QUOTE(dange @ 2008 12 04, 23:05)
Sekant jūsų logikos ir pasaulėžiūros giją, CP reikėtų vertinti kaip jūsų minčių ir veiksmų pasekmę, o chirurgas su skalpeliu rankose ir sesute su oksitocino infuzija tebuvo įrankis jūsų karmos realizavimui
O apie tuos, kurie 100 proc. žino, ką jaučia kiti irgi turiu tam tikrų minčių
as Lazarevo neskaiciau, jis ten vis karma ir karma... kaip as suprantu ta karma, jau rasiau jums

del Cezario paaiskinsiu... kaip jau irgi rasiau, vyro seimoje daug kas dirba akuserijoje ir man visa nestuma (20-21 metai man buvo) vis sake - tu tik isnesiok, o jau gimdymas bus kaip karalienes

su paciais geriausiais norais man jis buvo pats baisiausias... demesio buvo per daug, visas skyrius ejo pas mus pasisveikinti ir pasakyti mano vyrui kokia jo kriksto mama puiki vedeja ir daktare...patikrinti kaklelio ateidavo gal 5-7 zmones... o man reikejo ramybes bent jau

kaklelis neatsidarinejo, epiduras blogai veike saremius, saremiu nebuvo, visa diena prijungta prie aparatu...o vakare Cezaris, o po Cezario dar blogiau, netekau daug kraujo, po pilnos narkozes atsigavau tik po 2 dienu...prireike kraujo perpylimo, vaika pamaciau irgi gal tik 3 diena, man buvo juoda depresija po gimdymo. supratau, kad gal kazkam galima , kad pagimdytu uz ji, o mane taip pamoke, kad savo kitam gimdymui ruosiausi laaaabai ilgai

ir pagimdyti norejau pati, ir be jokio blato ir t.t. gera pamoka, ar ne?