Mes savo katineliui po ilgu dvejoniu nagu salinimo operacija padarem pries metus. Labai ilgai svarstem, dvejojom, bet nusprendem, kad reikia, nes odinius baldus visai suplesis. Labai buvo sunku ji atiduot veterinarui, atidavus labai blogai jauciausi, vis galvojau, kad gal darau klaida. Kazkaip negera buvo i ji ziuret po narkozes ir dar su subintuotom letenelem. Kai jau viskas sugijo - tai net nepasakytum, kad jam nera tu priekiniu naguciu - visur laksto, ant spintuciu, spintu sokineja, visur laipo ir tikrai nesimato, kad jam nagu trukumas. Jis net "tipo nagus" i savo nama galanda ar i kokia kede, ar kilimeli - isliko jam galandymo instinktas. Vasara buvau nusvezus ji i kaima. Galvojau kaip dabar cia su juo bus, vargseli kiti katinai sudraskys, bet ne naglumo jis turi - lauke gaude peles, kurmius nese kaip trofejus, kovesi su kitais katinais, bet visada grizdavo be jokiu suzeidimu ar idreskimu. Kaip pastebejau kovai jis naudojasi dantis, nes viena karta tetis norejo ji parnest is lauko i namus, tai tas taip jam ikando, kad net kraujas bego. Operacijos priesininkai pamate kaip puikiai jauciasi ir gyvena mano katinas pakeite savo nuomone ir tikrai neziuri i mane kaip i kokia katinu kankintoja. Zodziu, tikrai nesigailiu, kad padarem ta operacija, nemanau, kad ji sutraumavo katina ar padare kitokia jam zala, juk pagrindiniu naguciu, kuriais jis atsispiria neoperuoja.
Kaip gaila, kad atliekamos tokios operacijos.
Juk kačiukui nukerpami pirštų galiukai, tikiuosi jas uždraus, kaip ir ausų karpymą šuniukams