QUOTE(antuke @ 2008 12 04, 14:32)
Maniskes gime negyvos, man su jomis atsisveikinti leido tik kelias minutes. Jos atrode tarsi miegancios. Butu gera tureti nuotraukele, nors tureciau ka glausti.. Liko tik rubeliai, kuriu joms taip ir neteko deveti. Mama nebutu supratusi, kodel noriu jas fotografuoti..
jo, kai as vyruj liepiau atvest fotoporata, kai dukriukas jau musu myrie jis i mane pasiziurejo kaip i gluse, ir kai fotkinau savo aukseli visi ziurejo kai i isprotejusia, bet man buvo nusispjaut, as norejau turiet tas foto, ji kaip mieganti guli baltam pataliuke, skaudu bet nors kaska turiu.... aplamai man nusispjaut kas ka mano, darau taip kaip man geriau....
baisi tavo istorija, atsimenu kaip jia skaiciau ir raudojau, visu musu skausmas begalinys ir nenumaldomas....
gal tos kurios turi stebukliukus gymusius po netekties kaskiek ir liengviau, nezinau, nors bent manau man butu buve kaskiek paliengveja, vis kaskas, kas suteike vylti, bet man, nei kiek nelengviau, jau betai beveik.... neissivaizduoju kur jie, as ju neatsimenu, tik dabar suvokiu, kad as egzistoju ir tik vaidinu kad gyvenu.... taip viskas nusibode ir nuvargine, kad net pikina nuo visko.... o kai pamastau kad taip dar bus laaabai ilgai isvis ..... nebegaliu, nors tu sienom lipk, kaip man paskutiniu metu su ku.... ir nepakeliama.....
Papildyta:
QUOTE(antuke @ 2008 12 04, 14:58)
Zinai, Sandryjna, musu istorijos tikrai panasios, tik tavo truputi su geresne baigtimi. As irgi turiu berniuka, kuris vyresnis uz mergytes 3 metukais.. As jo irgi buciau neturejusi, nes sirdutes toniukai irgi nukrito iki labai pavojingos ribos ir teko daryti ekstra cezari.. Dabar dekoju dievui, kad nors ji turiu. Kaip as be jo gyvenciau, neisivaizduoju. Tik jis ir priverte atsistoti ant koju.. Bet ir dabar sunku sirdyje, kai zinau, kad tiek man nedaug truko iki laimes.. Svarbiausia, kad as nesuprantu kokia buvo prasme Dievui pasiimti mano mergytes.. Ju netektis tokia beprasmiska.. O taip noretusi kazka padaryti prasminga, kad kitoms merginoms taip nenutiktu kaip man.. Deja, as apie tai tik pasvajoju..
Mano istorija yra Gimdymo istoriju skyrelyje. Ja specialiai ten idejau, nors buvo labai sunku.. Nes ja skaite ir man artimi zmones, kurie paskui sake: "ko cia reklamuojiesi?". Vis pasisakau ten karts nuo karto, tiesiog, kad merginos zinotu mano istorija, gal tada kuri mergina isvengtu mano nelaimes.. Bet tai kvaila.. Juk mokomes tik is savo klaidu..
visai nekavila, ne visos mokomes is savu klaidu, yra ir tokiu kurios pasimoka is svetimu, o tie kurie sakie kad rieklamojasi, patis durnei, kiekvienas sprendzia pagal save!!!