QUOTE(Amžina studentė @ 2008 09 03, 21:44)
Aš ant Chmelevskos užskabinus

Bet kad praktiškai viską perskaičiau, daugiausia rusų kalba iš interneto. Realiai gerai parašyta gal koks trejetas knygų
QUOTE(safarikids @ 2008 09 04, 06:42)

Manau lygiai taip pat.
"Nusikaltimas Alerode, arba viskas raudona", "Gyvi negyvėlio žodžiai" ir "Mes visi įtariami". Čia trys man labiausiai patikusios eilės tvarka.
Panašus. Bet vis dėlto kitoks.

Man Doncova prastesnė.
Ką čia berašyti, galiu tik pritariamai rankytėmis pamosuot
Šauni moteriškė su šauniom knygom.Pirma po ranka papuolė GYVI NEGYVELIO ŽODŽIAI, dar paauglystėj tai žviegiau iš juoko
QUOTE(astute_k @ 2008 09 05, 10:03)
Chmielevskos lietuviškai mačiau tik Eridano leista. Ar taip? Man labai aptiko

Bet naujai išleistų neteko sutikti. Gal dabar jau jos neleidžia...
Aha, ir aš vis patikrinu knygynus..
Turėjau susipirkus visas, tik va paskolinau irgi CHmelevskos gerbėjai keletą ir jau nebeatgaunu.

O tarp jų ir VISKAS RAUDONA ar kaip ten su lingvistu danų policininku ponu Muldgardu...
Gal kas turit parduot
Papildyta:
Iki šiol vis dar prisimenu vienosdamos apibūdinimą -
Dama šitoji, stipena baltoji
Čia truputį jums vitamino C, radau vienam forume:
Ponas Muldgardas (...) nuo kitų danų policininkų skyrėsi tuo, kad kažkuris iš jo protėvių buvo lenkas - pakankama dingstis tikėtis, jog ir jis šiek tiek moka lenkiškai. Ir iš tiesų, mes supratome beveik visus pono Muldgardo klausimus, nors lenkiškai jis šnekėjo itin originaliai. Jo gramatika gerokai skyrėsi nuo įprastosios, ir mes visi kažkodėl akimirksniu prisiminėme Bibliją.
Dabar tos gerosios citatos, beje, tekstas patrumpintas:
- Ar iš tiesų, iš tiesų, sakau jumi, tos večerės susirinko žmonelių kaip smilčių jūros?
- Manau, kad jam įdomu, kiek mūsų buvo?
- Taip, - policininkas dėkingas sulinksėjo. - Mano liežuvis teirautumbeitųs, kiek iš viso krūvoj?
- Kasgi jajai pasidėjo anuomi laiku?- tardytojas suformulavo kitą klausimą.
- Kas ta "joji"? Ir kodėl jis domisi vien tik moterimis? - pasipiktino Zosė.
Lešekas ją nuramino:
- Jis turi galvoje mus visus. Tegul dabar kiekvienas papasakoja, ką atsimena.
- Aš - kojas, - nesvarstęs atrėžė Pavelas. - Atsimenu tiktai kojas.
- Nogniai kojas? - susidomėjo ponas Muldgardas. - Kokiosai kojos?
Pavelas dėbsojo į jį nesuprasdamas, ko yra klausiamas.
- Iš kur man žinoti kokias? Manau, kad švarias...
- Dėl ko?! - danų policininko klausimas nuskambėjo kategoriškai.
Pavelas visai susipainiojo.
- Kad aš prasmegčiau! Iš kur galiu žinoti?! Plaunasi žmonės, va ir viskas. Visi čia švaruoliai...
Pono Muldgardo kantrybė, iš visko sprendžiant, buvo auksinė.
- Dėl ko nogniai kojas tematytumbei tu akia sava? - paklausė jis. - Stuomenų likusių nematytumbei, ne?
- Ne! - paskubom patikino Pavelas. - Kojos būti po lempa, o ant liemenys - patamsiai.
Pono Muldgardo kalbos maniera pasirodė užkrečiama. Zosė bandė atvesti sūnų į protą:
- Pavelai, kaip tau ne gėda! Ant visas liemenys būti tamsa... tfu! Na, išaiškinkite kuris nors žmoniškai, lenkiškai!
Taigi tęsiame Violetos Šoblinskaitės vertimo perliukus. Dabar cituoju vien tik įdomias citatėles, be konteksto.
-Ar nebus tik jau asaba kokia begaliniai pamilti jo?
-Tesiklauso turintieji ausys! Ar tikria, sakau jumi, nebuvo šičionai incidento? Šitąją naktį ar suvisam kada?
- Ai, duoda! - ištrūko Pavelui.
- Jaunikaiti! - panoro įsitikinti jis. - Jaugi tavo gimdytoją veiziu šičionai?
- Ei! - nuo netikėtai pasirodžiusio Pavelo šūktelėjimo mudvi net sukrūpsėjome. - Dabar ką, visą laiką buws nogniai tik kojos, o stuomenų likusių - ne?
- Pavelai, ko tau reikia?
- Man - ničnieko, bet faraonas pageidauja, kad judvi abidvi ateitumbėt. Jis nutraukė konferenciją ir laukia.
- Kokios asabos užnegyvėjimą, ponia, būtumbei matyti norėjusi? Katrasai ausis... ausį... Katrasai ausiai mano girdėtas buvo! Gyva, bet užnegyvėjusi, - pakartojo įsitikinęs, kad lenkiškaišneka be galo spalvingai ir subtiliai.
- Iš tiesų, iš tisų aš sakau jumi: kokios asabos užnegyvėjimą ponia būtumbei matyti norėjusi?
O paskui pridėjo:
- Kožnas vaisius turi savas laikas!
- Ašen nieko nesupratau. O dėl togei nesuprastau, kad nuodas pateiktas asabai, kuri paržengs namopi pirmoji.
- Iš tiesų, iš tiesų sakau jumi: ponios galva - nogniai mintys juodos! Testa šviečia mintys, tamsta - paveliju tau!
- Ne kiekviena šviesa, pone, gali praskaidrinti mintis mūsąsias! - daug nesvarsčiusi atsiliepė Alicija.
- Jėzau Kristau! - suvapėjo Pavelas kaip įtikėjusysis.
- Dievulėliau brangiausiasis! - išsprūdo netyčia ir man, ir tas atsidūsėjimas stilistiškai, žinoma, labiau tiko prie ką tik nuskambėjusių frazių.
- Ar visuomi tuomi laiku būstas nogniai atlapotas buvo? - pasidomėjo tardytojas.
- Nogniai ne, - paaiškinau jam. - Ne atlapotas, o kaip sykis užrakintom advejijom! Norėjau pasakyti, kad duris mes užrakinome. Raktu.
Уехала на встречу со СЧАСТЬЕМ.....А оно, это СЧАСТЬЕ, оказалось ещё больше, чем я думала...