QUOTE(emilka @ 2008 11 27, 18:44)
Dabar suprantu, kodel i mediku darba ziurite kitomis akimis negu mes. Nes ten dirba Jusu artimieji ir ten jauciates kaip namie. Na beveik kaip pas mama prie blynu stalo.
tikrai ne kaip pas mama prie blynu stalo... bet as niekada neturejau tokios paranojos bet kokios srities gydytojams, niekada nekuriau jokiu samokslo teoriju, kad man jie nori pakenkti ar tiesiog nenori padeti ...is savo patirties padariau isvada
kad man tokio dirbtino gimdymo nereikia, man nereikia kad pagimdytu uz mane...gal ka tai ir prie sirdies

man tikrai ne, todel nors 2 karta ir gimdziau ten pat, bet be jokio blato... buvau viena, niekam bieko nesakiau ir pagimdziau 100 kartu geriau
QUOTE(laukinė kriaušė @ 2008 11 27, 18:57)
Gluosni, jus samprotaujate apie kates ir kitus zveriukus, kurie apskritai palikuonis pameta po pusmecio ar metu. Mat uzauga jie.
Motina netampama vien tik del gimdymo proceso, pasiziurekite, kie vaikuciu pamestu.
Motina netampama ir del skausmo, atsirandancio gimdymo metu...
Motina - ta, kuri augina vaika, juo rupinasi, skiepija bendrazmogiskas vertybes, padeda rasti gyvenimo kelia... Prates kiekviena motina, cia galima vardyti iki begalybes.
Jusu tokie kalbejimai yra tik visiska sofistika.
cia ne mano samprotavimai

cia informacija ar tai is Bangos ar is Morkunienes, adbar neprisimenu

patikslinsiu...
tampa tikrai ne del skausmo, jo stiprumo, buvimo/ nebuvimo ... del to, kam kol kas neturiu zodziu ...yra skirtumas kai moteris visiskai valdo savo kuna, zino ka daro, kas vyksta, kai pati nusprendzia kokia bus poza, kada ja pakeisti, kada laikas gimdyti, arba gauna patarimus is pagalbininku ir viska daro pati, tada ir atsiranda tas nugaletojos jausmas, atsiranda jegos ir zinojimas kad tavo vaikas - tavo, kad susidorosi su bet kokiomis problemomis ateity, kad padarysi del jo viska, kad viska zinosi, ko nezinai - ismoksi ...gauna kaip iniciacija buti MAMA...

jokios depresijos, jokiu nusuprantamu jausmu, jokio silpnumo ar pan.