QUOTE(Juia @ 2011 01 12, 15:45)
Esmė ta, kad jūs nežinote, ar tos "veltėdės" neturi panašaus likimo, kaip ir aš... Liga, kuria sergu aš, žmonės suserga būdami jauni, pradžia nebūna matoma plika akimi (o ta pradžia tęsiasi maždaug 10 metų), bet tai nereiškia, kad žmogaus nekankina baisingi skausmai ir kiti negalavimai...
Tik, kaip jau minėjau, daugelis mūsų, ligonių, nesame linkę afišuotis... geriau jau laikio veltėdžiais nei beviltiškais invalidais... be to - svetimo skausmo juk nebūna
Ir dar kartą - niekada niekuo nesistebėk.
Ar aš kur sakiau, kad visos 100proc. nedirbančios yra veltėdės? Viską taip suabsoliutinau?
Čia esančios oponentės rašo, kad viskas su tom namų šeimininkėm gražu, kad jos daug laiko skiria šeimai, nuolat tobulėja, samdosi aukles, namų tvarkytojas, lanko SPA, grožio salonus ir taip viską pūkais užkloja. O aš rašau, kad tikrai nebūtinai 100proc. taip yra. Yra ir tokių, kurios tiesiog piktybiškai nedirba iš tingėjimo, geriau pasiiima socialinę pašalpą. Yra tų veltėdžių, tikrai yra. Ir ne taip jau mažai.
Jūs kažkaip keistai suvokiat mano tekstą, lyg aš primygtinai rašyčiau, jog, jei sėdi namuose, tai būtinai veltėdė. Sėdėjimas namuose sėdėjimui nelygus.
Keista - rašot apie save, kad stengiatės kažko ieškoti už namų sienos, kad jums reikia veiklos, bet prisiklijuojat sau veltėdės etiketę.
Jau rašiau ir dar pasikartosiu - manau, kad kiekvienos moters gyvenime yra etapas, kai ji nedirba ir yra priklausoma finansiškai nuo vyro. Dėl kokių priežasčių taip būna, tik joms pačioms žinoti.
Diskusijos esmė - finansiškai priklausoma nuo vyro. Todėl ir diskutuojama, kaip kuri jaučiasi, ar galėtų savo gyvenimą taip gyventi, kokie tokio gyvenimo privalumai, kokie trūkumai. Diskusija išsirutuliojo iki to, kad kalbama apie moters savijautą, apie jos reikšmę tokioje šeimoje, apie grįžimą į darbo rinką netekus vyro, apie garantijas ir t.t. Kodėl negalime apie tai diskutuoti?
QUOTE(LandL84 @ 2011 01 12, 23:46)
Dar kartą klausiu, kodėl ji tinginė, juk dirba namuose ir su vaikais? Ji save visą atiduoda būtent jiems (ypatingai kai visai maži) ir laikinai pamiršta save, puikiai tokias suprantu. Niekada nevėlu vėl imti mokytis, tobulėti, niekas iš jų to neatima

Ar kartais jūs ne iš tų žmonių, kurie žiūri į 'prastesnius' už jus iš aukšto?
Jūs teikiate tik vieną iš nedaugelio pavyzdžių, kai moteris dirba namie, rūpinasi vyru, vaikais kol jie maži. Šiuo atveju jos kažkurį laiko etapą skiria šeimai, vaikams, po to kažkurį skirs tobulinimui, mokymuisi. Viskas savo laiku. Bet tai nėra tas vienintelis etalonas, kad būna taip, o ne kitaip.
Ką jūs pasakytumėte apie tokią namų šeimininkę, kuri į darbą neina, nes tingi, kuriai vyras samdo namų tvarkytoją, virėją, kol vaikai maži - auklę, o ji pati rūpinasi tik savo išvaizda, garderobu ir jos mėgstamiausia veikla - apsipirkinėjimas? Ir taip kokius 30 metų. Kodėl atmetate tokius namų šeimininkių tipus? Koks jos indėlis į šeimą? Pagimdyti vaikai? Ar to pakanka?