QUOTE(Medinis @ 2008 12 29, 23:51)
Teoriškai... iki atsirado kvantinė fizika. Nuostabus dalykas, bandžiau gilintis, bet supratau, kad pradžioje reikėtų pora metų matematiką kramtyti...
Taigi kvantinė fizika teigia, kad dalelės gali būti neapibrėžtos būsenos ar vietos. Tai yra jos gali netgi būti keliose vietose iš kart arba nebūti iš vis. Ir dar įdomus stebėtojo efektas - eksperimento stebėtojas įtakoja eksperimentą. Kai niekas eksperimento nestebi rezultatai vienokie, kai stebi - kitokie.
Radau kelis vadovėlius. *****. Neatsitiktinai turbūt pirmą kartą rimtai gailiuosi, dėl to, kad pinigai sutrukdė ir užtemdė kitus tikslus. Nafik. Bet. Nebūna erdvėlaikyje nieko per vėlu.
Tas pats yra kelios schemos internete, su laiko matavimu. Kaip keičiasi laikas stebėtojų atžvilgiu.
Jei įvykis yra atsitiktinis. Čia kažkas rašė, gavo darbą. Mes sakykim, tai atsitiktinumas. Atsitiktiniai įvykiai gali būti, jei jie įvyksta be priežasties, įvyksta su priežastim, tik kol kas priežastis yra nežinoma, arba, įvykis su priežastim, kurios niekada negalėtume rasti. Tai arba atims per daug laiko, arba per daug filosofinio gilinimosi. Įvykis nelaikomas atsitiktiniu, jei priežastis yra išaiškinama, kontroliuojama, randama. Ar galime teigti, kad išsipyldę norai, tėra tik atsitiktiniai įvykiai?
Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2008 12 30, 00:05)
visata sprogsta, plečiasi, po to taukiasi iki taško ir vėl sprogsta...
Kuom plėtimasi skiriasi nuo traukimosi?