Angeliukų mamyčių namučiai

truputis peno sielai

PRANAŠAS
Kahlil Gibran

Apie džiaugsmą ir liūdesį

Tada moteris prabilo: Kalbėk mums apie Džiaugsmą ir Liūdesį.
Ir jis tarė:
Jūsų džiaugsmas – tai jūsų liūdesys be kaukės. Tas pats šaltinis, iš kurio sklinda jūsų juokas, dažnai būdavo pilnas ašarų.
O argi būna kitaip?
Kuo giliau prasiskverbia liūdesys į jūsų esybę, tuo daugiau džiaugsmo galit savyje sutalpinti.
Argi indas, kuriame laikomas jūsų vynas, ne tas pats, kurį išdegė savo krosnyje?
Ir argi liutnia, kuri ramina jūsų sielą, ne tas pats medžio gabalas, išskobtas peiliais?
Kai džiaugiatės, pažvelkite gilyn į savo širdį ir įsitikinsit, kad tai, kas jus liūdino, dabar teikia jums džiaugsmą,
Kai jums liūdna, vėl pažvelkit į savo širdį ir pamatysit, kad tiesą sakant, jūs verkiat dėl to, kas buvo jūsų džiaugsmas.
Kai kurie iš jūsų sako: “Džiaugsmas stipresnis už liūdesį”, dar kiti šneka: “Ne, liūdesys stipresnis”.
Bet aš sakau jums – jie neatskiriami.
Kartu jie ateina, ir kai vienas sėdas su jumis už stalo, atminkit, kad kitas miega jūsų lovoj.

Iš tikrųjų jūs – kaip svarstyklės, svyruojančios tarp savo džiaugsmo ir liūdesio.
Ir tik tada, kai jūs tušti, esat ramūs ir pusiausvyrūs.
Kai lobių saugotojas paima jus, kad pasvertų savo auksą ir savo sidabrą, jūsų džiaugsmas arba liūdesys būtinai didėja ar mažėja.

Nezinau, ar toms kurios turi jau kitus vaikelius, kurie gime po netekties yra lengviau.. Lengviau tik tuo, kad turi kuo rupintis, ka myleti. Turi vaikiukus, kurie uzima mintis ir nebelieka tiek daug laiko galvoti apie praeiti..
Kitas vaikelis man tebus tik kitas vaikelis.. Ir visada sirdi sopes, kad neturiu ju abieju.. Ju vieta sirdyje taip ir liks neuzimta.. Liudna.. Tik tikiuosi, kad gal kiek laikas prislopins ta skausma, gal jis nebebus toks astrus..

Mergaites skelbiu paieska...

bAlta avyte ir Klaudija istryne savo nuotraukas is albumo. Visas zinancias kas vyksta atsiliepkit!!!

mane irgi vis karts nuo karto pagriauzia mintys, kad gal buvo galima kazkaip isvengti savo nelaimes.... turbut visos apie tai pagalvoja
* Labai gerai, kad idejai savo istorija. Nes kaip tu sakai, kazkam tai gali buti kaip ispejimas, pamoka... as irgi vis kartas nuo karto paskaitau tavo istorija, nors ir labai liudna... :

Nu as dabar kaip realiste resiu kalba Tikriausiai nepalengves tik ismoksi su tuo gyventi ir nebeleisi grimzti sau i bedugne. Tas laikas tikrai ateis. Ir man buvo tokia banga, bet paskui sprogo bomba ir stai as esu kur esu , tik dabar jau kitaip nei praeito kritimo metu, as jau zinau, kad galiu jaustis kitaip, kad galiu valdyti ta busena ir man drasiau. Gal po metu po kitu nebeliks ir tu kritimu. O tu ar planuoji leliuka?
Papildyta:
Gerai mergaitukes begu ruostis TA.

Bimulik tegul svarstykles pamazu pradeda svirti i dziaugsmo puse . O is tiesu tai matyt neiseisi is tos busenos be didesniu pastangu, teks kalbetis su liudesiu, teks ji vyti lauk, teks daryti tai net nenorom kitaip tu jam vergausi ...

Visom geros dieneles
Papildyta:
Na kol dar neisejau imetu dar viena citata is savo mylimos knygos cai mums visoms, speju, kad busit ne karta skaiciusios, bet as vis kartais pasitikrinu ar dar prisimenu

PRANAŠAS
Kahlil Gibran

Apie vaikus

Ir moteris, laikiusi kūdikį prie krūtinės, prabilo. Kalbėk mums apie Vaikus.
Ir jis tarė:
Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, bet jie jums nepriklauso.

Jūs galit duoti jiems savo meilę, bet ne savo mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme, kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie, bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai, iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį amžinybės kely,
Jis įtempia jus savo galia, kad Jo strėlės skrietų greitai ir toli.
Tegu jūsų būvimas lankininko rankoj teikia jums tik džiaugsmą,
Nes kaip Jis myli strėlę, kuri lekia, taip myli Jis ir lanką, kuris yra tvirtas.

Laba diena

Šiandie aš pasyvi skaitytoja.......


Visiškai sutinku. Tas skausmas niekur nedingo, tiesiog žinai, kad esi reikalinga tam mažam žmogučiui, kuris dabar visas tavo gyvenimas turi būti.....gyvenu tik dėl jos ir jai.... Kartais atrodo, kad tiesiog susidvejinau - kai būnu su savo mažiuke, džiaugiuos gyvenimu, bet ir tai ne savo, džiaugiuos ja, kaip ji auga, vis kažko naujo mokosi, kiekvienakart jai nusišypsant- šypsaus ir aš , bet vos tik lieku viena atsiveria ta tuštuma ir matyt niekur nedingsiąs skausmas......
------------
išsiliejau ir aš

aciu tau biciuk!!! labai prasmingi tie jo zodziai, bet kol kas gyvenu su liudisiu, kurys kaskda buvo begalinys dziauksmas, as noriu tykiet kad tai bus ne amzinai, kad kaskada bus siek tiek kitaip, ir tos svarstyklies perlinks i laimes puse, bet kol kas deja yra kaip yra...
Papildyta:

balta avyte sanai istrynus nuotraukytes, as juos klausiau kodel bet ji neatsakie, o klaudijos tai yra, ka tik ziurejau viskas ok ten, tik viena nuotrauka, kasko ten gribia!

????????????????????
balta avyte uzsivertus darbais... Gryzta velokai,priseda,paskaito,bet jai nesiraso.... Stiprybes jai p.s. isduosiu paslapciuke,gal nesupyks isvaziouja savaitgali ji paiilset su SB.Gal gryzus,atsigavus,atsipalaidavus ir parasys.Linkiu gero poilsio
Nuotraukytes zadejo ideti,bet gal del laiko stokos vis dar neidejo,kantrybes.

Bet va apie Klaudi Ja nieko nezinau.... gaila... bet gal sugrys... Linkim visa ko geriausio,svarbu nugalekit ta liudesi kazkaip.Stiprybes jum mergytes

na va - grįžom iš laukučio - kol užsitempiau vežimą su vaiku į ketvirtą aukštą.... kitas kartas bus balkone, gerai, kad iki šios minutėsd neleidau vyrui jo stiklint

DEBILAIIIIIIII
perduok jiems visiems, kad jie DEBILAI, jei taip kalba.
VAt

tavo istorija labai sunki ir skaudi, pamenu ją tik ką parašytą skaičiau ir žliumbiau.. ir mano vyras skaitė...


kas per fyntai....

ainu mažės foto įmesiu šiandienos ir vakar
Papildyta:

SVEIKA MELINDA

Lekiu pas savo angeliuka... pabut pasisneket... labai traukia... Iki...

Klaudi Ja vieną nuotraukytę tik ištrynus, likusios šešios yra

Nereali tavo knopkiukė

Labutis,
Bice ir sandrynja sėkmės jums pas gines
Sandrynja tavo sūneliui kad ne taip skaudėtų ir greičiau užgytų.

Pažįstamas jausmas, tik aš ir darbuotoja ne per geriausia tik vaidinau kad stengiuosi atlikti viską gerai, sėdėdavau viršvalandžius, bet tai buvo tik bėgimas iš namų, nuo problemų.... Tik darbe galėdavau pabėgti nuo nevilties....
Aš save vis bandau įtikint kad jau 10 metų praėję, kad nebeturi būt to skausmo, kad kitų merginų tie išgyvenimai tokie dar neseni ir tas skausmas toks aštrus.... nesinori guostis... Tik kad kartais išsprūsta...
Sveika antuke Prisimenu tave antuke. O dėl tavo istorijos aprašymo, tai visai ne kvaila, manau atsiras mamyčių kurioms tavo istorija padės išvengti klaidų.
Dėl po netekties gimusio stebukliuko - tai man tarsi viskas buvo susigulėję jau, per mirties ir gimimo dienas paverkdavau, atsivertusi albumą su jos nuotraukomis, išsitraukdavau jos rūbelius, išsiverkdavau viena ir toliau gyvendavau... Kasdienybė nuglodino aštrius kampus... O su mažosios gimimu vėl paštrėjo visi pojūčiai.... Norėčiau patikėti Miglės žodžiais kad gimę po netekties vaikai gimsta su "marškinėliais", bet negaliu... ta baimė vėl prarasti tokia stipri... Bijau nusiraminti, nebijoti kad nelaimė neužkluptų netikėtai, kad jos nepražiopsočiau, bet bijau ir bijoti, kad ta baimė nematerializuotusi.... O atmetus tas baimes tai toks džiaugsmas tas stebukliukas Bent jau kokį dešimtį metų nebenorėsiu mirti...

Laikykis bimuliuk....