Minties jėga (2)

Kam reikalingi norai? Kodėl negalima tenkintis tuo, ką turi?
Papildyta:

Vyrai gyvena moterišką gyvenimą. Todėl jie negali būti stiprūs, jie prievartauja save.

Suklydot.

Bet kiekvieno tiesa sava.

Ir klausimas: kaip suprasti sąvoką "ribotas žmogus"? Man suprantamos pvz, sąvokos: užsispyręs, nelankstus, linksmas ir kt. O ribotas? Ar tam tikrą (skirtingą, nei visuotinai priimtina) nuomonę dėstantis žmogus yra ribotas?

Pvz. man artima Medinio pozicija jo aprašytu sveikatos ir savigailos klausimu. Juk tik sakoma, kad gailma vaikų. Jei savęs labai nuoširdžiai paklaustume, atrastume, kad gailime savęs.

Be mūsų TIK nebus mūsų, bet pasaulis nesugrius.

Aš suprantu tai kaip žmogų, kuris turi savo ribas. Geriausiu atveju jis net apie jas žino.

Kodėl sakote, kad vyrai gyvena morerišką gyvenimą? Gal yra tokių, bet nemanau, kad VISI...

Ne, ne visi. Yra dar stiprių visuomenių ir stiprių individų silpnose visuomenėse. Va buvo lietuviškas Tarzanas. Vyras. Bet mirė.

Kaip manote, Jūs pats gyvenate moterišką gyvenimą?
Papildyta:


Vyras? Gal tik vyriškos giminės, tačiau jo visa povyza labiau buvo panaši į laukinio..

Taip, aš gyvenu moterišką gyvenimą.
O kaip jūs įsivaizduojate vyrą? Kaip šunį, kuris jums šlepetes dantyse atneša?

Tikrai beviltiškas amžius. Jau gedulingi varpai skamba.
Papildyta:

Tai nebeliko senolių išminčių?

Išminčiumi gali būti tik tuomet, kai kažkas įsiklauso į tavo žodžius. juk jei susės šimtas senolių lietuviškų ir pasakys, kad Lietuva strimgalviais lekia į pražūtį - kas nuo to pasikeis?

Na, tuomet tikrai suprantamas Jūsų nepasitenkinimas ir pesimizmas... Sunku gi gyventi svetimą gyvenimą

Kaip ir pats sakėte, vyrų, gyvenančių savo gyvenimą, dar šioje visuomenėje yra, todėl vaizduotėje dar neprireikė kurti jo paveikslo

Man įdomu ką jūs laikote vyru. Kažkada t0okių apibrėžimų kolekciją turėjau.

Žmogau, norai yra varomoji mūsų visuomenės vystymosi jėga. Noras geriau gyventi, skatina dirbti, noras būti protingam skatina mokytis ir plėsti savo akiratį, noras būti geresniam skatina daryti gera ne tik sau bet ir kitam. Kitaip visiškas visuomenės degradavimas ir abuojumas. Jei nebus vizualizacijos nebus įsivaizdavimo kaip tai turi vykti. Pvz. mano vyras pertvarko darbe kompiuterinę sistemą (aš nelabai čia gaudaus, bet man ir nereikia). Jis susikuria savo galvoje viziją, modelį kaip tai turėtų atrodyti ir ieško galimybių kaip tai padaryti. Nesėdi ir nesvaigsta noriu, kad būtų taip, kaip jis nori, o aiškinasi, daro. Kas nuo tokio noro? Noras išreiškiams veiksmu, veiksmas rezultatu. Geresnis ryšys, paprastesnis darbas, lengviau rasti duomenis, suformuotas archyvavimas ir t. t. ir pan. Jei tenkintumeisi tuo, ką turi, nebūtų savo norų, svajonių išreiškimo, gyventum urve ir būtum urvinis žmogus, kurį į priekį varytų tik instinktai. Turi sūnų ir jis turi kažkokius norus. Pvz. Berniukas mėgsta futbolą, įsivaizduoja save vos ne bechemu. Jis „mato“ save spardantį kamuolį, įvartis po įvarčio. Ar tu stabdysi savo vaiko vaizduotę ir kartu jo norą ar tik jį pakoreguosi. Tavo pasirinkmas. Jis gal ir bus futbolininkas, o gal ir ne. Bet jo svajonę įgyvendinti bandyti galima. Ar nusikaltimas kažko norėti vaikystėje ar suaugus daugiau nei turi, nei gali? Tas pats su visomis vizualizacijomis. Jei sėdėsi ir sapnuosi, tai bus sapnavimas, jei vizualizuosi ir to savo vaizdinio įgyvendinimo sieksi – rezultatas vienoks ar kitoks bus bus, tik nebūtinai toks maksimalus, kokio nori. Na jau maniškis bamba, kad visa diena prie kompo. Tikrai, jau kelintą kartą vis baigiu...