vaikas nekalba 4

Laikas visada turi labai svarbu vaidmeni: jei pastebi naksciau ir dirbti ima su GERU specialistu anksti, po keliu metu laikas ir amzius islygina skirtumus su bendraamziu sugebejimais, jei pastebima per velai (pvz. mes pradejome nuo 5 su logopede dirbti)skirtumas jau yra didelis ir ji pasivyti ir islyginti yra sunku, nes nors ir vaikas auga, bresta, jis su kalba tik vejasi bendraamziu 3-4-5 metu kalba, kai kiti jau zengia i 6-7 metu sugebejimus ir suvokimus.
pazanga, pas mus pvz. pasimate po puses metu, didziulis suolis musu akimis, kai imi suprasti, ka vaikas sako..bet pasaliniai nesupranta, palyginus su kitais vaikais ir ju kalbejimo galimybemis
Dabas namie, skaitymas garsiai, dainavimas, eilerastuku sakymas sokinejant i ritma, sakinio sturkturos taisymas, zodziu taisymas..zaidimas su kortelimis ale domino, kai reikia pasakyti vaisius/darzoves ar kt. grupes daiktu pavadinimus ir ju kieki ar spalvas ir t.t.
Recesija gana daznai matoma, jei vaikas mikcioja, nes tai gali itakoti labai ivairus veiksniai..su kalbiniais sugebejimais..pvz. maniskis vienu metu buvo sugalvojes naudoti vietoj "yra" zodi "esa" (naturaliai iseina asmenuojant) uztruko puse metu, kol pakeiteme "esa" i "yra"...pvz. naudoja labai dag vietininko linksio zodziu reikia a nereikia..vienu metu jau buvome sutvarke dabar ir vel sako "einu i mokykloje"
Cia kiekvienas atvejis skirtingas, bet faktas yra tas, kad geriausiai kalba lavina sociumas, bendravimas, gyvas kontaktas

Kokį sociumą turite omeny? Ar tai bendraamžių terpė, ar šeimos ratas? Manau visa tai gerai, tik kiekvienam vaikui, turbūt, reikia rasti tinkamiausią tuo momentu bendriją.
Na, mano vaikelis rodydavo iniciatyvą bendrauti su kitais vaikais, bet iš jų pusės tokio paties entuziazmo nesulaukdavo, kol aš neįsikišdavau ir nepaorganizuodavau bendrų žaidimų. Mat, nesuprantamai ir mažai ką tepasakydavo. Tad darželis, manau, būtų ilgainiui pradėjęs kelti stresą. Kažin, ar tai pasitarnautų kalbai.
Kaip skaičiau, vaiko raida vyksta šuoliais. Matyt, reikia sulaukti tokio šuoliuko, ir tuomet ,,šuoliuoti" ar su tėvais, ar su bendraamžais, ar su logopedais:) Gal ir geriausio specialisto darbas neduoda vaisių, kol neateina tas laikas Čia jau nusifilosofuosiu Gal ir klystu. Man įdomi Jūsų nuomonė

Alfa beta- vaiko kalbos raidai būtinas bendravimas su tėvais, bendraamžiais , ir su logopedais. Nieko nedarant stebūklai retai įvyksta. Manojiį į darželį pradėjo eiti nuo 3 metų , adaptacija buvo sunki, tačiau tam reikėjo ryžtis, nes reikėjo logopedo pagalbos. Nežianu kaip mano vaiaks kalbėtų dabar, jeigu būčaiu teisiog nieko nedariusi.

Jokiu būdu nesakau, kad nereikia nieko daryti . Tiesiog kiekvienam vaikui tam tikru metu reikia jo poreikius labiausiai tenkinančios aplinkos, kad ji vaiko ,,nelaužytų". Jūsų atveju tai buvo vaikų darželis. Aš pati galiu būti su vaiku, tad iki šiol viskas mano ir kitų šeimos narių rankose. Kadangi matau, kaip vaikas pats pradėjo stengtis, mąstau, ar ir su logopedu būtume pasiekę tų pačių rezultatų per tą patį pusmetį, ar dar greičiau viskas būtų . Tik mano asmeninė patirtis ta, kad sunku ką nors keisti, kol vaikuose pačiuose kažkas neprabunda

Savo mergyte pradejau vest i darzeli jau 3 metuku, ir nezinau ar butu padarius toki suoli jei nebuciau vedusi, vis del to specealistai padeda. Nors vaiku vystymasis skiriasi, ju supratimas ir mastymas skirtingi, buvo laikas, kai dukryte nenoredavo kartoti zodziu, sugalvodavau ivairiu budu, kad jai tektu kartoti, o jinai tik sypsodavos ir nekartodavo bet atejo laikas ir jinai su malonumu pradejo kartoti zodelius

dabar, atgaline patirtimi, tai sakau, kad šeimos ratas nėra pakankamas vaiko kalbos ir raidos vystymuisi.
Taip manau todėl, kad tėtis ar mama dažniausiai dirba, su vaiku ką nors veikia pripuolamai. Dar veikia ir toks dalykas, kaip "ir pelėdai savas vaikas gražus", t.y. tėvai dažnai nepastebi to, ką greitai pastebėtų specialistas, nes tėvai priima vaiką toks koks yra.
Seneliai taip pat yra šeima, bet kiek aš susidūriau su savo vaiko seneliais, tai tik mano tėtis kiek realiau žiūrėjo į mano nekalbiuko gyvenimą ir vis drausdavo mano mamą nuo lepinimo ir "nešimo ant rankų per gyvenimą". Vyro tėvai ir sesuo išvis ant to vaiko buvo aureolę uždėję, neleido nieko daryt pačiam, viską darė už jį, nes jis "kitoks, jis dar mažas, jis negali pasakyt" ir t.t.

kiek galima bus nešti per gyvenimą? Galima nešti kūdikį... trimetukas ir vyresnis jau turi pats eiti, klupti, keltis ir mokytis.


o gal beorganizuodama tuos žaidimus sutrukdei natūraliai tėkmei? gal Tavo vaikui tiesiog turėjo taip "praskaudėti" ir jis pats turėjo suprasti, jog jei aš pats neorganizuosiu žaidimų, būsiu neįdomus
Darželis gal ir keltų stresą. Jeigu personalas nesupranta, neįsigilina į tokį vaiką. Aš radau logopedinį darželį, pavyko "paderint" netgi grupės auklytę. Vaikas atsigavo akyse.
šiand nuvežiau... manasis atsisėdo ir laukia, kol perausiu batus nu niekaip aš jo "neperlaužiu". Sako "nemoku" ir viskas. Tik girdžiu, atidunda dvi grupės panelės į rūbinę. Kad čiupo mano berną į glėbį, abi , išglebėsčiavo, išklausinėjo ir kad puolė jam batus auti Vijau abi, man tokia gėda pasidarė, greit pati peraviau berną... o tos kiek palaukę nusitempė jį žaisti. Čiauškėt ten jie pradėjo apie savo reikalus.. širdis dainuoja nuo postūmio, nuo geros atmosferos grupėje....


mano nuomone, reikia pradėti dirbti su vaiku tada, kai tik kyla įtarimas. O tie šuoliukai matosi tik praėjus laikui, tik va praeities neatsuksi. Kiekvienam vaikui jo laikas ateina vis kitu metu. Kaip atpažinti, kad jau atėjo?


"Būti" ir aš galiu. Gal iki 3, - 3,5 metų reikia tiesiog būti su vaiku. Tačiau daugiau iš darželio srities - aš mažai ką sugebu... aš negaliu atstoti kitų vaikų išdaigų, čiauškėjimo, minčių išlankstymo, žaidimų, logopedės, kinezės, muzikos mokytojos, bendravimo mokymosi su svetimais.. keliu rankas..

gerai, jeigu "prabunda" trečiais ar ketvirtais gyvenimo metais.
o kur pasidėtų toks vaikas, kuris "prabustų" 10-ais metais? 15-ais?

iš tikrųjų, tai labai sunki tema diskusijai.

naitas, aš visiškai sutinku su tavim dėl būtinumo kreiptis į specialistus. Čia net nėra būtina diskutuoti . Ačiū už nuomonę , nors ne visur pritarčiau. Pavyzdžiui nemanau, kad neturi tėvai įsikišti ir paskatinti vaikus kartu draugiškai žaisti. Juk tą patį daro ir vaikų darželių auklėtojos Sunku blogai kalbančiam mažyliui pačiam pradėti organizuoti žaidimus, bet smagu, kai ir kiti vaikai išmoksta jį įtraukti į savo žaidimus. Tuo pačiu ir nekalbiukas padrąsinamas. Manau, draugiško komandinio elgesio pamokos neblogesnės už ,,paskaudėjimo" pamokas.

Iškėliau klausimą mamytėms, norėdama sužinoti, kada gi ,,prabudo" jų vaikai ir kiek tai susiję su specialistų pagalba. Iš kai kurių pasisakiusių iki šiol mamų postų susidaro įspūdis, kad pažangą pastebėjo panašiu laiku, kaip ir mes. Aš tikrai stengiausi lavinti, kaip išgalėdama. Be abejo, mano turimos vaikų ugdymo žinios nėra tokios, kaip specialistų. Važinėsime pas logopedą. Išsiaiškinsime, kokią pažangą padarėme, mokysimės toliau.

kalbos lavejimo suoliai buna tik tada, jei su vaiku dirbama, kitas dalykas aisku prie suoliu kokybes ir daznumo prisideda sociumo itaka.
Sociumas - darzelis, draugai, vaikai kieme, ivairus zmones.
As irgi kartais prisidedavau darzelyje ir dabar pasikalbu mokykloje su vaikais, kad jiems butu lengviau suprasti mano vaika.
Del darzelio...maniskiui tai buvo kancia, po siai dienai jis kateegoriskai atsiliepia apie darzelio laikus..bet neisivizaiduoju, kokie butu jo kalbejimo, bendravimo igudziai, jei jis butu nejes
Darzelis reikalingas tuo, akd mato, jog yra situaciju, kur nera mamos, girdi kalba, yra taisykles, uzduotys..sutinku, akd labai svarbu, jog vaiko nelauzytu, delt ir ieskome geru darzeliu, bet toks sociumas vaikui su kalbos bedomis yra labai reikalingas

man atrodo, kad turėdama laiko perversk visas temas. Neakivaizdžiai susipažinsi su tais vaikais per laiką.
Bent man tai apibendrint yra neįmanoma. Vis kas nors pasimiršta


tik nebandyk įsižeisti dėl to, ką parašiau man pačiai vis dar reikia apibendrinimų, suprasti priežastinius dalykus, kas ir kaip vyksta...

Vakar vėlai valgiau su vaikais vakarienę. Nu nėr kaip prieš vyrą pasiteisint, tai ir pasakiau vyrui: mes čia baliavojam . Nes mano diedas tai bais pyksta, jei vaikai dar sugalvoja valgyt po 22 val Tai nekalbiukas ir sako: mes babajojam.
Arba ant kioskų parašyta - "pikta voverė - pigiausias sargas. Ežys pigus kaip velnias". Tai mano nekalbiukas tai pavertė štai kuo, maždaug tik galiu parašyt: pa-ū jaja žy-ū žy-ū"
Tiesa, šiand vėl klausė, "ar dvinis ne gyvunas?" taip ir ištarė, kaip parašiau.

tai mums dar mokytis ir mokytis... oi prasidės paruošiamukai

naitas..nu bus paruosiamoji grupe..bus sunkiau, reikes ir modifikuotos programos ir mokytoja rasti ir mokykla..bet...jis kalba ir kalbes, zinai, mane iki asaru grudina, kad vaikas is tikro galedamas save isreiksti kaba nurimsta vidumi.
Vidini nerima pajaucia beveik visi zmones ir ginasi nuo jo, tai lemia vienatve, o kalbejimas, nors ir sunkiai, einant pamazu pirmyn, vis tiek yra komunikacija
Man vasara moteriske, kurios suo mus miske "uzpuole" pasake, akd mano vaikas kalba kaip latvis tada pagalvojau, kad anksciau sakydavo, kaip uzsienietis, dabar, bent jau tas "uzsieniskumas" baltiskos kaimynines kilmes

[quote=naitas,2009 02 12, 18:27]
man atrodo, kad turėdama laiko perversk visas temas. Neakivaizdžiai susipažinsi su tais vaikais per laiką.
Bent man tai apibendrint yra neįmanoma. Vis kas nors pasimiršta

Tai kad nelabai turiu laiko peržiūrėti visas temas . Juk mamos rašo viską, kas širdelę slegia ar džiugina kiekvieną dieną . Turbūt, sudėjus visus puslapius, nemenka knyga išeitų Tam, kad surasčiau chronologines ribas, kada kokie ryškesni įvykiai buvo paminėti, tikrai ne vienos dienos prireiktų. Visos mamytės, turbūt, atsimena bent jau kada pradėjo ryškėti vaiko kitoks elgesys, kada teko džiaugtis pirmuoju laimėjimu. Bet patyrimų kelias, be abejonės, ilgas ir vingiuotas, tad kiekvieno vingio ir negali žmogus prisiminti.




tik nebandyk įsižeisti dėl to, ką parašiau man pačiai vis dar reikia apibendrinimų, suprasti priežastinius dalykus, kas ir kaip vyksta...


Neįsižeidžiau Juk mes čia visos panašių problemų ,,genamos" ,,susirinkome"
. Neturime nei įžeidinėti, nei įsižeisti

Alfabeta, skirtingi vaikai, skirtingi kalbos sutrikimai..kas su autizmo bruozais, kai vaikas kalbejo ir nustojo ties 3 metu amziumis, kas nepradejo kalbeti, kas tebekalba pauksciu kalba..skirtingai..mums tik konstatavo ir isvadas pateike 5 metu, o praziopsojau as, akd beda buvo jau nuo 3 metu..ir tik dabar imu itarti, kad tam itakos turejo galvos traumos, kai Gobsiukas parase apie savo vaika.
pvz. musu atveju psichologe pasake..daug vaiku su tokiu kalbos sutrikimu..salia kalbos neisvystymo eina panasios bedos, pas daug ka, bet toks rinkinukas, kaip mano vaiko yra visai invidualus ir pirmas jos praktikoje kaip ji sake, jis kaip ufonautas patupdytas po stiklo gaubtu, viska ka mato supranta ir labai greitai isimena interpretuoja, o tai, KA kalba zmones sunkiai suvokia, dar sunkiau pritaiko gyvenime, t.y. emociskai jis neisgyvenes dar kokiu 2 metu aptirties, kai protiskai jis perzenges jau savo amziaus patirti i prieki..va ir turime rinkineli, kuriam reikia kazkaip subalansuoti viduriuka, o ne krastitunumus.
Kalbos supratimo beda, t.y. ka sakai, o ne kaip sakai matyt eina kartu su kalbos neisivystymu, vieniems smarkiau, kitems maziau..va idomu kaip Pou sekasi