manau ypac paauglysteje kiekvienas bando atrasti save. tevai gal siek tiek itakos turi, bet draugai daugiau. apie savo gyvenima ir stiliu kaita galeciau parasyti visa knyga

kai draugavau su taip vadinamais forseliais tevai nieko man nesake, bet kai susidejau su metalistais, pankais, straightedgais tada pamenu ir motinai kildavo visokiu negeru minciu (nors niekad nedraude buti savimi). dar puikiai pamenu ta diena kai supazindinau su 5 savo draugais, kas su dredais, kas su skiauterem, auskaru pilni veidai... nezinau ka ji pagalvojo tuo metu, bet po to labai jie susidraugavo. idomu is kur pas zmones toks nusistatymas, kad jei "nepadoriai" atrodo, reiskia koks narkomanas, vandalas ar pan, o juk straightedgai visiskai negeriantys, nerukantys, nevartojantys narkotiku ir nusistate pries atsitiktinius lytinius santykius... siaip tie kur i baznycia vaiksto daugiau nuodemiu padaro uz tuos, kur "netaip" atrodo.
tai vat tokia trumpa mano istorija, bet dabar matyt jau isaugau ir is tu dalyku

dabar mano stilius tik klasikinis, bet ypac gerai ir idomiai atrodo kai susitinku su senais draugais, visi skirtingi bet visi lygus

svarbiausia ne tai kas isoreje, o kas galvoje