finansiskai priklausoma nuo vyro

Labai apsunkinate pačią situaciją ir avansu prisigalvojate tiek "būsimų" problemų, kad baisu ir gyventi šiandien, geriau jau nusišauti/pasikarti, kad nesulaukti tos gomoros, sado, pragaro, visų tų nelaimių, kurios atsitiks, JEIGU teks vėl eiti dirbti ir išsilaikyti save.

O JEIGU nieko to viso baisaus neatsitiks, kas taip pat gali būti kaip toj svarstyklių lėkštėj, tai nugyvensi sau ramų, sotų ir palaimingą gyvenimą nesukdama sau galvos dėl viso to, kas čia buvo priburta, ir net neprisiminsi, kad buvai priklausoma nuo vyro finansiškai, nes to ir nepajautei. Jei vyras su visa pagarba ir meile, nedavė to pajausti, ta prasme, iš negatyvo pusės, o mes visos suprantame, kad yra vyrų visokiausių, kurie žemins, įžeis, paspaus mygtukus laikui bėgant, o yra tokių, kurie niekada to nepadarys, net nepagalvos apie tai.

Kyla klausimas: su kokiais asilais gyvenat, kad taip drebat dėl migloto ir baisingo rytojaus? Kas ten per vyrai šalia jūsų, ar jie tokie nepatikimi, chamai, degradantai, kad išlaikytinės statusas tampa virve ant kaklo, kurią progai pasitaikius galima prismaugti ar vedžioti pavadėliu lyg šunį?

o del saves realizacijos..nenoreciau visa gyvenima sedet namie  

O aš priimu. Priimčiau. Ne, rimtai, būti finansiškai priklausomai nuo kažko - vyro, tėvų, Carito ir t.t. - bjauru.
Ir beje. Nėra tokio dalyko, kaip vien finansinė priklausomybė. Paskui ją velkasi ir visokios kitokios.

Bambėt bandžiau tiesą sakant, tolko jokio.
Kartą tik buvo,kai eilinį kartą ,bet tada jau ne bambėjio,o paklausė,kodėl šį mėnesį palyginti tiek dujų daug išnaudojom (orkaitė dujinė,bjaurybė daug ima),teko nekalta veido išraisška pranešti-karką valgei? skanu buvo..o šonkauliukai prieš kelias dienas...tai va,daugiau nevalgysi...tai sumurmėjo-taigis aš nieko nesakau,aišku gamink,skanu gi..
Man tai labai įdomu,kad autorė daugiau papsakotų dėl ko konfliktai kyla,nes neaišku,ar vyras tikrai nuoširdus šykštuolis,ar šiaip bambėti mėgsta,manau tai labai skirtingi dalykai.
Kadangi po tokios temos prisiminimai sukilo,dar papasakosiu.Dukrai tada buvo kokie trys,sūnui du, vyras praneša,kad važiuojam prie jūros,jam pasiūlė gana negrangiai butą,ir jis pasiskaičiavo,kad jei maitinsimės namie,tai pagal pinigus galim sau leisti.Aš dar nedirbau,vaikai darželį pradėjo lankyti kai sūnui sukako trys.Jūra geras dalykas,bet maudimukas tai mano mergautinis visai suplyšęs,lopytas,ir jo jau nelabai užsidėsiu.Pašalpa negreitai,už vaiką iki trijų mėn mokėjo gal 40-50,tiksliai nepamenu jau.Mes tada važiavom ,buvom ne vieni mašinoj,ir aš pasakiau,kad maudimuko man reikėtų.Man toks moralas buvo atskaitytas,kad ašaras vos tramdžiau..Na kad pinigų ir taip trūksta,o aš čia nesąmones šneku,maudimuko noriu...Na ne pasaulio pabaiga,pradėsiu dirbti-nusipirksiu.O prie jūros galiu ir nesimaudžius ir nesideginus būti,svarbu vaikai jūsą pamatys.Nuvažiuojam.Visi maudos,aš ne.Vyras-ko čia išsidirbinėji,einam maudytis.O maudimuko tai nėra.Vyras-kaip čia dabar nėra,kodėl nėra..Nuvedė į tokią gana prabangią parduotuvę ir nupirko patį brangiausią,patį madingiausią-kaip dabar pamenu-40lt suplojo,man čia astronominiai pinigai buvo.Tada principe ir pradėjau suprasti,kad ne skrudžas jis,o tiesiog,na jei švelniau pasakyti-keistas.

kuri laika buvau priklausoma finansiskai nuo vyro, bet problemu ne vienam del to neiskilo. Nematau cia jokios nelaimes.

Dar įdomu pasidarė. Ar kuris vyras sutiktų būti priklausomas nuo žmonos visą gyvenimą, nieko pats neužsidirbti ir nesukurti. Sakyčiau tik veltėdis. O va moterys, kažkodėl laisva valia sutinka ir netgi didžiuojasi. Kodėl? Tik nepradėkit pasakoti apie gimdymus ir vaikų auginimus. tai tik trumpas ir laikinas gyvenimo etapas.

Labai teisinga.
Kodėl žmonės nuolat nori būti nuo ko nors priklausomi. Jie palieka tėvų namus tam, kad būtų nepriklausomais, tačiau papuola į kitą priklausomybę - vyro. Jeigu nepasiseka, tampa priklausomi nuo socialinių pašalpų, ir vėl nuo tėvų, ir t.t.
Kai kas sako, kad nereikia tikėtis blogiausio, o gyventi šia diena ir džiaugtis bei tikėtis, kad su kuo kuo, bet su manimi taip nenutiks. Tai kvaila.
Reikia nusiimti rožinius akinius ir pažvelgti į gyvenimą realiai ir gana plačiai. Paprasčiausiai reikia mąstyti.
Kol nesusiduri su problemom, viskas atrodo gražu. Kuris iš žmonių yra apsaugotas nuo gyvenimo negandų? Ogi nei vienas.
Protingas mokosi iš svetimų klaidų, kvailas iš savų.
Dar įdomu pasidarė. Ar kuris vyras sutiktų būti priklausomas nuo žmonos visą gyvenimą, nieko pats neužsidirbti ir nesukurti. Sakyčiau tik veltėdis. O va moterys, kažkodėl laisva valia sutinka ir netgi didžiuojasi. Kodėl? Tik nepradėkit pasakoti apie gimdymus ir vaikų auginimus. tai tik trumpas ir laikinas gyvenimo etapas.

Bet šiaip nieko rimto nebeisiu dirbti, pasimokiau, vaikas, mokslai, maniau išdurnėsiu. Bet nepakankamas ASMENINIŲ pinigų turėjimas tikrai vargina 
Papildyta:

Aš irgi nematau, ir vyras iš esmės viską supranta. Bet va vienų vyrai matyt empatiškesni - neburba, o va kiti turi tokią savybę ir net nesupranta kodėl tokios kalbos yra nemalonios.