QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2008 12 04, 14:26)
Gal galit man parodyti, kur yra parašyta, kad
privalo ? Netgi tokios superkatalikiškos šalys kaip Airija ir Malta, kuriose abortai yra uždrausti, išprievartavimo atveju abortą leidžia daryti.
Ir ką, kad vaiko palikimas skamba kaip abortas?
Mano nuomonė yra vienareikšmiška: išprievartavimo atveju - tik abortas. Be išlygų. Kadangi tikiu paveldimumu ir genetika - nėr ko tokių gyvulių giminės dauginti.
Papildyta:
Ką jūs šnekat? Kokie motiniški jausmai prievartautojo vaikui??? Įsivaizduoju, kad tokiu atveju visus devynis mėnesius moteris tegali jaustis tapusi priverstiniu inkubatoriumi ir tik tiek. Ir tegali būti tik vieną galvoje - greičiau pagimdyti, atiduoti ir užmiršti visą tą nesibaigiantį košmarą. Kad vėl galėčiau gyventi normalų gyvenimą.
O dėl vaiko nekaltumo - taip. Jam buvo duota galimybė ateiti į šį pasaulį. Prievarta duota. Tokioje situoacijoje tiek tėvas, tiek motina tegali būti geriausiu atveju biologiniais tėvais (su itin retomis išimtimis). Meilę tokiam vaikui galėtų suteikti ne biologinė motina, o ta, kuri nejaustų nuoskaudos ir apmaudo dėl jo atėjimo į šį pasaulį.
Papildyta:
Jei aš atsidurčiau tokioje situacijoje, aš be jokios abejonės ir menkiausios dvejonės pasidaryčiau abortą. Nemanyčiau, kad tai mano vaikas. Pusė genetinio rinkinio dar nereiškia, kad ir psichologiškai tai mano vaikas. Kai palieka mylimasis - visai kita situacija: mylėtasi savo noru, rizikuota arba sąmoningai vaikas pradėtas savo noru ir laisvu apsisprendimu. Ir net jei ir palieka - lieka iš praeities gražūs prisiminimai ir jausmai. O kas lieka prievartos atveju ? Gėda, pažeminimas, sutrypimas, nužmoginimas, skausmas ir visą gyvenimą prieš akis šmėžuojantis gyvas to priminimas. O jei dar berniukas ir panašus į "tėvą" išvaizda ir charakteriu...Neduok Dieve, geriau tokių giminės nedauginti.
o jūs vienareikšmiškai matote tik vieną kelią? ir gal prievartos aukoms net neklausus reiktų padaryti abortus?
negi jūs visai netikite, kad gali būti kitaip? kad gali būti išimčių?
jūs su savo tokia kategoriška ir radikalia nuomone tiesiog tyčia programuojate, stumiate autorę į blogesnę pusę (į abortą, į neapykantą vaikui ir t.t.). taip sutinku, kad jausti neapykantą prievartavimo vaisiui yra natūralu, įprasta, normalu, taip, sutinku, kad sunku įveikti tą jausmą ir pamatyti tame vaisiuje atskirą, nepriklausiomą individą, nei savo nei to vyro dalį ir tiesiog pamilti jį, kad ir kaip kokį rastą pakelėje kūdikį. žinau, kad yra žmonių, kurie po tokios situacijos sugebėjo tą neapykantą įveikti ir pamilti tą vaiką, peržengti per save ir paversti nelaime laime, neapykantą prievartautojui meile vaikui ir gyvenimui, ir taip padaryti laimingais ne vieną žmogų (pirmiausia patį vaiką). žinau tokį atvejį ir man jis kaip šviesulys leidžia tikėti, (aišku tai ne kiekvienam pagal jėgas, bet bent teoriškai), kad tai ĮMANOMA.
va už tos vilties, už tokios galimybės aš bandau kabintis, o jūs atrodo matote tik vieną juodžiausią kelią ir netikite, kad GALI būti kitaip.
