Nėštumas per prievartą

Tai aš jau rašiau ankstesnėje žinutėje autorei, kad šiuo konkrečiu atveju yra vėloka daryt abortą. Teks gimdyt. Bet augint pati ji tikrai neprivalo. Nebūtų laiminga nei ji, nei vaikas.

as asmeniškai iškart rašiau,kad galės rinktis - pačiai augint, gal jos tėvai norės augint arba įvaikinimui atiduot galės
bet apie abortą kalbėti jau šaukštai po pietų, o čia kai kurios siūlo rizikuot nelegalų abortą darant visai nesvarbu ar ligoninėj stacionare ar kaip daryt - komplikacijų rizika daug didesne nei leidziamu laiku darant ir gydytojui atlikusiam tokį abortą gręsia baudžiamoji atsakomybė

Kaip tai neprivalo augint? Kiekviena mama privalo augint savo vaika. Tas vaiko palikimas tai man skamba panašiai kaip abortas

panašiai? nu gal.. bet jam veliau gali ir pasisekt o jei ji ištrauks gabaliukais tai jis neturės jokių šansu..

atsipeikėkit kartais motina dėl potrauminio sindromo nesugeba net savimi tinkamai pasirūpinti, o jūs siūlot dar ir vaiku kas vaikui geriau - ar augti įtėvių šeimoje, kurie gal ne vienus metus norėjo vaiko, praėjo kryžiaus kelius ir tas vaikas laukiamas, popinamas ir t.t. ar jam gyvent su mama, kuri net galvot apie jį nenorės - nes jis - kasdien po akim besimaišydamas sukelia skaudžius prisiminimus?
o kad pilni vaikų namai - tai ne rodiklis, kad vaikui bus sunku įtėvius rasti - labai daug norinčių įsivaikinti kūdikius, o vaikų namuose tokių labai mažai, daugumos vaikų namuose esančių vaikų dokumentai įvaikinimui nesutvarkyti.
taigi jei bus aiškus apsisprendimas dėl vaiko atidavmo įvaikinimui, VTAT;as normaliai dar ligoninej po gimdymo tebesant prades tvarklyti vaiko dokumentus. galima bus iš pradžių globa, vaiui suėjus 3 menesius - įvaikinimas.

Nu dar viena Vot pastatykit save į autorės vietą. Tuoj pagimdysit prievartautojo vaiką (su visais tais jausmais, kuriuos aprašė Jadzė). Ir kaip? Mylit jį kaip meilės vaisių? Ir kaip žiūrėsit į kūdikį? Jis jums suteiks gerus jausmus, gražius prisiminimus, kokie nuostabūs buvo 9 mėnesiai, kokia aš dabar laiminga...? Atsimerkit.

bet vaikas del to nekaltas....
kad tokiu budu jam buvo lemta ateiti i si pasauli...

as tikiuosi, kad kai autore pajaus ta maza, trapia butybe glebyje isnyks visi nemalonus jausmai ir prabus tie grazus motiniski inkstinktai, kurie ir pades jai ji uzauginti

as manau, kad ir kaip slyksciai, nemaloniai, ir visaip kitaip negatyviai jausciausi - veliau pasistengciau, kad tuos jausmus pakeisu kiti - grazesni, kurie man padetu pamilt vaikeli ir atsirastu jegu bei noro ji augint, rupintis...

p.s. o visiems tiems nieksams...
nu nzn, butu mirties bausme, tai be jokios saznes griauzaties ja ir paskirciau...

nu jo brrr kaip baisu prievartautojo vaiką , ar čia tik jo vaikas?????? o jos nei gramo??? tik VYRO vaikas būna????? o jei jau buvęs myliimasis palieka viskas oki tada jau mano vaikas ...nesuprantu ..

aš nesakau kad tai lengva ... taip tai beprotiškai skaudu ir baisu ..bet nereikia užsiciklint ties to kas ta spermą paleido ... yra ir kita puse kas ją išnešiojo ir ttttt

Būtų anksčiau susizgribus, nebūtų nešiojus. Čia faktas. Tik dabar jau nebėra kur dėtis. Tiesą sakant man toks pat brrrr, kai pagalvoju apie save šioj situacijoj. Ir tikrai labai abejoju, kad prievartautojo kūdikį auginčiau. Kaip ir abejoju autore.
Papildyta:

O tai autorę galima kaltini, kad ji irgi nekalta, kad ją išprievartavo ir ji nenorės jo augint?
Gal ir norės, šito varianto aš neatmetu. Kaip ir neatmetu priešingo.

Gal galit man parodyti, kur yra parašyta, kad privalo ? Netgi tokios superkatalikiškos šalys kaip Airija ir Malta, kuriose abortai yra uždrausti, išprievartavimo atveju abortą leidžia daryti.

Ir ką, kad vaiko palikimas skamba kaip abortas? Mano nuomonė yra vienareikšmiška: išprievartavimo atveju - tik abortas. Be išlygų. Kadangi tikiu paveldimumu ir genetika - nėr ko tokių gyvulių giminės dauginti.
Papildyta:


Ką jūs šnekat? Kokie motiniški jausmai prievartautojo vaikui??? Įsivaizduoju, kad tokiu atveju visus devynis mėnesius moteris tegali jaustis tapusi priverstiniu inkubatoriumi ir tik tiek. Ir tegali būti tik vieną galvoje - greičiau pagimdyti, atiduoti ir užmiršti visą tą nesibaigiantį košmarą. Kad vėl galėčiau gyventi normalų gyvenimą.

O dėl vaiko nekaltumo - taip. Jam buvo duota galimybė ateiti į šį pasaulį. Prievarta duota. Tokioje situoacijoje tiek tėvas, tiek motina tegali būti geriausiu atveju biologiniais tėvais (su itin retomis išimtimis). Meilę tokiam vaikui galėtų suteikti ne biologinė motina, o ta, kuri nejaustų nuoskaudos ir apmaudo dėl jo atėjimo į šį pasaulį.

Papildyta:


Jei aš atsidurčiau tokioje situacijoje, aš be jokios abejonės ir menkiausios dvejonės pasidaryčiau abortą. Nemanyčiau, kad tai mano vaikas. Pusė genetinio rinkinio dar nereiškia, kad ir psichologiškai tai mano vaikas. Kai palieka mylimasis - visai kita situacija: mylėtasi savo noru, rizikuota arba sąmoningai vaikas pradėtas savo noru ir laisvu apsisprendimu. Ir net jei ir palieka - lieka iš praeities gražūs prisiminimai ir jausmai. O kas lieka prievartos atveju ? Gėda, pažeminimas, sutrypimas, nužmoginimas, skausmas ir visą gyvenimą prieš akis šmėžuojantis gyvas to priminimas. O jei dar berniukas ir panašus į "tėvą" išvaizda ir charakteriu...Neduok Dieve, geriau tokių giminės nedauginti.

Gal šiek tiek per žiauriai, nes juk pagrindinis vaidmuo tenka auklėjimui

Sutinku, dabar tai atrodo teisingiausia išeitis - pagimdyti ir atiduoti jį tiems, kurie jo ilgai laukia, o pagimdžius bus matyt kaip viskas pasisuks, gal ir pati autorė per ilgą laiką susivokusi jausmuose, pajutusi vaikelį besispardantį savyje, pamils jį ir nebenorės atiduoti nepaisant to, nuo ko jis
Svarbiausia dabar, kad pasisakytų mamai ir ji padėtų susivokti savyje ir apsispręsti.
Papildyta:


Tfu tfu tfu, baisiausias variantas, jei nuspręs auginti.

Nė velnio. Pedagogikoje (o pedagoginį darbą dirbau 15 metų), seniai atsisakyta minties, kad vaikas yra "tabula rasa". Savo įtaką daro ir paveldimumas, ir aplinka, ir auklėjimas.