QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 01 05, 10:01)
Žinoma, kad subjektyvu. To net nežadu ginčyti. Esnmė tame, kad tas užsiėmimas pačiam žmogui neatrodytų betikslis ir nenešantis naudos.
bet pabrezei apie nauda kitiems?
bet pabrezei apie nauda kitiems?
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 01 05, 09:52)
Išskaidysiu jūsų klausimą:
1. ar tas suvokimas, kad man nėra taip blogai, aš gyvenu normalų gyvenimą
- manyčiau, kad tai yra ne pozityvus, o realus vertinimas. Negatyvas man asocijuojasi tik su "minusiniu" matymu, pozityvas - tik su "pliusiniu". Mano galva, nei tas, nei tas nėra gerai, kadangi tai - kraštutinumai. Žmonės, linkę į vieną kraštutinumą ir juo nusivylę, dažbnai metasi į kitą. Tuo tarpu, kai realiai vertini situaciją, tu matai ir jos minusus ir pliusus. Ieškai kelių, kaip minusus sumažinti arba bent jau nepadidinti, o pliusus - įtvirtinti ir pagausinti. Tokį mąstymą pavadinčiau konstruktyviu, o ne...eeee...sapaliones (atsiprašau už tą žodį)..."kokia puiki diena...ir aš koks nuostabus"
2. nustojimas savęs gailėtis ir bambėti - kol savęs gailitės ir bambate, esate pati sau pasaulio bamba (heh, jums tinka jūsų nickas 
) Bet, pasaulis, vienok, nėra tik jūs. Jame yra ir daugiau žmonių bei reiškinių. Taigi, tereikia tik nustoti būti pačiai sau pasaulio bamba ir daugiau dėmesio skirti likusiai pasaulio daliai - kuriai, jūsų pačios pasirinkimas: ar artimiems žmonėms, ar mėgstamam užsiėmimui, ar aktyviai veiklai...Tiesiog mažiau galvokite apie tai, ko jums reikia...kad pasijustumėte laiminga ir daugiau, ką galite naudingo nuveikti. Būtent naudingo
1. ar tas suvokimas, kad man nėra taip blogai, aš gyvenu normalų gyvenimą
- manyčiau, kad tai yra ne pozityvus, o realus vertinimas. Negatyvas man asocijuojasi tik su "minusiniu" matymu, pozityvas - tik su "pliusiniu". Mano galva, nei tas, nei tas nėra gerai, kadangi tai - kraštutinumai. Žmonės, linkę į vieną kraštutinumą ir juo nusivylę, dažbnai metasi į kitą. Tuo tarpu, kai realiai vertini situaciją, tu matai ir jos minusus ir pliusus. Ieškai kelių, kaip minusus sumažinti arba bent jau nepadidinti, o pliusus - įtvirtinti ir pagausinti. Tokį mąstymą pavadinčiau konstruktyviu, o ne...eeee...sapaliones (atsiprašau už tą žodį)..."kokia puiki diena...ir aš koks nuostabus"
2. nustojimas savęs gailėtis ir bambėti - kol savęs gailitės ir bambate, esate pati sau pasaulio bamba (heh, jums tinka jūsų nickas
) Bet, pasaulis, vienok, nėra tik jūs. Jame yra ir daugiau žmonių bei reiškinių. Taigi, tereikia tik nustoti būti pačiai sau pasaulio bamba ir daugiau dėmesio skirti likusiai pasaulio daliai - kuriai, jūsų pačios pasirinkimas: ar artimiems žmonėms, ar mėgstamam užsiėmimui, ar aktyviai veiklai...Tiesiog mažiau galvokite apie tai, ko jums reikia...kad pasijustumėte laiminga ir daugiau, ką galite naudingo nuveikti. Būtent naudingo 1. aš sutinku, kad geriausia yra realiai vertinti situaciją. Viskas ką noriu pasakyti, kad tam tikrose situacijose pozytivizmas gali padėti. Svarbu nenuklyst į fanatizmą ir jausti kada sustoti. Jei žmogus linksta į negatyvą ir mato viską tik juodai, gal pozityvios mintys gali padėti tai atsverti ir priartėti prie realaus vaizdo. Juk nebūtina šokinėti nuo vieno kraštutinumo prie kito. Viską galima daryti protingai ir atsirenkant.
2. na aš kalbu labiau bendrai apie situaciją, ne būtinai konkrečiai apie save. Atrodo kol kas nei bambiu nei zyziu, tiesiog buvo gyvenime periodas, kai išpuolė daug nelaimių ir tada tik bambėti ir norėdavosi. O kai susilaikydavau, užsiimdavau kažkokia veikla, tai tas bambėjimas tiesiog prasiverždavo vakare, atsigulus miegot, kažkokiu nesveiku liūdesiu ir bejėgiškumu. Tokiais atvejais būtent pozityvizmas (arba mano asmeninė jo interpretacija) padėdavo nepasiduoti tam liūdesiui ir keltis kiekvieną rytą, daryti tai ką turiu ir negadinti gyvenimo aplinkiniams.
Ir nemanau, kad tada nemačiau realios situacijos, manau būtent realiai situaciją ir vertinau, juk savo nesėkmėm džiaugtis ir krykštaut kokia aš nuostabi nepradėjau, tiesiog apsidairiau ir pamačiau kad yra ir kitų gražių ir vertingų dalykų gyvenime.
QUOTE(bamba @ 2009 01 05, 10:08)
Ir nemanau, kad tada nemačiau realios situacijos, manau būtent realiai situaciją ir vertinau, juk savo nesėkmėm džiaugtis ir krykštaut kokia aš nuostabi nepradėjau, tiesiog apsidairiau ir pamačiau kad yra ir kitų gražių ir vertingų dalykų gyvenime.
Tai gal jūs tiesiog pamatėte, kad be blogų dalykų yra ir gerų - o juk taip ir yra. Prie ko čia pozityvizmas? Pozityvizmas šiuo atveju būtų nematyti, kad dega namas, o stovėti ir krykštauti - "nu kaip faaaainaaaa, kaip graaaažuuuu".
QUOTE(Medinis @ 2009 01 05, 10:11)
Tai gal jūs tiesiog pamatėte, kad be blogų dalykų yra ir gerų - o juk taip ir yra. Prie ko čia pozityvizmas? Pozityvizmas šiuo atveju būtų nematyti, kad dega namas, o stovėti ir krykštauti - "nu kaip faaaainaaaa, kaip graaaažuuuu".
bet būtent pozityvistų išsakomos mintys man padėjo pamatyti tuos dalykus.
Aš tikrai nemanau, kad pozityvistai skatina džiaugtis nelaimėmis. Pataisykit jei klystu, bet man atrodo jie būtent ir teigia, kad nepaisant nesėkmių, gyvenimas yra gražus, o ne dėl nesėkmių gyvenimas gražus.
QUOTE(bamba @ 2009 01 05, 10:08)
2. na aš kalbu labiau bendrai apie situaciją, ne būtinai konkrečiai apie save. Atrodo kol kas nei bambiu nei zyziu, tiesiog buvo gyvenime periodas, kai išpuolė daug nelaimių ir tada tik bambėti ir norėdavosi. O kai susilaikydavau, užsiimdavau kažkokia veikla, tai tas bambėjimas tiesiog prasiverždavo vakare, atsigulus miegot, kažkokiu nesveiku liūdesiu ir bejėgiškumu. Tokiais atvejais būtent pozityvizmas (arba mano asmeninė jo interpretacija) padėdavo nepasiduoti tam liūdesiui ir keltis kiekvieną rytą, daryti tai ką turiu ir negadinti gyvenimo aplinkiniams.
man atrodo, kad tik nesveikas (dvasiskai) zmogus isgyvendamas sunkumus gali nepatirti liudesio, bejegiskumo, pykcio, nuovargio ir pan. juk tai normalus sveiki sveiko organizmo jausmai...
QUOTE(bamba @ 2009 01 05, 10:15)
bet būtent pozityvistų išsakomos mintys man padėjo pamatyti tuos dalykus.
Padėjo tai padėjo. Gal dabar jau pati galite žiūrėti? Šioje temoje jau buvo sakyta, kad tam tikru momentu realybės neigimas gali būti pateisinamas ir net naudingas. Tačiau užtrukti toje būsenoje per ilgai yra kenksminga. Žiūrėkite realiai ir tiek. Afirmacijų tam nereikia
Dėl to matymo, kad kitiems yra dar blogiau
Aš esu su kitais susijusi tik tiek, kiek pati susisieju.
Artimas žmogus dirba policijoje, todėl kartais, kai pradėdavau bambėti ir skųstis, jis man vis sakydavo, kad aš nemačiusi tikrojo gyvenimo, kad reiktų pamatyti, kaip žmonės gyvena, kokiose sąlygose, kad kiti neturi ką valgyti, kad neturi kur gyventi, kad namie muštynės ir tt, ir pan.
Bet kas juos į tokias gyvenimo sąlygas įstūmė? Valdžia? Visiems ji vienoda. Tėvai? Visuomenė? Sutinku, kad žmogui gali būti sunku kelis metus, bet kažkaip reikia kapstytis. Ir visai nenoriu žiūrėti į degradavusių žmonių gyvenimus. Menki jie man mokytojai. Turiu savo supratimą, savo norus ir kodėl turėčiau kažką taikyti pagal kitų gyvenimus.
Sakysit, ligoninės pilnos? Pilnos. Bet kiekvienam savo. Negi man žiūrėti į kokį amžinai bambantį pensininką, kuriam nuo pasaulio nepriėmimo kraujospūdis kyla į padanges?
Neee.
O dėl naudos ir tikslų. Pozityvistai- altruistai, juk jūs oro gurkšnio neįkvepiat nenaudingai. Nereikia kalbėti abstrakčiom sąvokom, vos ne šventom. Juokinga. Man, pavyzdžiui, patinka, kai diena nepraeina tuščiai, kai kažką materialaus naudingo padarau: išsikuopiu namus, nusivalau langus, sutvarkau spintą, išsivalau šaldytuvą, nusipjaunu vasarą žolę, išsiraviu šiltnamį, privakuoju agurkų. Tada ramia sąžine guliu, klausaus muzikos ir žiūriu į lubas.
Aš esu su kitais susijusi tik tiek, kiek pati susisieju.
Artimas žmogus dirba policijoje, todėl kartais, kai pradėdavau bambėti ir skųstis, jis man vis sakydavo, kad aš nemačiusi tikrojo gyvenimo, kad reiktų pamatyti, kaip žmonės gyvena, kokiose sąlygose, kad kiti neturi ką valgyti, kad neturi kur gyventi, kad namie muštynės ir tt, ir pan.
Bet kas juos į tokias gyvenimo sąlygas įstūmė? Valdžia? Visiems ji vienoda. Tėvai? Visuomenė? Sutinku, kad žmogui gali būti sunku kelis metus, bet kažkaip reikia kapstytis. Ir visai nenoriu žiūrėti į degradavusių žmonių gyvenimus. Menki jie man mokytojai. Turiu savo supratimą, savo norus ir kodėl turėčiau kažką taikyti pagal kitų gyvenimus.
Sakysit, ligoninės pilnos? Pilnos. Bet kiekvienam savo. Negi man žiūrėti į kokį amžinai bambantį pensininką, kuriam nuo pasaulio nepriėmimo kraujospūdis kyla į padanges?
Neee. O dėl naudos ir tikslų. Pozityvistai- altruistai, juk jūs oro gurkšnio neįkvepiat nenaudingai. Nereikia kalbėti abstrakčiom sąvokom, vos ne šventom. Juokinga. Man, pavyzdžiui, patinka, kai diena nepraeina tuščiai, kai kažką materialaus naudingo padarau: išsikuopiu namus, nusivalau langus, sutvarkau spintą, išsivalau šaldytuvą, nusipjaunu vasarą žolę, išsiraviu šiltnamį, privakuoju agurkų. Tada ramia sąžine guliu, klausaus muzikos ir žiūriu į lubas.
QUOTE(ragnez @ 2009 01 05, 11:03)
bet pabrezei apie nauda kitiems?
Apie naudą kitiems labai naudinga pagalvoti tiems, kurie perdaug užsiciklina ties savimi. Visur turi būti pusiausvyra. Tiems, kurie perdaug orientuoti į kitus, atvirkščiai, vertėtų stabtelėti ir pažvelgti į save. Būsena "Manęs nedžiugina niekas", gali būti nuo per didelio savęs sureikšminimo arba atvirkščiai, nuo per mažo dėmesio sau skyrimo, t.y. pervargimo. Kadangi kalba ėjo apie "nustojimą savęs gailėtis ir bambėjimą", tai šiuo konkrečiu atveju, manau, vertėtų daugiau ne orientuotis į veiklą, nešančią naudą sau, o į veiklą, nešančią naudą kitiems.
Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2009 01 05, 11:03)
Nebent žmogus neturi tikslų ir naudos jam nereikia.
Būna ir taip. Bet ganėtinai retai. Turėtų būti gan asocialus individas (t.y. visiškai ne įsipaišantis į sociumą), o tai irgi turėtų kelti tam tikras problemas.
Papildyta:
QUOTE(bamba @ 2009 01 05, 11:08)
2. na aš kalbu labiau bendrai apie situaciją, ne būtinai konkrečiai apie save. Atrodo kol kas nei bambiu nei zyziu, tiesiog buvo gyvenime periodas, kai išpuolė daug nelaimių ir tada tik bambėti ir norėdavosi. O kai susilaikydavau, užsiimdavau kažkokia veikla, tai tas bambėjimas tiesiog prasiverždavo vakare, atsigulus miegot, kažkokiu nesveiku liūdesiu ir bejėgiškumu. Tokiais atvejais būtent pozityvizmas (arba mano asmeninė jo interpretacija) padėdavo nepasiduoti tam liūdesiui ir keltis kiekvieną rytą, daryti tai ką turiu ir negadinti gyvenimo aplinkiniams.
Ir nemanau, kad tada nemačiau realios situacijos, manau būtent realiai situaciją ir vertinau, juk savo nesėkmėm džiaugtis ir krykštaut kokia aš nuostabi nepradėjau, tiesiog apsidairiau ir pamačiau kad yra ir kitų gražių ir vertingų dalykų gyvenime.
Kai išpuola daug nelaimių, yra visai normalu liūdėti. Ir susierzinimas irgi yra suprantamas ir pateisinamas.
Tik jei visai tai neužsitęsia pernelyg ilgai ir netampa gyvenimo būdu.
O tai, ką tu darei, galima pavadinti ir savidisciplina
Visi mes esame priversti laiks nuo laiko "suimti save į rankas". Ar tai galima pavadinti pozityviu mąstymu ? -nežinau. Ieškojai dvasinės atramos. Radai tam tikroje literatūroje. Atsirėmei, susibalansavai. Ir gyveni toliau. Man dirbtinai atrodo tas pastovus prisiverstinis tempimasis į kažkokį ten mąstymą. Tokia mano nuomonė, atsiprašau Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2009 01 05, 11:11)
Pozityvizmas šiuo atveju būtų nematyti, kad dega namas, o stovėti ir krykštauti - "nu kaip faaaainaaaa, kaip graaaažuuuu".
Ajo, dar galima pridėti : "Be to sušils visokie sušalėliai bomžai. O taip pat ir kai kurių kaimynų širdys
(Čia iš serijos, kad lietuvis džiaugiasi, kai kaimyno tvartas dega " "QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 01 05, 10:44)
Ajo, dar galima pridėti : "Be to sušils visokie sušalėliai bomžai. O taip pat ir kai kurių kaimynų širdys (Čia iš serijos, kad lietuvis džiaugiasi, kai kaimyno tvartas dega " "
(Čia iš serijos, kad lietuvis džiaugiasi, kai kaimyno tvartas dega " "Įsivaizduojate afirmaciją - "noriu, kad būtų šilta, kad žmonės šypsotųsi". P*st ir užsidega namas
QUOTE(barsukele @ 2009 01 05, 11:32)
Man, pavyzdžiui, patinka, kai diena nepraeina tuščiai, kai kažką materialaus naudingo padarau: išsikuopiu namus, nusivalau langus, sutvarkau spintą, išsivalau šaldytuvą, nusipjaunu vasarą žolę, išsiraviu šiltnamį, privakuoju agurkų.
Nu. Tik agurkus išmesčiau. Nemėgstu aš jų
Aišku džiaugsmų ratą galima ir praplėsti.Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2009 01 05, 11:46)
Įsivaizduojate afirmaciją - "noriu, kad būtų šilta, kad žmonės šypsotųsi". P*st ir užsidega namas
Nu jo... Tada Ezoterikos skyrelyje atsirastų naujas Mokytojas arba Mokytoja su Galiomis O jeigu dar gerą reklamą pasidarytų...O jei dar Vilniaus mieste...Ūūūūū...Jau įsivaizduoju... QUOTE(bamba @ 2009 01 05, 11:08)
Juk nebūtina šokinėti nuo vieno kraštutinumo prie kito. Viską galima daryti protingai ir atsirenkant.
2. na aš kalbu labiau bendrai apie situaciją, ne būtinai konkrečiai apie save. Atrodo kol kas nei bambiu nei zyziu, tiesiog buvo gyvenime periodas, kai išpuolė daug nelaimių ir tada tik bambėti ir norėdavosi. O kai susilaikydavau, užsiimdavau kažkokia veikla, tai tas bambėjimas tiesiog prasiverždavo vakare, atsigulus miegot, kažkokiu nesveiku liūdesiu ir bejėgiškumu. Tokiais atvejais būtent pozityvizmas (arba mano asmeninė jo interpretacija) padėdavo nepasiduoti tam liūdesiui ir keltis kiekvieną rytą, daryti tai ką turiu ir negadinti gyvenimo aplinkiniams.
2. na aš kalbu labiau bendrai apie situaciją, ne būtinai konkrečiai apie save. Atrodo kol kas nei bambiu nei zyziu, tiesiog buvo gyvenime periodas, kai išpuolė daug nelaimių ir tada tik bambėti ir norėdavosi. O kai susilaikydavau, užsiimdavau kažkokia veikla, tai tas bambėjimas tiesiog prasiverždavo vakare, atsigulus miegot, kažkokiu nesveiku liūdesiu ir bejėgiškumu. Tokiais atvejais būtent pozityvizmas (arba mano asmeninė jo interpretacija) padėdavo nepasiduoti tam liūdesiui ir keltis kiekvieną rytą, daryti tai ką turiu ir negadinti gyvenimo aplinkiniams.
nebūtina, bet kad kitaip neišeina. lš pradžių valdytis, save nuteikinėti, o paskui pratrūkti, išsilieti ant vyro, vaikų.
Vaikščiojimais ratais, nuo kairės kambario sienos prie dešinės. čia ir avis negyva, ir vilkas alkanas.nesveiko liūdesio nebūna. Tavo sielai paprasčiausiai bloga, ji nesutinka su kažkuo. O iš to seka arba depresija, arba sulaužyti santykiai, kas irgi paskui veda prie savęs kaltinimo ir depresijos. Visų pirma reikia susivokti, ko norim patys, esmėj. Tada, kai žinai, ko nori, nenervos nei pustuštė piniginė, nei zirziantis vaikas, tiesiog viskas atrodys praplaukiantys debesys su pragiedruliais
Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2009 01 05, 11:46)
Įsivaizduojate afirmaciją - "noriu, kad būtų šilta, kad žmonės šypsotųsi". P*st ir užsidega namas
Tas namas- Medinio. Stovi kaimynai išsišiepę, šildosi... O ką Medinis?
dar būtų daugiau laimingų, jei kas nors staigiai SM informuotų.
Pasiaukokit, Medini, palinksminkit žmones, iš jūsų pusės tai būtų labai mielaširdinga
