QUOTE(emilka @ 2008 12 01, 18:04)
Kraupu, kai ziniasklaidoje pasirodo vaizdai, kur vyras padejo gimdyme ir kudikiui nutrauke rankyte, cia buvo LR straipsnis pries pora men. . Kazkodel etnografines mamos isivaizduoja,kad asociales nemoka gimdyti, tai byle kaip ir pagimde, o jos tai kitokios, joms jau is Dievo duota pagimdyti lengvai ir be komplikaciju. Pamirsta apie tai, kad gimdymas labai neprognozuojamas dalykas, kad nelaime gali atsitikti bet kam. Ir kas tada? Man gerai, iki artimiausiu GN nuo mano namu kokie 10-15 km, soktu vyras su tuo leliumi i masiniuka ir zaibiskai per 20 min nuveztu, jeigu kamstyje neuzstrigtu, as jau tiek to, palaukciau greitosios. Galbut isgelbetu savo vaikelio gyvybe. O toms, kurios etnografiskai fantazuoja kur nors rastinenu soduose, arba kokiose vosyliuokose, arba Tarandeje? Kokia greitoji ju ten ieskos ir kaip pav. ziema vyras per pusnynus kas sau kelia? Kas tada? Ir siaip, kaip Jus isivaizduojate, kaip Jus is vonios slapia, nuoga i kraujuojancia Jusu vyras supakuos i masina? Kas bus, kai negalesite paeiti, ir vaikelio panesti? Kas bus, jeigu gims nekvepuojantis vaikelis, pagaliau ir klinikine mirtis ji gali neduok Dieve istikti? Kaip paaiskinsite si savo issinerima is kailio pirmiausiai savo sazinei, paskui savo vyru, paskui pagaliau visiems artimiesiems? Pasakysite, kad siuo atveju Jus pasilikote namuose, nes manete, kad vaikui tai buvo "geriausia pradzia"? Kuo remsites, kai Jusu paklaus apie tos "geriausios pradzios prasme"? Ir kaip po tokio aplaidumo is viso galesite ramiai gyventi sioje zemeje, jeigu taip saltakraujiskai nuzudysite savo vaika, arba sulosinsite jam gyvenima samoningai padarydama ji invalidu?
del tos istorijos, tai nepriskirciau tos moters prie etnografiniu mamyciu (cia gerulis terminas

). Ta moteris asociali alkoholike (nors siaip termino "asocialus" atseit negalima vartot, nes jis zeidzia zmones, bet man joks kitoks terminas atrodo netinkamas apidudinti tokias zmogystas), kuri buvo tiek prisigerus, kad net nepajuto, jog prasidejo gimdymas. Bet su toliau Tavo pateikta nuomone as visiskai sutinku

Kai kuriais klausimais turiu kategoriska nuomone. Vienas is ju - gimdymas namuose. As niekaip nesiryzciau tokiam zingsniui. Nors ir 10 kursu ta tema isklausyciau, nors ir 100 knygu ar straipsniu apie tai perskaityciau, bet man vis tiek toks zingsnis atrodytu absurdiskas. Ne visi gimdymai vyksta kaip pagal vadoveli. Juk nesuplanuosi savo gimdymo papunkciui - visokiu netiketumu gali buti. Gimdant ligonineje kvalifikuotu gydytoju prieziuroje, kur visa reikiama med iranga yra, nutinka nelaimiu, o namuose... Mano galva, tai neatsakingumas, o ne "sveika ar gera pradzia" vaikui.
QUOTE(Maliku @ 2008 12 01, 19:03)
1. Dabar atsirandanti nauja mada gimdyti namuose su pribuvėjomis, mano manymu, visiškas absurdas, kaip ir iki nuprotėjimo reikalauti natūralaus gimdymo, kai gydytojai primygtinai siūlo CO. Jie šiaip nesiūlo operacijos, o tos kurios pasirenka natūralų (be chirurginės intervencijos) gimdymą ir joms pasiseka pagimdyti be komplikacijų ima skelbtis visai Lietuvai, kokie gydytojai "asilai", o ji kokia protinga. Tačiau, gerai, kad gerai baigėsi. Kažin ar taip norėtų girtis, jei savo užsispyrimo "dėka" gimdymo metu traumuotų kūdikį arba neduokdie numarintų?
2. Dabartinis natūrališčių bumas viena iš daugelio vyraujančių madų. Koktu darosi skaityti apie žymias mamas, propaguojančias ekologišką motinystę, kai nekurios teigia maitinusios kūdikį TIK savo pienu iki metų ar pan.
Ta pati situacija ir su maitinimu, kai visur dabar skanduojama apie natūralų maitinimą ir, kad visos gali ir privalo maitinti kūdikį pačios, tik įdomu, kodėl GN pas akušeres "prištabeliuota" buteliukų nuo mišinuko, tam, kad sterilizuot juos, ir kodėl nebankrutuoja dirbtinių mišinių gamybos pramonė, jei visos gali maitinti pačios.
1. Jei tokios uzsispyreles vaikeliui kas nors nutinka, tai tada kalti buna visi kiti, tik ne ji. tada prasidetu vapaliojimai ir saukimas placiai atidarius gerkle, nu negi gydytojai negalejo pries jos valia imtis veiksmu, jei mate, kad tai yra butina? Kokio velnio paise jautrios, i situacija nesugebancios blaiviai ziureti moteriskes, kuriai nestukiu kursuose praplove smegenis. Tegu niekas nesupyksta, bet mano nuomone apie tokius kursus yra butent tokia. Gerai, jei nescia moteris sugeba blaiviai klausytis ten isgirstos informacijos, nepriima visko labai rimtai. O jei ne, jei viska priima kaip vienintele tiesa be jokiu isimciu? Depresija ir saves kaip motinos, nesugebancios duoti savo vaikui visko, kas geriausia, nuvertinimas - garantuotas.
2. Maitinimas, nera labai lengvas dalykas, bent mano nuomone. Galiu pasakyti is savo patirties. Pati maitinau iki 8 menesiu, po to pats atsisake, nebeeme kruties. Bernas, matyt, nusprende, kad jam jau uzteks to rysio su mama

Galbut kitai tai butu skausminga, bet as pajutau palengvejima

Mat, man maitinimas krutim atsibodo jau pirma menesi

Priezastis labai paprasta - vienas maitinimas man trukdavo 40-50 minuciu. Jis pavalgydavo gana greitai, bet paskui as jam budavau kaip "soske", kai atimdavau, kildavo baisus triuksmas ir niekur nedingdavau turedavau "grazint" ta "zaisliuka", net su soske nepavykdavo apgaut. Isivaizduokit, ka reiskia isgulet vienoj padetyje 40-50 minuciu. Nusisauk su duru rankena. Po 2 ar 3 valandu vel tas pats. Jau po menesio pareiskiau, kad pati nebemaitinsiu, bus gerai ir misinukai. Viskas baigesi tuo, kad misinuko gaminimo procesas man pasirode labai baisus (per daug darbo

), o ir buteliuko vaikas nepripazino. Teko maitinti paciai, bet radau iseiti - maitinimo metu skaiciau knyga
O siaip teko girdet ivairiu nemaitinimo priezasciu - krutine atrodo nekaip po maitinimo, mama labai veikli moteris ir jai sedejimas namuose prilygsta pasaulio pabaigai, tai ji kuo greiciau po gimdymo nori grizti i darba. Nesmerkiu tokiu moteru. Geriau tegu mama laiminga ir beprotiskai pasiilgusi vaiko grizta namo po darbo, nei nelaiminga ir depresuota, bet visa laika sedinti namuose.
QUOTE(emilka @ 2008 12 01, 20:36)
priespienis man pasirode gal likus dviems menesiams iki gimdymo, o pienukas pradejo gamintis trecia para po gimdymo