Skydliaukės hipofunkcija (tiroiditas)

O gal kad pykina ?


belieka tik guostis, kad mums vis tiek geriau nei koks vezys...
As tai daktarais nepasitikiu, todel visada varau pas du tris ir ziuriu, ar ju nuomones sutampa - tada jau gydausi. Jei vieno buciau klausiusi, tai senai butu man viska ispjove, nors po kol kas tam tikrai nera jokio pagrindo.
Zodziu, Justji, kazka tau reikia daryti, nes kai neramu, tai dar labiau visi tie rodikliai sokineja. Laikykis


Kokia amziaus tavo pupa?

metukai ir menesis


O kaip jums su nervais Klausiu gydytojos, kada vaistai mane padarys tokia, kokia buvau...Klausiu, "ar cia liga, ar mano bjaurus charakterio bruozas ", isriskejes pyktis, depresonas (jau gerokai sumazejes )...

jei buciau lt,visus gydytojus aplankyciau,net ir is kitu miestu bet...norvegijos seimos gydyt.,man neduoda siuntimo pas tikra endokrinologa (atseit nera reikalo ir jis gali gyd) o cia tokia sistema,kad niekaip nepapulsi pas rimtesni gyd,jei negausi siuntimo,net pas ginekologa negali savo noru nueit

taip,kad tas gyd zino apie sia liga,kiek ir as-jokios naudos,tik kraujo tyrimus padaro
Papildyta:


tai va,kad as irgi jau jais nebepasitikiu,po paskutinio nugydymo,kai tapo dar blogiau nei ligos pradzioje,man kazkaip nesinori viska priimt,ka jie sako isklausyt,isklausau,bet po to pati sprendziu,visus ju paliepimus vykdyt ar ne

Sveikos merginos.

Pasirodo aš esu tokia "unikali", kad teko nutraukti tiroxino vartojimą. Labai man veikė širdelę, tachikardija, aritmija, ar dar velnias žino kas...Labai diegė širdį, blogai jaučiausi.Gyd. liepė nutraukti tiroxiną vartojimą.Dabar laukiu kraujo tyrimų atsakymų.Pagal juos arba pareguliuos tiroxino dozę arba teks gerti tik jodą.Tiek naujienų...

Oho as tai bijociau taip nutraukti , nes neduok Dieve tsh sukils ...

Sveikutės, merginos, turiu klausimėlį. Jis labiau dėl mamos, nes jai jau du kartus operuota skydliaukė ir dalinai pašalinta, o dabar vėl randa daugybę priaugimų ir mazgai keli, tai ji baiminasi, jog šį kartą bus pašalinta visa skydliaukė (bijo, nes keletui jos pažistamų toks pašalinimas buvo lemtingas). Daug anksčiau buvau prie jūsų prisijungusi keletą kartų ir pamenu, jog kalbėjote apie gydytojus. Deja, tgai buvo senokai, gal galėtumėte paminėti keletą gydytojų, kuriais jūs buvote patenkintos, gal tiksliau, kuo mažiau nusivylusios.
Man pačiai dalinai pašalinta skydliaukė, kai buvau 13. 20 suėjus atrado naujus mazgelius, su kuriais (didėjančiais ir mažėjančiais) gyvenu iki šiol. Dabar man 37-eri. Jau beveik penkeri metai kaip gyvename Amerikoj. Tuom labiausiai džiaugiuosi iš tos pusės, jog spėjau išvažiuoti ir "gerieji" daktarai nespėjo antrą kartą išoperuoti, nes nieko kito kaip tik tokias rekomendacijas girdėjau. Kai pats ne gydytojas ir dar kala į galvą tokias "tiesas", tai muša per viska- nuotaiką, pasitikėjimą ir teisę i laimingą gyvenimą. Kai atvažiavus čia pradėjau lankytis pas rekomenduotą gydytoją su patirtimi, jis baisiausiai nustebo, jog kalba ėjo apie antrą operaciją. Jau vien pagal pirmą apžiurėjimą (be kraujo tyrimo ir ultragarso), suabejojo, ar vaistų dozė buvo tinkama. Po tyrimų atsakymų paaiškėjo, kad jis buvo teisus- padidino vaistus dvigubai- iki 100. Ir dar pasakė, jog manoji skydliaukė yra toj grupėj, kuri gali buti kontroliuojam vaistų pagalba. Apie jokias biopsijas (Lt man darydavo kone kas kartą) net kalba neina, jis prieš jas.
Nežinau, gal giriu dieną be vakaro, bet kol kas pirmą sykį per savo gyvenimą jaučiuosi gerose rankose.
Nežinau kokia jūsų nuomonė, bet aš nusivyliau dauguma gydytojų. Kažkaip, kaip turi tik vieną gyvenimą, nesinori atsiduoti ten, kur abejojama, per daug pasitikima, mažai žinoma. Bet ką daryti, kai tų specialistu gerų taip mažai?
Tad lauksiu jūsų atsiliepimų, gal galėsiu šiek tiek pagelbėti mamai.

Cia labiau tiktu klausti Skydliaukes problemos temoje , nes sitoj temoj kiek zinau nelabai susidure su operacijom

Kaip gerai, kad radau šitą žinutę... O tai ir aš galvoju,ar čia man stogas važiuoja ar kaip suprast? O jau kai depresija užpuola... Praktiškai vos ne kiekvieną dieną paplūstu ašarom, kartais visai dėl nieko... Tai sakot praeis?.. Labai tikiuosi

turetu praeiti Man buvo juodai juoda depresija, kai tyrimu rezulttas buvo 48, po poros men vaistu gerimo tikrai pagerejo, prasviesejo, pradejau tiketi, kad i kapus dar per anksti Ir Jums pageres Va pyktis toks staigus daznai kyla Bet kazkaip tikiiu tais vaistais lyg kokia panaceja, kai sureguliuos man amzinaja norma, viskas bus dar geriau

Tikiuosi, nes jau kartais tikrai būna labai juodų minučių... Dar toks jausmas kaip nuolatinis "pasunkintas" PMS

Šiandien pagaliau gėriau visą tabletę, tai ryte širdis kalė kaip pamišus, galvojau koks priepuolis ištiks Naiviai laukiu medžiagų apytakos pagreitėjimo ir svorio kritimo

Kai geriau tiroksino 100 mlg tai labai ryskiai jauciau kylanti pykti. Ne is sio, ne is to, o jei dar kas sunervindavo - atrodo prieitum ir skeltum i galva . Paprastai man tokie dalykai nebudingi, tai negaliu sieti su nieku kitkuo, kaip su tiroksinu (nes doze buvo per daug didele), o kai pradejau gerti 50 mlg - praejo tokie pykcio antpludziai. Pirma karta patyriau, kad taip gali buti nuo vaistu ir kad gali buti sunku save kontroliuoti...


Oho, Sella, kaip cia tau... tikekimes, kad viskas susireguliuos ir daktarai atras buda, kaip tau padeti


Net nezinau ka pasakyti... As Lietuvoje buvau pas Kazanaviciu, Grigoni, Skuodyte ir dar viena durne Antakalnio pol., kuri man is pirmo karto, be jokiu tyrimu paskyre gerti predinizolona - laimei, kad zinojau, kas tai per bjaurastis ir negeriau. Skuodyte man is vis nepatiko (visa valanda apkalbinejo Kazanaviciu), Kazanavicius labai nekalbus, bet siaip istardem, isklausinejome su vyru, tai viska pasake, ka reikia ir lyg nieko jis man pasirode, o Grigonis tai abejotinas, nes pirma karta tik mano uzsienio gydytoja peike, o antra karta lygiai ta pati patare, ka ir ta gydytoja (matyt jau buvo pamirses, kad pries kelias dienas priesingai kalbejo ), tai ka as zinau... Sunku su daktarais.

O kad Lietuvoje tik operacijas kisa - tai faktas, patyriau savo kailiu. Neva gal kada nors bus tau vezys, tai geriau pjaunam... o kad to vezio simta metu gali nebuti - jiems ne motais.

Del biopsijos - tai nezinau, bet manau, kad ji laikas nuo laiko tikrai reikalinga, nes kaip kitaip tu, Reda, suzinosi, ar tavo mazgai nevezeja? Vien is kraujo tyrimu, echo ir daktaro pamaigymo - tikrai neimanoma. O atveju vis tik yra, kad tie mazgai ima ir suvezeja.

beda ta, kad tiroksinas ne vaistai nuo skausmo, pradeda veikti tik ilgai vartojus. Mano gydytoja sake laukti pokyciu tik po dvieju menesiu, nuo to kai pradejau gerti
Dar reikia kazkiek sau padeti, kazkuo labai uzimti smegenis, kad liktu kuo maziau laiko toms piktoms juodoms mintims...

Gal Dagilis ka patars su svoriu? Paziurekite, koks viliojantis parasas





X man pyktis buvo tiek prie 50, tiek ir dabar, geriant 100 Gal tikrai tada pasidariau pikta boba, ir tiek

XX girdejau labai geru atsiliepimu, ir man siule apsilankyti pas A.Simku, Kaune.