QUOTE(Subjektyvi @ 2009 01 31, 22:42)
o apie Vilniaus vartus (kuriems jau vieni vartai artėja) su prabangių butikų rinkiniu esi girdėjusi? Įdomu, kiek mėnesių išsilaikys. Mūsų "kaimui" sočiai vienos - trijų butikų, bet ne tiek, kiek dabar.
Na čia jau buvo aišku iš pat pradžių. Kolegė buvo tuose butikuose, na ji užima pareigas tad ir rengiasi atitinkamai ir gali sau tai leisti. Bet netgi jai ten pasirodė geeeeerokai per brangu. O žinant kad dauguma LT turtingesnių žmonių pastoviai važinėja į užsienį (tai komandiruotės, tai atostogos, tai šiaip), jie ten gali nusipirkti pigiau visa tai.
Kas dar dėl drabužių, tai nebūtinai pigu yra prasta. O gal man taip sekasi? Nesu nusipirkusi nekokybiškų drabužių, o drabužiam pinigų tikrai gailiu, nepirkinėju dažnai ir brangiai. Tiesa, kartais pasikuičiu skudurynuose, ten galima rasti labai gerų, kokybiškų ir netgi naujų rūbų. Tik tada darbe nesakau kur pirkau, nes kai kurios kolegės labai keistai žiūri, jos perka tik naujas kolekcijas ir kai kaina būna kosminė.
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2009 02 02, 10:03)
Auklėjimas dar ne viskas. Yra žmogiškasis faktorius. Jei šeima iki tol gyveno kukliai, tai pradėjus lietis pinigų upėms, negali atsispirti pagudai gyventi nuo dūšios ir plačiai. Ir tai yra gerai, nes jie nori kompensuoti neturėjimo ar kuklaus gyvenimo laikotarpį. Jaučia moralinį pasitenkinimą, tai jų laimė tam kartui. Prasigyvena. Bet nenori pagalvoti, kad galbūt upės tėkmė vieną dieną baigsis, ne viskas amžina. O jie ir nenori galvoti, nes čia ir dabar jiems yra gera. Jie pagaliau gyvena savo svajonių gyvenimą: naujas būstas, naujas automobilis iš "saliono", poilsinės kelionės kelis kartus į metus, brangūs skudurai ir kt., restoranai ir naktiniai klubai, koncertai, vaikai sukišti į privačias mokyklas. Juk dažno lietuvio svajonė, ar ne?
Ir vėl viskas priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių. Na tikrai ne visi ėmė leisti be proto pinigus. Kalbi tik apie vienetus, o ne apie mases.
Pati esu iš tų, kurie gyveno kukliai, dabar turim pakankamai pinigų, bet jų tikrai nešvaistom.