Biblija - ar tai pasakos?

Ei, kas nors, kokios jūsų mintys?

Biblija - ar tai pasakos? - Taip
Gerai pradziai biblija susideda is senojo ir naujojo testamentu:
Senasis sestamentas buvo rasomas. Nuo 2000 metu pries kristaus gimima. Jama surinka daugybe ivairiu tautu mitu ir pasaku.
Pvz. Paimsiu kelias labai gerai zinomas pasakas:
Pasaulinis tvanas ir Nojus ir tt... Tai orginaliai yra Sumeru pasaka. Apie vien is ju dievu. Tiesiog senajame testamente pakeistas veikejas ir viskas. Apie pasakos kilme. Yra manoma kad ji atsiradus is netoli Juodosios juros kilusiu genciu. Tirpstant ledynam pasaulinis vandens lygis kilo. Tais laikais Juodoji ir Vidurzemio juros nebuvo susijungisios. Pakilus vandeniui atsivere plysys ir uzhliejo daugybe Juodosios juros pakrentes gyventoju. O issigelbeje pasakojo is lupu i lupas ir taip gime pasaka, mitas. As tikiu kad bronzos amziaus zmonems tai galejo atrodyt kaip pasaulinis tvanas.
Toliau Sodom(as) and Gomorrah(as) du miestai kuriuos dievas sunaikino nes ten zmones buvo per daug istvyrke uzsiminejo homoseksualiniais santikiasi ir pan. Sie miestai buvo sunaikinti po zemes drebejimo.
Toliau, didzioji zydu migracija is Egipto i pazadetaja zeme. Kiek man zinoma galimi du variantai. Taip ta migracija buvo (nors 40 metu klajojimas po dykuma, juros praskyrimas ir tt, ryskiai persudyti). Antras variantas. Migracija yra simboline. Pries zydus tose zemese gyveno Phoenician(as) tai buvo miestai valstybes (kazkas panasaus kaip pas graikus) taciau ta sistema zlugo ir zmones is miestu migravo i kaimus.
realiai kaip ir minejau senasis testamentas tai nieko daugiau kaip pasakos ir mitai kile is realiu ivykiu vykusiu bronzos amziuje. Tiesiog i tuos ivykius dar buvo ipinta mokomoji moraline prasme. (Paziurekt senoves lietuviu pasakas. Jos taip pat turi moreline prasme. Velniu passitiki - jis visada apgaus ir tt.)
Naujasis testamentas buvo rasomas rementis naujuoju testamentu. Tai yra VISISKAI dirbtinas dalykas. Jis susideda is keturiu daliu: Mato, Luko Morko ir Jono. Sie keturi rastai buvo parinkti tuo metinis baznycios kaip "teisingiausi". Realiai tu rastu buvo apie keturiasdesimt. Pvz. dabar neseniai buvo atrasti "Negyvosios Juros rastai" ty rastai pagal Juda. ir tt... Jie pvz pasakoja, kad Jezus pasake Judui kad sis ji isduotu, todel tas rastas iskelia Juda kaip ne "blogaji" o visiskai atvirsciai, kaip labiausiai patikima Jezaus mokini.
Dabar tikrai neatsimenu reiketu pasidomet , bet tokiu neatitikimu yra daug.

Gerai, o galui. Biblija yra labai senas rastas; Jinai buvo simtus kartu perrasyta, perversta, pataisyta, patobulintai ir tt... Taip joje rasomi dalykai galejo buti paremti realiais ivykias, taciau visi tie stebuklai, dvasios, dievai, demonai, angelai ir tt... yra tas pats kaip fejos, vienaragiai, troliai, gnomai, kaledu senelis ir tt...

Kas supranta angliskai ir turi greitesni interneto rysi:

http://www.onlinedoc...ed-secrets.html

http://www.onlinedoc...ocumentary.html

http://www.onlinedoc...religulous.html

ps... sorry uzh klaidas klavetura nauja

Gal čia labiau kalba apie nepagrįstus draudimus (pvz viename puode virti ir mėsą ir po kiek laiko pieną, ar iš vis to paties valgymo metu vartoti ir pieniškus ir mėsiškus patiekalus. Ritualiniai apsiplovimai. čia iš judaizmo. Jaunatys ir pilnatys gal iš kokių romėniškų papročių). Jei savęs ribojimai neturi gilesnio sluoksnio jie beverčiai, tai yra, kad to nereikia daryti tik dėl tradicijos. Bet nemanau, kad pvz. pasninkas siekiant vienytis su mažiau turinčiais, ir gal net jiems padėti - nenaudingas. Ar pasirinkimas gyvenimo kelio skirto tik Dievui ir niekam kitam - vienuolystė, nes tai nėra šiaip lytinio gyvenimo atsisakymas, tai kitokio kelio pasirinkimas, jame nėra vietos įsipareigojimams šeimai. O kas yra lytinis gyvenimas be įsipareigojimo priimti tuos kas iš jo ateina? Jei visą save planuoji paskirti Dievui, tai nekvieti dar krūvos šeimininkų ant savo galvos (vyro ir vaikų).


Ir kitose evangelijose minimi Jėzaus žodžiai apie išdavimą. Jėzaus pokalbis su Judu aprašytas Jono evangelijoje.
"Įspėjimas apie išdavystę

21 Tai pasakęs, Jėzus labai susijaudino ir tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“ 22 Mokiniai ėmė žvalgytis į kits kitą spėliodami, kurį jis turįs omenyje. 23 Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. 24 Simonas Petras pamojo jam ir pašnibždėjo: „Sužinok, apie kurį jis kalba“. 25 Šisai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“ 26 Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį“. Ir, pamirkęs kąsnį dubenyje, jis padavė Judui, Simono Iskarijoto sūnui. 27 Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas. O Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“ 28 Nė vienas iš sėdinčių už stalo nesuprato, kodėl jis taip pasakė. 29 Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie pamanė, jog Jėzus jam įsakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventėms“ ar liepęs ką duoti vargšams. 30 Tad anas, nurijęs kąsnį, tuojau išėjo. Buvo naktis."
Jn 13
Tuos pačius žodžius išgirdęs vienas gal būtų prisipažinęs, kad ketina įduoti, o kitas štai nubėgo ir išdavė. Judo draugai tą įvykį galėjo aprašyti kaip Judo parinkimą išdavimo misijai ir tarsi Jėzaus palaiminimą tam, kiti gi kaip perspėjimą ir Judo iš nesuvokimo ar net godumo padarytą piktadarystę. Paties Kristaus neteigiama nei vienaip nei kitaip ir mes nežinome ar Judas išgelbėtas ar pasmerktas, bet kažin ar tai labai turi mums rūpėti, nes mums tai nieko nekeičia ir ne mūsų tai reikalas, teisti ką nors dangui ar pragarui. Kaip matom net ten sėdėję mokiniai gerai nesuprato, apie ką kalbėta.
Kitos trys evangelijos apie tai tik užsimena ir atrodytų kritiškiau kalba apie Judą. Bet visose Judas per vakarienę sėdi šalia Jėzaus, dažo savo duoną viename dubenyje su Jėzumi. Jis svarbus ir mylimas mokinys, jam patikėta Jėzaus ir mokinių pinigų kasa.
Taigi nematau kokių labai didelių atradimų, kaujų faktų tavo minimoje atrastoje evangelijoje išskyrus įvykio interpretaciją. Interpretuoti galima kiekvieną įvykį įvairiai.

Pirmiausia, sveikinu su šventėm, per kurias klausiausi:
Pradžioje buvo Žodis.

Tas Žodis buvo pas Dievą,

ir Žodis buvo Dievas.

Jis pradžioje buvo pas Dievą.

Visa per jį atsirado,

ir be jo neatsirado nieko,

kas tik yra atsiradę. (Jn 1, 1 - 3)
Šiandien bandžiau skaityt laišką Kolosiečiams, ir neradau, kur kalbama, kad Jėzus buvo Dievo kūrybos stebėtojas :
Kol 1
DIEVO PASLAPTYS KRISTUJE

Kristus – visatos galva

15 Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas,

visos kūrinijos pirmgimis,

16 nes jame sukurta visa,

kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima,

ar sostai, ar viešpatystės,

ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per jį ir jam.

17 Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi.

18 Ir jis yra Kūno – Bažnyčios galva. Jis – pradžia,

mirusiųjų pirmgimis,

kad visame kame turėtų pirmenybę.

19 Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę

20 ir per jį visa sutaikinti su savimi,

darydamas jo kryžiaus krauju taiką, –

per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.

Laišką Filipiečiams aš irgi mėgstu , ypač gražios 6 ir 7 eilutės:
Fil 2 6 Jis, turėdamas Dievo prigimtį,

godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu,

7 bet apiplėšė pats save,

priimdamas tarno išvaizdą

ir tapdamas panašus į žmones.

Jis ir išore tapo kaip visi žmonės;

8 jis nusižemino,

tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.

9 Todėl ir Dievas jį išaukštino

ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų,

10 kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis

danguje, žemėje ir po žeme 11 ir kiekvienos lūpos

Dievo Tėvo šlovei išpažintų:„JĖZUS KRISTUS YRA VIEŠPATS!“
Galime be galo žaisti citatomis, nes ŠR pilnas paradoksalių posakių, bet juk tam ir turime ne ištraukas, o visą Raštą, kad pajaustume jo dvasią ir sugebėtume atpažinti, kada kalbama konkrečiam laikmečiui, konkrečiai situacijai ir konkretiems žmonėms, o kada skaitome žodžius, kurie skirti visiems laikams ir visiems žmonėms.


Eiluteje "Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai." (Jn 17:22-23) nepasakyta, kad žmonės ir Jėzus yra viena, pasakyta, kad turime galimybę būti ir pasiekti vienybę, kas po mirties tikiuosi ir įvyks.
Kai turėsiu galimybę, būtinai Pauliaus paklausiu, ką jis laikė vieninteliu Dievu . Šiuo metu man įdomiau, kuo tu laikai Jėzų?

kaip sakiau, kad tas tekstas tikrai neparodo, kad Jezus - Dievas, tik tiek, kad neturiu tvirtu irodymu tam paneigti, lygiai taip pat, kaip ir jus neturite irodymu parodyti, jog is tiesu tos eilutes pagrindzia si teigini.
o kas liecia del vardo reiksmes, tai turbut jus esat girdejusi visa tai Dievo vardo kontekste. del zodzio "vardas" reiksmes nebereikalo suabejojau ir as esu kazka girdejes.

jus neatydziai peskaitete ta fraze, po zodzio Dievas eina kablelis, tai reiskia ten sneka eina ne apie Dieva Teva, o apie tiesiog Dieva, kuiris yra Tevas. Viename graikiskame tekste net yra ne kablelis, o dvitaskis: "Θεός υπάρχει: ο Πατέρας" (verciant pazodziui: "Dievas yra: Tevas"). taigi mano minetoje eiluteje aiskiai parasytas, jog vienintelis Dievas yra Tevas, cia kitaip isversti ir interpretuoti neimanoma, nebent bukai neigti akivaizdu dalika.
Papildyta:

tik prasyciau be paranoju, as tikrai nesakiau apie zmoniu ir Jezaus vienybe. i mano klausyma (kodel vienu atveju zodi "viena" suprantate vienaip, o kitu atveju kitaip?) taip ir nesugebejote atsakyti. gal galima kazkiek konkretumo ir maziau "operaciju su makoronais"?

nereikia laukt galimybes, reikia tik sugebet perskaityt ir suprasti ka perskaitei, kazkaip nepasijaute, kad tai subetum padayt.

mielai atsakyciau, tik va nesulaukiu atsakymu is jusu, tai kaip ir neformatas butu atsakinet tam, kuris pats isisukineja nuo klausimu.

[quote=]
<...>Jo vardas bus

„Nuostabusis Patarėjas,

Galingasis Dievas,

Amžinasis Tėvas,

Ramybės Kunigaikštis“.

"Tas Žodis buvo pas Dievą,

ir Žodis buvo Dievas.

Jis pradžioje buvo pas Dievą.

Visa per jį atsirado,

ir be jo neatsirado nieko,

<...>
Kristus – visatos galva

15 Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas,

visos kūrinijos pirmgimis,

16 nes jame sukurta visa,

<...>
19 Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę

<...>
Fil 2 6 Jis, turėdamas Dievo prigimtį,

godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu,

7 bet apiplėšė pats save,

priimdamas tarno išvaizdą

ir tapdamas panašus į žmones.

Jis ir išore tapo kaip visi žmonės;

8 jis nusižemino,

tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.

9 Todėl ir Dievas jį išaukštino

ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų,

10 kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis

danguje, žemėje ir po žeme


[/quote]
ABočiau, visos tos eilutės tau nesako, kad Jėzus dDevas, bet eilutė, kur minima, kad Dievas yra vienintelis ir mūsų Tėvas jau sako, kad jis ne Dievas? Ar tu tikrai be išankstinės nuostatos skaitai Bobliją? Jėzus man ir Dievas, ir Tėvas, ir brolis toks pat kaip aš žmogus, nes jame telpa visatos ir Dievo pilnatvė.

Kodėl jo vardas Galingasis Dievas ?
Kas gi tas Žodis, kuris yra Dievas?
Kaip gi žmogus galėtų būti visatos galva ir jame būti visa kūrinija?
Kodėl prieš Jėzų priklaups kiekvienas kelis? Ar galima keliaklupsčiauti prieš kūrinius, ne vien prieš Dievą?
Ką reiškia turėti Dievo prigimtį ir nesilaikant lygybės su Dievu save apiplėšti iki žmogaus lygmens?

Man truputi keistai atrodo Biblijos "tyrinėjimas"... Rodos sakoma, kad tikėjimas yra būtent tikėjimas, o ne žinojimas. Stengtis "blusinėti" Bibliją yra bandymas sužinoti. Kam reikalingas žinojimas, jei yra tikėjimas? Juk jie vienas kitam priešingi... Dabar vyksta ginčas dėl kablelių ar kabliataškių... Ir kur? Tekstuose, parašytuose prieš tūkstantį metų. Beje parašytuose po Kristaus mirties. Ar tai reiškia, kad tikintiesiems neužtenka tikėjimo? Kad jie vis dėlto desperatiškai bando tikėjimą "paramstyti" žinojimu?

Norint tikėti reikia žinoti į ką tiki. Juk netiki abstrakčiai į kažką. Aš tikiu į Vieną Dievą, triasmenį, kuris sukūrė pasaulį, save iš meilės mums padovanojo ir nuolat pasilieka tarp mūsų. Kaip gi galėčiau tikėti neapibrėždama į ką tikiu? Tikiu tais dalykais irgi ne be pagrindo. Už pagrindą imu Jėzaus mokymą kuris sudėtas Biblijoje nuo Senojo testamento iki Naujojo, tikiu liudijimu. Todėl ir blusinėjuosi tame liudijime, kad geriau žinočiau ką Dievas norėtų, kad apie jį žinočiau, ne šiaip sau juk jis man protą davė , o tik ko protas įveikti nepajėgus palieku širdžiai, meilės buveinei, kuri kaip kompasas visuomet gręžiasi į Dievo meilės pilnatvę.

O koks skirtumas ar Jėzus yra Dievas, ar Dievo sūnus, ar du viename? Na koks skirtumas jūsų tikėjimui? Apie Mariją kiek žinau Biblija iš vis mažai kur užsimena, nors tikėjimas Marija daug kur stipresnis nei tikėjimas Jėzumi... Bet tai koks skirtumas tikintiems žmonėms?

Taigi aš ir manau, kad Jėzus yra Dievas, antrasis Trejybės asmuo-Dievas Sūnus, dau viename tikras Dievas ir tikras žmogus. Bet jei jis būtų tik žmogus, kad ir koks iškilus netiktų jį vadinti Dievu ir melstis jam kaip Dievui, nes tik Dievas vertas didžiausios pagarbos ir kiekvienas kelis turi lenktis tik Dievui.
Marija gerbiama, bet tik dėl jos Sūnaus. Ji ne Dievas, ji mūsų tikėjimo sesuo, tobuliausiai įvykdžiusi Dievo valią, todėl mums pavyzdys. Aš ją myliu už jos nuostabų dvasinį grožį, už jos meilę mums, bet ne ji mano gelbėtoja, o tik Dievas. Juk skiriasi patarėja ir Dovanotojas

kaip ji dievo valią tobuliausiai įvykdė?
Jėzaus biologinis tėvas juk vis tiek buvo Juozapas?

Čia tai jau nesutinku. jei pasidomėtum plačiau, ne tik Biblija, sužinotum labai įdomių dalykų.
Buvo Tėvo epocha, paskui Sūnaus, dabar ateina Motinos.