Na, aš tikriausiai nesu pats didžiausias taupusis kurmis, bet taupymo prasmę matau ir man malonu sutaupyti.. Augau nemokančių ir nenorinčių taupyti aplinkoje, tai vos tik pradėjau gauti savas pajamas, teko mokytis taupyti nuo 0..
Tada pasikeitė nuomonė ir apie taupančius žmones - pvz., mano tėvai tetą, kuri buvo gerai uždirbanti, bet taupi, vis pavadindavo skūpia, bet šiandien aš taip nesakyčiau - ji man taupumo, susilaikymo nuo nebūtinų dalykų, planavimo pavyzdys.
Savo vaikus mokau jau kitaip, nei buvau mokoma pati.
QUOTE(RitaRazi @ 2015 08 03, 21:27)
Na, aš tikriausiai nesu pats didžiausias taupusis kurmis, bet taupymo prasmę matau ir man malonu sutaupyti.. Augau nemokančių ir nenorinčių taupyti aplinkoje, tai vos tik pradėjau gauti savas pajamas, teko mokytis taupyti nuo 0..
Tada pasikeitė nuomonė ir apie taupančius žmones - pvz., mano tėvai tetą, kuri buvo gerai uždirbanti, bet taupi, vis pavadindavo skūpia, bet šiandien aš taip nesakyčiau - ji man taupumo, susilaikymo nuo nebūtinų dalykų, planavimo pavyzdys.
Savo vaikus mokau jau kitaip, nei buvau mokoma pati.
Tada pasikeitė nuomonė ir apie taupančius žmones - pvz., mano tėvai tetą, kuri buvo gerai uždirbanti, bet taupi, vis pavadindavo skūpia, bet šiandien aš taip nesakyčiau - ji man taupumo, susilaikymo nuo nebūtinų dalykų, planavimo pavyzdys.
Savo vaikus mokau jau kitaip, nei buvau mokoma pati.
Apie vaikus...paimkim pavyzdį, tai jie maži, bet turi senelius, sakykim močiutę, kuri turėtų džiaugtis savais anūkais, bet tokia skūpa, kad nei vienam gimtadienio proga neperka jokios dovanėlės, jokio saldumyno, jokio pinigėlio į taupyklę, kad galbūt taip tą vaiką paskatint taupyti, juk kiekvienoj šeimoj yra tų vaikiškų taupyklių...ir kaip turi sureaguoti to vaiko širdelė, kai močiutė ateina gimtadienin tuščiom rankom, besiguosdama kad kaip sunku jai, pensijos dar negavo..na juk marazmas kažkoks tas pasiguodimas ne laiku ir ne vietoj, bet pinigų turi, nes dirba dar ir ką uždirba kiša kojinėn, neperka nieko, net vaistų, nes tai niekinis reikalas, jie nepadeda vistiek, tai
kaip toks pavyzdys - ar anūkai labai laimingi? Savęs nemyli, tai kam tada suteikti džiaugsmo, jeigu ne mažiesiems?
Ta teta gal protinga moteris, kūrė aplinką, gražino namus, madingai skoningai rengėsi, nemėtė pinigų menkniekiams, taip ir taupė, planavo kad išleist vaikus į mokslus, galbūt mokamus, na nežinau kokiu būdu ji užsitarnavo pačios pagarbą?
Tas daug ko atsisakymas ir sau neleidimas, tai priešinga išlaidavimo pusė, kitas polius. Toks savotiškas sadomazo malonumas, kai jaučia malonumą nuo asketiško gyvenimo būdo. Savotiški žmonės ir nereikia jų gailėti ar užjausti, jie gyvena savo ritmu.
Gyvenant pernelyg ir net liguistai taupiai išties daug prarandama. Kaip liaudiškai sakoma, kad gyveni tik vieną kartą. Tai gi, per tuos asketiškumus ir uolius matavimus negali sau leisti nedidelių ar didesnių gyvenimo malonumų, kurie tik suteikia jam daugiau spalvų, skonių. Gyvenimas prėskas ir neįdomus.
Gyvenant pernelyg ir net liguistai taupiai išties daug prarandama. Kaip liaudiškai sakoma, kad gyveni tik vieną kartą. Tai gi, per tuos asketiškumus ir uolius matavimus negali sau leisti nedidelių ar didesnių gyvenimo malonumų, kurie tik suteikia jam daugiau spalvų, skonių. Gyvenimas prėskas ir neįdomus.
QUOTE(ogista @ 2015 08 04, 00:28)
Apie vaikus...paimkim pavyzdį, tai jie maži, bet turi senelius, sakykim močiutę, kuri turėtų džiaugtis savais anūkais, bet tokia skūpa, kad nei vienam gimtadienio proga neperka jokios dovanėlės, jokio saldumyno, jokio pinigėlio į taupyklę, kad galbūt taip tą vaiką paskatint taupyti, juk kiekvienoj šeimoj yra tų vaikiškų taupyklių...ir kaip turi sureaguoti to vaiko širdelė, kai močiutė ateina gimtadienin tuščiom rankom, besiguosdama kad kaip sunku jai, pensijos dar negavo..na juk marazmas kažkoks tas pasiguodimas ne laiku ir ne vietoj, bet pinigų turi, nes dirba dar ir ką uždirba kiša kojinėn, neperka nieko, net vaistų, nes tai niekinis reikalas, jie nepadeda vistiek, tai
kaip toks pavyzdys - ar anūkai labai laimingi? Savęs nemyli, tai kam tada suteikti džiaugsmo, jeigu ne mažiesiems?
kaip toks pavyzdys - ar anūkai labai laimingi? Savęs nemyli, tai kam tada suteikti džiaugsmo, jeigu ne mažiesiems?
aukso zodziai, turime ir mes tokia aplinkoje... ir dar buna pasakymas "ir taip pilna visko tie vaikai prikisti" tipo gerai gyvenat jum tas 20 eur sudas o va man tai.... bet esme ne tame. as pamenu mano mociute is pencijos visada duodavo 10 lt man ir broliui, tai mes tos pencijos laukdavom kaip savo algos, ir taupem ir kazkam prisidedavom.. toks mielas prisiminimas liko
QUOTE(ogista @ 2015 08 03, 22:28)
Apie vaikus...paimkim pavyzdį, tai jie maži, bet turi senelius, sakykim močiutę, kuri turėtų džiaugtis savais anūkais, bet tokia skūpa, kad nei vienam gimtadienio proga neperka jokios dovanėlės, jokio saldumyno, jokio pinigėlio į taupyklę, kad galbūt taip tą vaiką paskatint taupyti, juk kiekvienoj šeimoj yra tų vaikiškų taupyklių...ir kaip turi sureaguoti to vaiko širdelė, kai močiutė ateina gimtadienin tuščiom rankom, besiguosdama kad kaip sunku jai, pensijos dar negavo..na juk marazmas kažkoks tas pasiguodimas ne laiku ir ne vietoj, bet pinigų turi, nes dirba dar ir ką uždirba kiša kojinėn, neperka nieko, net vaistų, nes tai niekinis reikalas, jie nepadeda vistiek, tai
kaip toks pavyzdys - ar anūkai labai laimingi? Savęs nemyli, tai kam tada suteikti džiaugsmo, jeigu ne mažiesiems?
kaip toks pavyzdys - ar anūkai labai laimingi? Savęs nemyli, tai kam tada suteikti džiaugsmo, jeigu ne mažiesiems?
Šiaip žmogus savo uždirbtus pinigus turi pilną teisę dėt ir duot kam nori, todėl už tai jog neduoda anūkams pinigų jos smerkti negalite. Seni žmonės kiek kitaip supranta pinigą nei dabar. Aš nors ne močiutė bet pinigų davimo/dovanojimo vaikams irgi nesuprantu. Užaugs, užsidirbs ir darys su jais ką nori. O va apie dėmesį, dovanėles tai kitas reikalas
Juk galima ir labai pigiai vaiką nudžiuginti, tik jeigu jis nėra sugadintas nuolatinio pinigų gavimo 
Papildyta:
QUOTE(RitaRazi @ 2015 08 03, 20:27)
Na, aš tikriausiai nesu pats didžiausias taupusis kurmis, bet taupymo prasmę matau ir man malonu sutaupyti..
O man visai taupyti nemalonu
Tai savęs apribojimas ir nuolatinis sekimas. Bet va kai tas taupymas įgauna materialią išraišką išsvajotą daiktą, kelionę ar dar ką- vat tada jau malonu kad sunkus darbas nenuėjo per niek 
Čia kaip alga kurią išmokėjo po kelių mėnesių ar pusmečio, žinai kad užsidirbai bet labai sunku buvo laukti 
QUOTE(Raselėuogelė @ 2015 08 04, 19:53)
Šiaip žmogus savo uždirbtus pinigus turi pilną teisę dėt ir duot kam nori, todėl už tai jog neduoda anūkams pinigų jos smerkti negalite. Seni žmonės kiek kitaip supranta pinigą nei dabar. Aš nors ne močiutė bet pinigų davimo/dovanojimo vaikams irgi nesuprantu. Užaugs, užsidirbs ir darys su jais ką nori. O va apie dėmesį, dovanėles tai kitas reikalas Juk galima ir labai pigiai vaiką nudžiuginti, tik jeigu jis nėra sugadintas nuolatinio pinigų gavimo
Juk galima ir labai pigiai vaiką nudžiuginti, tik jeigu jis nėra sugadintas nuolatinio pinigų gavimo Tai čia ir kalbu apie dovanėlių nei dėmesio nebuvimą, tai jeigu nesugebi pats išrinkti tos dovanėlės ir nenusimanai vaikų svajonėse, duodi pinigėlį vaikui į taupyklę ir vaikas pats nusipirks pasitaupęs kokį norimą žaidimą ar dar kažką, bet čia NIEKO niekada..pigiai nudžiuginama tik savo atėjimu..o vaikas laukia bent kažkokios smulkmenėlės
Kad ir krykštynoms, ar būdama močiutė nieko savo anūkui nedovanosit, ateisit tuščiom ir bus smagu?
Nenorėčiau kad mane pvz.po to apkalbėtų kad nė šventinto kryželio nepadovanojau, skūpa ligonė, niekada neturėsiu kiaulės akių
tiksliau kurmio ai, bet jis juk aklas va kaip tiksliai apie tuos kurmius čia tema Papildyta:
QUOTE(Raselėuogelė @ 2015 08 04, 20:00)
O man visai taupyti nemalonu Tai savęs apribojimas ir nuolatinis sekimas. Bet va kai tas taupymas įgauna materialią išraišką išsvajotą daiktą, kelionę ar dar ką- vat tada jau malonu kad sunkus darbas nenuėjo per niek Čia kaip alga kurią išmokėjo po kelių mėnesių ar pusmečio, žinai kad užsidirbai bet labai sunku buvo laukti
Tai savęs apribojimas ir nuolatinis sekimas. Bet va kai tas taupymas įgauna materialią išraišką išsvajotą daiktą, kelionę ar dar ką- vat tada jau malonu kad sunkus darbas nenuėjo per niek Čia kaip alga kurią išmokėjo po kelių mėnesių ar pusmečio, žinai kad užsidirbai bet labai sunku buvo laukti Taupymas taupymui nelygus, arba tu iš tiesų taupai, arba kaupi. Kai taupai pora metų kokiai egzotiškai kelionei, tai normalu, savo svajonę įgyvendinsi. Bet kai kaupi puse amžiaus ir išvažiuoji tik į paskutinę kelionę, ar čia gyvenimas...
QUOTE(mamuke68 @ 2015 08 04, 23:23)
...jau geriau kurmiu būti, negu euro prie dūšios neturėti...
gal geriau aukso vidurys
ir mokėti pasitaupyti, ir džiaugtis gyvenimu.
QUOTE(mamuke68 @ 2015 08 04, 23:23)
...jau geriau kurmiu būti, negu euro prie dūšios neturėti...
..o jeigu tų eurų prie dūšios didžiulis maišas ir dar dar dar ir dar jų reikia...neskaniai turbūt kurmiui atsirūgtų tokia sunki našta..nei pats valgo, nei kitą pavaišina...nieks jo nenori, nemyli ir vengia
QUOTE(Monmorensi @ 2015 08 04, 23:38)
QUOTE(ogista @ 2015 08 04, 19:14)
Tai čia ir kalbu apie dovanėlių nei dėmesio nebuvimą, tai jeigu nesugebi pats išrinkti tos dovanėlės ir nenusimanai vaikų svajonėse, duodi pinigėlį vaikui į taupyklę ir vaikas pats nusipirks pasitaupęs kokį norimą žaidimą ar dar kažką, bet čia NIEKO niekada..pigiai nudžiuginama tik savo atėjimu..o vaikas laukia bent kažkokios smulkmenėlės
Na, aš susilaikysiu nuo tolimesnės diskusijos, nes panašu kad močiutė jums žmogus tik tas, kuris ką nors atneša ar duoda
Spjaudot ant žmogaus ugnim kad pinigo į taupyklę neįmeta, man tai nepriimtina, ir mano šeimoje vaikai ne pagal atneštą pinigą senelius vertina, kuom dabar nusprendžiau savanaudiškai pasidžiaugt Papildyta:
QUOTE(ogista @ 2015 08 04, 22:46)
..o jeigu tų eurų prie dūšios didžiulis maišas ir dar dar dar ir dar jų reikia...neskaniai turbūt kurmiui atsirūgtų tokia sunki našta..nei pats valgo, nei kitą pavaišina...nieks jo nenori, nemyli ir vengia
o kodėl pinigų prikaupusio žmogaus reiktų vengti ar nekęsti
Pavydas žmogaus ir tiek.
