Musu trimete pati valgo, nei man nei teciui nesileidzia maitinama.Net kai ir nelabai valgo, neverciam ir su saukstu is paskos nelakstom

Mes turėjom didelių bėdų su nevalgymu - galėdavo per visą dieną išbūti suvalgęs tik vieną normalią maisto porciją.
Kai įsivedėm tokias taisykles, situacija ženkliai pagerėjo:
- Valgom maždaug kas 4 valandas.
- Likus valandai iki valgio - JOKIŲ UŽKANDŽIŲ.
- Likus 10 min iki valgio perspėti vaikus, kad eisim valgyti.
- Vaikai valgo tą patį, ką ir tėvai.
- Bent kartą per dieną turi valgyti visa šeima kartu prie stalo.
- Jokių užkandžių. Priešpiečiams ir pavakariams geriau duoti vaisių, sulčių, nei sausainių ar saldumynų.
- PRIVALO suvalgyti bent 5 šaukštus ar panašų kiekį, nes kitaip nenueis nuo stalo kol nesuvalgys. Jei vėliau paprašo deserto, tada sakau, kad desertui reikia mažiausiai 20 šaukštų suvalgyt.
- Turime būti konkretūs ir tvirti – jei pasakome suvalgyti dar 3 šaukštus, vadinasi tiek ir turi suvalgyti. JOKIŲ IŠIMČIŲ AR NUSILEIDIMŲ.
- Maisto, kurio atsisako, reikia duoti kelias dienas iš eilės
- Nesiūlyti maisto pasirinkimo mažiems vaikams, nes taip tik daugiau bėdų bus. Vaikai valgo tą patį, ką ir tėvai
- Jei nevalgo maisto, tada NEVERSTI SUVALGYTI VISKO. Pasiūlyti suvalgyti „dar 3 šaukštus“ ir tada galės nueiti. IR JOKIO DESERTO TADA.
- Nekreipiam dėmesio, kai pradeda blaškytis, zirsti – kada nevalgymu nori atkreipti dėmesį.
- Neskubiname vaiko, kuris lėtai valgo (maniškis būna, kad vienas pasilieka valgyti ir ramiai pamažu dar 30-40 min valgo prie stalo).
O čia pusiau juokais, pusiau rimtai:
Ką daryti, kad vaikas nevalgytų?
Pasakykit – „Jei suvalgysi dar 5 šaukštus – gausi šokolado (sausainio, deserto).
Tada vaikas suvalgys vieną šaukštą ir paprašys skanumyno. Toliau, kiek bekalbėtume – nevalgys ir tik užsispyręs prašys skanėsto. Galiausiai pradeda rėkti, šūkauti tol, kol nusileidžiam ir jis galiausiai gauna skanumynus NESUVALGĘS savo maisto.
Ar ne taip? ;)