Matyt tas pasilikimo vienam namuose laikas skirtingai kiekvienam vaikui ateina, bet visada , manau, verta pabandyti, nes ką gali žinoti, gal tai bus gera pradžia
Mano mergina jau beveik 7 metų. Bet namuose pradėjome po truputį palikinėti jau ptrieš gerą pusmetį. Kai pirmą kartą palikau pusvalandžiui, tai ir pati labai jaudinausi, kad gali kas nutikti (buvo įsijungusi vaizduotė). Bet , kai grįžau po pusvalandžio, tai maniškė labai nustebo, kad taip greitai ir ,,išsiuntė" mus su broliuku dar po lauką ,,kuo ilgiau" pavaikštinėti. Nuo to karto, kažkaip drąsiai ją palieku net ir po kelias valandas (nors tai būna gan retai), dažniausiai pasilieka po valandą, dvi...
Matyt tas pasilikimo vienam namuose laikas skirtingai kiekvienam vaikui ateina, bet visada , manau, verta pabandyti, nes ką gali žinoti, gal tai bus gera pradžia
Matyt tas pasilikimo vienam namuose laikas skirtingai kiekvienam vaikui ateina, bet visada , manau, verta pabandyti, nes ką gali žinoti, gal tai bus gera pradžia
Mano karapuzui 3,6 m., tai as gal du katus palikau penkiom min., kol begte iki parduotuves (pas mus maza parduotuvele gretim. name) pienuko nuperku. Bet butinai ijungiu multikus, tada kazkiek garantuota kad jis nekels kojos is lovos. O apie ilgesni laika, tai tik pasvajuoti
Mūsų merginai 6 metukai.Pirmą kartą palikom namie vieną,gal kokių 5,6 metukų.Lėkėm pirkti draugės mergaitei dovanų,nes buvo toks laikas,prieš parduotuvės uždarymą
Mūsiškė pasiprašė pabūti viena.Sutikom.Palikom įjungę kompiuterį,televizorių ir telefoną.Kas 15 min skambindavom.O jinai prašė,kad mes neskubėtumėm.Tai grįžom gal po geros valandos.Sekantį kartą problemų neturėjom
Dabar kai reikia kur išvažiuoti,paliekam ilgesniam laikui.Pvz.jei į darželį neinam,paliekam ją miegančią,o patys su MB važiuojam į darbą(turim savo įmonę).Pabudus visada paskambina,nusiprausia,apsirengia ir užsiima veikla,kol mes grįžtame(apie 15 min.kelio)
saviski jau pradejau pratint nuo kokiu 4 m po truputi pabuti (ijungdavau filmukus)
dabar jau mums 6 ir be jokiu problemu pasilieka kokioms 2 valandoms. Ir labai dziaugiuosi nes kaip buna blogas oras ir siaucia visokie virusai tai manau ne kas kaip vaikus tampo po parduotuves.vaikas mokosi savarankiskumo, o ir telefonas juk yra taip lyg tarp kitko is tolo valdai padeti
dabar jau mums 6 ir be jokiu problemu pasilieka kokioms 2 valandoms. Ir labai dziaugiuosi nes kaip buna blogas oras ir siaucia visokie virusai tai manau ne kas kaip vaikus tampo po parduotuves.vaikas mokosi savarankiskumo, o ir telefonas juk yra taip lyg tarp kitko is tolo valdai padeti
as manau kad vaikam pasilikmas vieniems namuose tai kazkoks pasirodymas kad jie jau dideli ir gali pabuti namie.. mes irgi jau saviske palikinejam kol i paduotuve nuvaziuojam, nors mums tai ir problemu maziau nes jeigu kas mano mama gyvena toj pacioj laiptinej..
Nors ji jau pries kelias savaites viena ir i parduotuve ejo sulciu pirkti... tai namuose toooooks ivykis buvo
visi sustoje pro langa ziurejo..
Nors ji jau pries kelias savaites viena ir i parduotuve ejo sulciu pirkti... tai namuose toooooks ivykis buvo
mano sūneliui 4 metukai, bet dar nei karto nebuvau palikus jo vieno
, kažkaip bijau
Pirmagimį vieną namie palikau kažkur apie 4-ąjį gimtadienį. Net situacijos nebepamenu, tik žinau, kad norėjau vežtis, o jis pasakė, kad geriau namie pabus. Ryžausi palikti, net vaikas labai atsakingai elgdavosi, kai juo būdavo pasitikima (stebėjau kieme žaidžiantį, prie parduotuvės saugantį broliuko vežimą ir pan.). O dabar (jam beveik septyneri) jau puikiausiai namie ir pusdienį pabūna, moka sumuštinį susitepti, arbatos išsivirti, paliktą maistą pasišildyti, užsiėmimų susirasti. Žino ir kaip elgtis nelaimės ar netikėto įvykio metu. Tačiau niekada su vyresniuoju nepalieku jaunėlių - tai, mano akimis, jau per didelė atsakomybė vaikui būtų. Beje, vidurinėliui jau irgi ketveri, bet namie dar vieno neesu palikusi ir nežinau, kada galėsiu palikti. Tiesiog vaiko charakteris kitoks: ir idėjų visokiausių prisigalvoja, ir atsitikus menkiausiai smulkmenai puola į ašaras ir užmiršta, ką apie tai esame kalbėję... Taigi tas vaiko "savarankiškumas" ne tik nuo mamos, bet ir nuo vaiko priklauso.
QUOTE(Baltike @ 2008 04 14, 15:36)
Tiesiog vaiko charakteris kitoks: ir idėjų visokiausių prisigalvoja
Aš vien dėl to ir bijau palikti vienus, kad galvelės amžinai visokių idėjų pilnos
sunelis truputi bailutis yra tai neaisku kada vienas keliom min.pabus namie
nors ir nera reikalo jo palikt ateis laikas pats nores
As tai saviski palieku tik tada kai siuksles nesu
, nors ir labai jau atrodo protingas ir geras, bet ... nu zodziu be reikalo rizikuoti nenoriu
Esu palikus 4metę kelis kartus trumpam, leidau tv paziuret, bet kompo tai nejungiau
Nors internetu padoriai naudojasi, bet gi visai netyčia gali nuklysti visai kur nereikia
Bet teisingai viena mama rašo, kad jaunesnių sesių ar brolių palikt nereikia, per didelė vaikui atsakomybė. Taip išėjo, kad sesutės tuo metu sirguliavo, o man į parduotuvę reikėjo. Mažiukę užmigdžiau ir 100proc. žinojau, kad sulakstyt spėsiu. Dičkei tv įjungiau, prisakiau, kad nepažadintų, netriukšmautų ir išlėkiau.. Grįžtu namo ir jau lifte girdžiu beprotišką klyksmą, net nesuprantu kurios. Atrakinu duris ir galvojau nuo triukšmo ausys sprogs, vyresnioji isteriškai puolė man ant kaklo, tai pirma ją nuraminau, tada tik pas
galėjau nueiti
Vėliau jau pavyko išsiaiškint kas nutiko. Pasirodo, vyresnioji labai rūpinosi ar sesutė nepabudo, ar saldžiai miega ir vis vaikščiojo patikrint. Bevarstydama duris ir pažadino
Mažė matyt išsigando ir rėkt pradėjo
Kai jokios dainelės ir visi sutempti žaisliukai nepadėjo, tai ir ta apsiverkė, kad sesės negali nuramint
Dabar jau vienų nebepalieku
O ir vyresnioji nebenori, nei viena, nei su sese
Net kai einu į kitą kambarį ji vis patikrina ar aš esu. O kai maudosi vonioje, tai dar paklausia ar aš tuo metu į pardą neisiu
Žodžiu kažkaip kvailai gavosi, traumavau vaiką, tai dabar teks atitaisinėt padėtį ilgai ir nuobodžiai
Niu nieko, visko pasitaiko
, tai labai gerai, kad tik tiek, labai protinga mergyte, kad bande padeti ir buvo tokia atsakinga
, didziuotis tokia dukryte reikia
,o mums tai gaila, kad reik is savu klaidu mokytis












