paplūdimio lankytojai- kirai.



Švyturiukas


Pradedam galvoti apie pliažinimąsi.Figueira mums nelimpa, nes pilnas laivų, kranų..Ieškom kokios nors praia. Matom nuorodą į Pedrogao, čia ir pasukame.
Kaip matote, mašinai parkavimosi vietą rasti sunku.



Mūsų pėdos smėlyje.



Man dovanotų gėlyčių plantacijos.


Pasipležinam, papietaujam,prisimaudom.Aš maudausi mažiau, nes druska labai graužia. Maudymukų taip ir neišsitraukėm iš lagaminų per visą kelionę... .Užtat nedėsiu maudynių foto.

Sekantis tikslas- miestas su pilimi Leiria.Tenka lįsti giliau į žemyną.

Vaizdeliai pakeliui




Eilinė nedidukė vila kažkokiam kaimukyje.Manau, kad tokios neatsisakyčiau.




Leirios pilis ant kalno.Svarstome kur palikti mašiną, apačioje ar bandyti kilti į viršų. pasirenkame pastarąjį variantą. Ant kalno paaiškėja, kad esame bene vieninteliai pilies lankytojai.Susimokame 2,37 euro žmogui ir mėgaujamės vaizdais... Pilis pradėta statyti XII amžiaus pradžioje.
Labiausiai žavi tai, kad niekur nepataikaujama turistams, viskas palikta taip kaip buvo, tiesiog alsuoja senove... Ne tik šitoj pily, visur, kur pabuvojom.


Papildyta:


Reikia palikti intrigą.

Dėkui.

Kairėje stadionas.Aplamai tai kiekviename miestukyje, kaimukyje yra stadionas, golfo laukai, teniso aikštynai, krepšinio aikštutės ir t.t...Tiesa, sportuojančių nelabai matėme, daugiau žiūrinčių futbolą per TV.


Kairiau koplyčia, jausmas neapsakomas, reikia čia pabūti patiems.



Koplyčia iš arčiau.



Koplyčios skliautas.




Karalienės terasa.



MB menėje, vaizduoja kilnųjį riterį.


Menės kampas, deglai gal ir ne XII amžiaus.



Sėdžiu menėje ant akmeninių suoliukų (šaltoka vienai kūno daliai, bet vaizdas atperka viską).Prasėdėjom, kol pradėjo temti.

Laikas keliauti į nakvynės vietą- Nazare, miestelį ant vandenyno kranto, su didžiuliu skardžiu ir gražiu paplūdimiu, baltai raudonais namukais.Nenuvylė.
Vėl blaškomės ieškodami viešbučio, paklausti vietinių gi nelygis. (čia jau mano su MB charakterių ypatumai).Bet blaškytis smagu.Labai smagu.
Mane dažnokai bando kalbinti portugališkai ir nustemba, kad aš nevietinė.
Bendrom pastangom viešbutis surastas. Hotel Marė įvertintas 3*, bet mes duotume net ir 3,5*.Vaizdas, aišku, į vandenyną. Mokame 40 eurų už kambarį su pusryčiais.

Prisiregistravę einam vakarieniauti.Iščiustyti restoranai ne mums, norisi pasėdėti tikrame, neišlaižytame.Užsukame į vieną "šeimos" restoranėlį.Padavėjas apie 75m. amžiaus.Angliškai žino kelis žodžius, bet užtat turi meniu anglų kalba.Atneša užkandžius (entrada), mes jau kaip žinovai pastumiame į šoną, nes jie mokami.Bestumdama išverčiu kažkokių mėsyčių lėkštę. Padavėjas atlekia šypsodamasis- ponia, jei nenorėjote entrados, reikėjo taip ir pasakyti...
Klausia iš kur mes? Daugumai portugalų atrodė, kad mes čekai, lenkai, rusais nebuvom nė karto pavadinti. Diedukui atsakom- Lituania. Diedukas- padavėjas padaro gestą panaų į šį- , ogi tikrai kaip aš jūsų nepažinau...
Užsisakome vyno butelį, MB nori paragauti sardinių (kurių kvapas tvyro visur atlanto pakrantėje), aš nesu tokia drąsi, todėl užsisakau "Nazare stiliumi paruoštos žuvies".
Atnešė kelias pakepintas sardines valgiajam MB ir man pilną molinį dubenį žuvies (nežinau kokios,bet superskanios), troškintos su bulvėm, pomidorais, tomatu, žolelėmis.Įstengiau įveikti trečdalį, likutį atidaviau MB.Susimokėjom 17 eurų. Davėm diedukui lietuvišką šokoladą, atsibučiavom ir išlingavom apžiūrėti naktinio miestelio.

Lapkričio 15, šeštadienis

Vaizdas iš viešbučio.


Papusryčiaujam.Gausiai ir skaniai.Neveltui grįžus +2kg man per savaitę.

Iki šiltojo dienos laiko norim aplankyti kalną (Sitio, 110m aukštis).Su mašina nevažiuojame, žinom, kad turi būti funikulierius.

MB aptinka mašiniuką pagal savo ūgį.


Pakrantėje nemažai apleistų, bet žavių namų.


Funikulierius.Pabučiuojame duris, nuo lapkričio 10 uždarytas, nes ne sezonas.Ką gi, eisim pėsčiomis.


Reikia įkopti į va kokį kalną.Susigėstame dėl minčių apie funikulierių, kai pamatome vietinius belakstančius į kalną su ramentais.


Vietinės moteriškaitės neprašomos nutempia mus už rankų iki laiptų į kalną.
Einam siauromis gatvikėmis.


Svajonių kiemelis...


Nedidukės agavos pakeliui.



Papildyta:
Vis dar kopiame, nedaug liko...


Papildyta:
O dabar REKLAMA. Bet pažadu sugrįžti.

Pagaliau užkopiam, MB "karštas" vyras, tai lieka tik su džinsais.Atvažiavęs autobusas portugalų- pensininkų- turistų, visi sušalę, su paltais...Pakraupę žiūri į MB, todėl priverčiu apsivilkti bent maikutę.
Jauki bažnytėlė.


Tuščios suvenyrų parduotuvėlės ir viduryje aikštės dainuojančios ir šokančios riešutų pardavėjos.Labai pakėlė nuotaiką.
Šitai moteriškaitei 65 metai kaip minimum, bet su "miniaku".Kažkaip susigundom ir už 5 eurus nusiperkam maišiuką riešutų (pakepintų, su prieskoniais, galima pirštus apsilaižyti... ), įsimetu į kuprinę.Sunkią alkio minutę jie mums labai pravertė.
Anksčiau minėti pensininkai matosi fone.


Einam žemyn link švyturio.Atitvarų beveik nėra, todėl tavo problema, jei būsi neatsargus ir nukrisi. (tokiu būdu Portugalijoj vidutiniškai per dieną užsimuša 2 žmonės ).








Papildyta:
Siauručiais stačiais metaliniais laiptukais leidžiamės kitapus švyturio.Tarp uolų matome narus, turtingesni atplaukę su valtimis, biednesni "turtą"užkelia pėsčiomis.Buvo nekalbūs, kaip supratom renka midijas.

Kalėdų senelis- naras.






Atsisveikinam su Nazare.

Jei nesupyksi, pataisysiu, čia -eukaliptai
Papildyta:

Ir dar: Čia Vila Nova de Gaia, Ribeira -kitoj upės pusėj

Vėjo malūnų paradas.



Artėja "pliažinimosi" laikas.












Papildyta:

1. Rimtai? Tai va ko jie taip kvepia, bet neeukaliptiškai kažkaip.

2. Žinau, prierašą ne ten parašiau, po to jau nebepataisiau.Kalta.

Tikrai nesupyksiu.

Sekantis tikslas Obidos , miestukas su gynybine karūnos formos siena, pilimi.Kažkadaise karalius būsimai karalienei Izabelei vestuvių progą įteikė jį dovanų.Tikėjomės daug, bet... Tikriausia, kad buvo ruošiamasi šventėms, statomi faneriniai namukai pilies kieme, aplink zujo meistrai, grąžtų garsas ir t.t... MB apibėgo sienas(bent 10m aukštis) ir tiek.





Užtat visokiausių jaukių dalykėlių radom už pilies sienų.



Personažas nepanoręs įsiamžinti.

Dar vienas didesnis uostas Peniche.Norėjom akies krašteliu žvilgtelti į miestelį ir laiveliu nusiplukdyti į Berlengo salas (12km).Laivelių nerasta.







Nulipimas į vandenyną


Keistas daiktas draudžiamoj teritorijoj.Kaip manot, kas čia?


WC ...


...su vaizdu į vandenyną...

Papildyta:

Saulėlydis.

Tęsiu toliau.Nedaug beliko.


Nakvynė numatyta miestelyje Praia de Porto Novo. Skamba gražiai, bet mūsų numylėtasis Zigmas neturi absoliučiai jokių žinių apie jį.Pakankamai smulkus popierinis Portugalijos žemėlapis taippat.Gerai, kad namie buvau išnaršiusi Googlemaps. Viešbutukas Residencial o forte, nakvynės su pusryčiais kaina 35 eurai.Iš visų kambarių vaizdas į upę ir vandenyną. Viešbutukas, gal tiksliau pesionatas sužavėjo nuo pat pirmų akimirkų, šeimininkė portugalė tuojau puolė ant kaklo, kaip artimiausiams giminaičiams, bandžiau kalbėti angliškai, deja, šita kalba jai svetima,todėl vėliau nesivarginom ir kalbėjom lietuviškai.Suprato lygiai tiek pat.

Vienas iš holų


standartiniai marmuriniai laiptai

laikrodukas kambaryje

Paveikslas siuvinėtas, pagalvių užvalkalai "mereškuoti" .Toks stilius man nepatinka, o ypač nemyliu plytelių, bet čia viskas taip derėjo...


Kavalierius.





Pasigaminom vakarienei salotas (jokie restoranai nedirbo), daržovės tikrai pigios, užsipylėm vietinio aštraus padažiuko ir patraukėm link vandenyno.Užlipom tamsoje ant šio skardžio, jautėmės vienui vieni, o ryte pasirodė, kad už kelių metrų gyvena žmonės, tiesiog mes nepastebėjom jų užtrauktų langinių.



Pensionato minusai.Tik šiame nebuvo papildomo šildymo, iškart gulėmės su kojinėm, bliuzonais, tai nesušalom.Pusryčiai kaip ir visur teoriškai "Continental" (turėtų būti duona ar/ir bulkutė, sviestas, sūris, dešra, kava,arbata, pienas,sultys,sausi pusryčiai,džemas, dar kai kur būna jogurtas ], kokie saldūs keksiukai, vaisiai.O šiame tebuvo daug duonelių, džemo, keli sūrio ir dešros gabalėliai,džemas, kava, pienas, arbata.Pasigedom sviesto, sulčių ir neriboto maisto kiekio. Bet užtat pats pensionatas, vaizdai ir šeimininkė kompensavo viską.

Lapkričio 16, sekmadienis

Ankstyvas rytas Praia de Porto Novo miestelyje ( nežinau ar jį taip galima vadinti, nes viso labo tėra keli namai ).
Vaizdas per balkoną.Dešiniau upė neįtekanti į vandenyną.


Milžiniškos žąsys, pažadinusios mus gagenimu. Lietuviai seniai jau būtų tokias suvalgę pietums...





Kirai , besišildantys saulutėje.



Žvejai, pirpiantys su minimotoroleriais į darbą.






Uola, ant kurios yra baltut baltutėlė šv.Marijos statulėlė, žvelgianti į vandenyną.(nelabai matosi )


Plytelės neišpieštos, o kiekviena atskirai išdegta ir vėliau sudėlioti paveikslai.

Apžiūrėjom, kur nakvojom, papusryčiavom ir į kelią.

Papildyta:
Vis dar lekiam į pietus.

Ūkininkai daug kur augina tokius augalus.Nendrės ne nendrės.ragavom- nesaldu.



Čia šiaip nusukom nuo kelio ir va ką atradom .


Malūnai, ant kurių prikabinėta molinių puodynių.Pakelėse matėm pardavinėjant visokių statulėlių, fontanėlių a la šitas arkliukas. (Kičas )


Kukli lūšnelė.



Va kaip iš viršaus atrodo žmonės.



Kuo pietyn, tuo jų daugyn.Skruzdėlynas.