Pries pora men bendrai nutarem, kad eisim gyvent kartu tik tada, kai ji ras normalu darba, bei bus pasibaiges bandomasis. Na, gal ir kvailas susitarimas, bet turet pastoviu pajamu gyvenimui reikia.

Darba ji jau turi, bandomasis irgi i pabaiga eina, pradejau vel pletot ta gyvenimo kartu klausima ir pastebejau, kad entuziazmas is jos puses kazkur pradinges

Jeigu konkreciai as jai siulau eit kartu gyvent i nedideli butuka atskirai nuo visu. Butas yra mano tevu, jie nepriestarauja, o beto, tektu moketi tik komunalinius. Kadangi abu dirbam, dideliu isipareigojimu neturim, tai gautusi visai normaliai.
O dar neseniai Jos seimoje taip gavosi, kad jos tevai issikrausto kitur neuzilgo, o vietoj tevu atsikrausto jos sese su vaiku. Tai taip gaunasi, kad tame bute gyvens mano brangiausioji, jos vyresne sese su savo bernu, ir dar viena vyresne sese su vaiku Na viskas kaip ir gerai, saunu, bet jin man ir sako, kraustykis pas mane, gyvensim visi kartu....

Tiesa pasakius, man si mintis nepatinka, kad ir kaip gerai as sutariu su jos seima, kad ir kokie mieli man tie zmones butu, bet kas man nepatinka, kad as ten nesijausciau savas, nieko savo mes ten neturetumem, nei asmeninem erdves, nei intymumo nei dar ko panasaus...
Kai pasiulau kraustytis tik kartu i ta butuka, tai atsisako motyvuodama, kad gal pinigine prasme bus sunkiau, ir dar, kad mano motina mus kontroliuotu

Tai vat, ir niekaip negaliu nieko suprast sioje situacijoje....jin nenori kartu i ta buta, as pas ja irgi nesiverziu...Gal ji tikrai nenori, ir tik susigalvoja priezasciu?
P.S. ta pati buvau parases vienos merginos temoje, bet pagalvojau, kad negraziai isibroviau i svetima tema
