QUOTE(emilka @ 2008 11 24, 19:54)
Arba kviestis pas save namo, kas kainuoja nemazai.

Poliklinikoje, kurioje lankausi yra tokia galimybe.
Siaip, as manu neverta skubeti ir del to, kad pati gimdyve jauciasi nestabiliai, kiek teko girdeti stipriai kraujuoja, negali vaikscioti ir pan. gerai jeigu namuose yra zmogus, kuris ja profesionaliai slaugys. O kai mano vyras isvyksta daznai, ir jo darbo pobudis toks, kad negali tu kelioniu atsaukti, nebent neduok Dieve pats atkristu, o daugiau niekas nman nepades. Kas tada kad ir valgyti mums padarytu? jauciu iki virtuves laiptais nesugebeciau nusliauzti is miegomojo, nekalbu apie tai, kad iki parduotuves ar vaistines, ar poliklinikos,jeigu kas atsitiktu, turiu vaziuoti automobiliu 2 km, nes gyvenu privaciu namu kvartale, kuris labai nedidelis, ir neturi siu istaigu. Samdytis slauge?

Nesinori, geriau issiguleti kiek priklauso ir tada vaziuoti namo.
aišku, geriausia, kad būtų laisva palata, kur galima likti su vyru

tada jokių problemų nekils

na o dėl išėjimo po 6 valandų-tai aš ir pirmiausiai kažin ar ryžčiausi vien dėl vaikelio...bet teko girdėt, kad pačiuose GN kartais taip apleidžia gimdyvę, kad ar namie ar ligoninėj-taip pat esi vienui viena (tik dėdžių ir tetų dar prisižiūri)...o ir prašinėti, zyzti pagalbos taip nedrąsu

aš kai patologiniam gulėjau-tai labai nedrįsau ką sakyt...pradžioj pabandžiau pasiguosti, kad guzelį radau, kad pilvas kietėja, kad karštis pila-bet išgirdus, ko čia sukt galvą dėl smulkmenų

yra kraujo?manęs klausia...sakau:nu ne...nu va-tai ko skundies?...žodžiu susidariau tokią nuomonę, kad kol nesiraitai iš skausmo ir nebėga kraujas-tai nesikreipk, nes kreivai pažiūrės, o dar ir aprėks

karti patirtis

aišku, mamų aš ten nesitikiu, bet taip norėtųsi išgirst ką nors padrąsinančio, paguodžiančio...o ne apatiškumo

atrodo pati dirbčiau tokį darbą-tai kiekvienai mamytei nuo širdies stengčiausi perduoti savo žinias